Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, N1-578-829/2019

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-07-26
Bylos Nr.: N1-578-829/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47540-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis: K. E., K. B., E. K.
Civilinis ieškovas: A. Z.
Civilinis atsakovas: B. D.
Advokatai: Loreta Daukšienė

Kategorijos

1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-578-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47540-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.11.12; 1.2.14.1.2.2; 1.2.10.1; 2.3.6.4.2; (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorei Sonatai Kuskienei,

kaltinamajam K. E., jo gynėjui advokatui D. R.,kaltinamajam K. B., jo gynėjui advokatui O. R.,kaltinamajai E. K., jos gynėjai advokatei L. D.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Z., jos atstovui advokatui D. K.,civilinei atsakovei B. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmė atlikta;

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) 11 klasės moksleivis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) metų, nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti Šakių seniūnijoje paskirtus visuomeninius darbus už mokamą pašalpą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. E., K. B. ir E. K., kuri būdama nepilnametė, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 21 val., veikdami bendrininkų grupėje su mažamete D. S., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus ir mažamečiu E. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, (duomenys neskelbtini), pro išdaužtą pirmojo aukšto namo langą slapta įsibrovė į A. Z. priklausantį gyvenamąjį namą, kur nuolat lankydavosi iki 2018 m. spalio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, o E. K., vengdama policijos pareigūnų atvykimo ir sulaikymo, iš šio namo pasišalino.

Be to, K. E., K. B. ir E. K., kuri būdama nepilnametė, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 21 val., veikdami bendrininkų grupėje su mažamete D. S., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus ir mažamečiu E. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, (duomenys neskelbtini), pro išdaužtą pirmojo aukšto namo langą slapta įsibrovė į A. Z. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur, šiame name būdami nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. spalio 2 d., slapta pagrobė A. Z. priklausančius daiktus:

1) 130 Eur įvairiomis kupiūromis;

Žemesnės instancijos teismas

2) auksinę grandinėlę su lapo formos pakabuku 186 Eur vertės;

3) 0,7 l talpos spiritinio gėrimo „Metaxa“ butelį 18 Eur vertės;

4) 4 butelius 0,7 l talpos naminio vyno, iš viso 20 Eur vertės;

5) metalinę grandinėlę su pasagos formos pakabuku 2 Eur vertės;

6) žiebtuvėlį 0,30 Eur vertės;

7) USB jungtį 5 Eur vertės;

8) portsigarą 1 Eur vertės;

Žemesnės instancijos teismas

9) 6 pakelius tirpios kavos „Jakobs 2in1“, iš viso 0,60 Eur vertės;

10) moterišką rankinį laikrodį „Omax quartz“ 3 Eur vertės;

11) žirkles 3 Eur vertės;

12) 2 vnt. izoliacinės juostelės, iš viso 2 Eur vertės;

13) lenktinį peiliuką 0,20 Eur vertės;

Žemesnės instancijos teismas

14) klijus „Hopson“ 2 Eur vertės;

15) nuotraukos rėmelį 1 Eur vertės;

16) atšvaitą 0,30 Eur vertės;

17) 2 ilgintuvus, iš viso 8 Eur vertės;

Žemesnės instancijos teismas

18) skėtį „Happy“ 10 Eur vertės;

19) šviesą atspindinčią liemenę 3 Eur vertės;

Žemesnės instancijos teismas

20) 3 pakelius mezgimo siūlų, iš viso 3 Eur vertės;

21) maišelį 0,30 Eur vertės,

tuo nukentėjusiajai A. Z. iš viso padarė 398,70 Eur turtinę žalą

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis K. E. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, parodydamas, kad tą namą parodė D. S., paaiškindama, kad ten niekas negyvena ir juos nusivedė. Žinojo, kad name yra išdaužytas langas, tačiau langą išdaužė ne jie. Kai pro langą įlipo į namą, ten viskas buvo iškuista, išbarstyta. Name prieš juos kažkas buvo. Į namą ėjo išgerti ir pasiliko. Galima sakyti, kad tą sodybą prižiūrėjo, kad niekas kitas neitų ir nepadegtų. Name pragyveno 12 dienų. Jis ten slėpėsi, nes namas buvo negyvenamas. Name gyveno kartu su E. K..ž Kartu su E. gyvena kaip šeima, ji laukiasi bendro vaiko. Kiti asmenys tik ateidavo ir išeidavo. Iš pradžių, apžiūrinėdamas krepšį, rado 90 Eur ir juos pasiėmė. Dar pasiėmė grandinėlę su pasagos formos pakabuku. Daugiau neėmė nieko. E. K. paėmė auksinę grandinėlę su lapo formos pakabuku, kurią buvo pasikabinusi ant kaklo. Daiktų ieškojo visi, tai nebūtinai turėjo būti vertingi daiktai, tačiau ką paėmė kiti asmenys – nežino. Alkoholį atnešė D. S., kurį jis taip pat gėrė. Nesulaikė nepilnamečių nuo nusikalstamų veikų darymo, nes ne tas buvo galvoje. Be to, buvo išgėręs. Padarytą turtinę žalą pripažįsta visiškai, o neturtinę žalą prašo sumažinti. Prieš posėdį nukentėjusiajai atlygino 50 Eur, likusią dalį įsipareigojo atlyginti. Atsiprašė nukentėjusiosios ir nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad elgėsi neteisėtai. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę atliko (3 t., b. l. 67-68).

Kaltinamoji E. K. pripažino kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų, paaiškindama, kad nusikaltimų padarymo metu turėjo kur gyventi. Kodėl ėjo į nukentėjusiosios namus paaiškinti negali. Iš namo paėmė auksinę grandinėlę su lapais, žiedukų. Ką paėmė kiti asmenys – nematė. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes, o dabar neprisimena kas ką paėmė. Rasto alkoholio negėrė. Padarytą turtinę žalą pripažįsta, neturtinę žalą prašo sumažinti. Nukentėjusiosios neatsiprašė, bet atsiprašys. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio (3 t., b. l. 68).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur E. K. parodė, jog prisipažįsta neteisėtai įsibrovus į svetimą gyvenamąją patalpą – namą ir po to iš ten įvykdžiusi vagystę. Kad daro nusikaltimus, suprato. Dabar jau tiksliai kada nepamena, bet jau buvo ruduo, jai su draugu K. E. reikėjo kažkur pernakvoti, nes buvo su juo pabėgusi iš namų. Vieną dieną mieste susitiko drauges D. S. ir U., kurios pavardės nežino. D. S. pradėjo kalbą apie tai, kad žino namą prie Šakių, kur galima būtų jiems su K. E. apsistoti. Kadangi tuo metu be jos ir K. E., kartu buvo ir K. B., A. R., D. S. brolis E. S., todėl visi nuėjo prie nurodyto namo ir į jį pateko pro jau išdaužtą pirmo aukšto langą. Viduje rado išverstus, išmėtytus daiktus, todėl suprato, kad name jau kažkas buvo. Namų viduje su K. E. pradėjo tvarkytis kambarį antrame aukšte miegojimui. Lįsdami į namą neturėjo minčių iš ten ką nors pavogti. Reikėjo tik vietos nakvoti, gyventi. Kad iš to namo galima ką nors pasivogti mintį davė K. B., kuris pasakė, kad gali iš to namo, ką nors gero radę, pasiimti. Matė, kad K. B. iš to namo pasiėmė ir išsinešė prailgintuvus – gal du, gal tris, tiksliai nežino. Dar matė, kad K. B. ima nuotraukos rėmelį, dar kažką rinkosi. Besitvarkant matė kaip D. S. pirmame aukšte kambaryje buvusioje sekcijoje rado 0,7 l talpos „Metaxo“ butelį. Šį gėrimą jie visi, išskyrus E. S., išgėrė. Dar bare buvo keli buteliai naminio vyno, kurį išgėrė tik kitomis dienomis. K. E. paėmė name pirmame aukšte rastus pinigus – apie 100 Eur. Šiuos pinigus K. E. išleido alkoholiui, maistui, cigaretėms „Norfos“ parduotuvėje. Dar K. pasiėmė paprastą geltono metalo grandinėlę su pasagos formos pakabuku. Daugiau K. E. iš tų namų nieko nevogė. Ji iš tų namų pavogė pirmame aukšte rastą auksinę grandinėlę su lapo formos pakabuku ir žiebtuvėlį. U. po namus nelandžiojo ir nieko iš ten neėmė. A. taip pat iš namų nieko nevogė. Ar ką nors paėmė E. S., nematė. Pabuvus tame name apie savaitę, iš tų namų turėjome išbėgti, nes U. juos perspėjo, kad gali atvažiuoti policija. Auksinę grandinėlę su žiebtuvėliu iš tų namų pasiėmė būdama blaivi (2 t., b. l. 158-159).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus kaltinamosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad šiuo metu ji septintą mėnesį laukiasi. Su K. E. gyvena kaip šeima, tačiau nesusituokę. Šiuo metu gyvena sodyboje, tačiau nuomos nemoka. Gauna neįgalumo pašalpą ir pašalpą netekus tėčio, iš viso apie 400 Eur (3 t., b. l. 68-69).

Kaltinamasis K. B. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, paaiškindamas, kad kitų kaltinamųjų parodymai yra teisingi, išskyrus tai, kad jis sugalvojo kažką paimti iš to namo. Viską sugalvojo D. S. Ji sugalvojo pasikuisti apačioje ir kažko paieškoti. Jis iš nukentėjusiosios namo paėmė prailgintuvus, rėmelį, peiliuką, cigaretėms dėkliuką, kavą ir Rusijos rublių kupiūrą. Daugiau neatsimena ar ką nors būtų ėmęs. Paimtus daiktus parsinešė namo. Matė, kad D. S. paėmė siūlų, papuošalų, dar kažką. Alkoholį vartojo kartu su visais. Tą dieną negalvojo apie pasekmes. Kai daiktus parsinešė namo, suprato, kad padarė nusikaltimą. Labai negražiai pasielgė, kritiškai vertina savo poelgius, gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų. Pripažįsta, kad padarė žalą. Su turtine žala sutinka, bet mano, kad neturtinė žala yra per didelė, todėl prašo ją mažinti. Žalos nukentėjusiajai neatlygino. Nukentėjusiosios dar neatsiprašė, bet ketina tai padaryti. Neturėjo galimybių susisiekti su nukentėjusiąja (3 t., b. l. 69).

Kadangi kaltinamieji K. E., K. B. ir E. K. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, jų gynėjams ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas vadovaujantis BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Z. paaiškino, kad jai kaltinamasis šiandien grąžino 50 Eur, todėl tokia suma mažina turtinės žalos dydį. Jos namai buvo nusiaubti. 1 000 Eur neturtinės žalos ieškinį reiškia, nes patirti išgyvenimai ir stresas verti daugiau nei daiktai. Apie nusikaltimus sužinojo iš giminaičių. Buvo nuvykusi į namus. Ten viskas buvo išvartyta, išmėtyta. Į kambarį per išmėtytus daiktus ją vos su vežimėliu įstūmė. Ne visur ėjo prieiti. Buvo atlapotos spintos, spintelės. Po nusikaltimo pablogėjo jos sveikata, bet specialiai dėl to į medikus nesikreipė. Nė vienas kaltinamasis jos neatsiprašė. Sutvarkyti namus jai padėjo jų įstaigos vairuotojas, giminaitė. Papuošalai ir daiktai buvo jos mamos, jos šeimos. Daiktai jai brangūs ne tik verte, bet ir prisiminimais (3 t., b. l. 70-71).

Civilinė atsakovė B. D. paaiškino, kad supranta dėl ko yra pakviesta. Ieškinį pripažįsta, su žalos dydžiu sutinka. Namuose rado siūlus, seną skėtį, šviesą atspindinčią liemenę ir „Maximos“ maišelį. Daiktus nunešė į policiją. Dukra turi emocijų ir elgesio sutrikimus, todėl greitai pasiduoda kitų įtakai (3 t., b. l. 71).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios A. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. ji nebegyvena savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadangi susirgusi kurį laiką gulėjo ligoninėje, o po to apsigyveno Kukarskės globos namuose. Nuo pat gimimo nevaikšto, turi fizinę negalią. 2018 m. spalio mėnesio pradžioje jai paskambino jos įgaliotas atstovas Z. K. ir papasakojo apie tai, kad jos namas yra nusiaubtas. Ar kas nors iš jo pavogta, jis pasakyti negalėjo. Apklausta papildomai paaiškino, kad visus jai policijos pareigūnų surastus ir grąžintus daiktus atpažino kaip savo, ar savo mirusios motinos. Nurodė, kad iš jos namų (duomenys neskelbtini) buvo pavogta auksinė grandinėlė su lapo formos pakabuku, 186 Eur vertės, paprasto metalo grandinėlė su pasagos formos pakabuku, 2 Eur vertės, žiebtuvėlis 30 centų vertės, USB kabelis - jungtis 5 Eur vertės, metalinis portsigaras 1 Eur vertės, tirpios kavos pakeliai „Jakobs 2in1“, kurių vieno vertė 10 centų. Kiek jų iš viso buvo namuose nežino, mano, kad apie 7-8 pakelius. Dar iš namų buvo pavogtas moterišką rankinis laikrodis „Omax guartz“ 3 Eur vertės, žirklės 3 Eur vertės, užrašų knygelė, kuri labai sena ir šiuo metu materialinės vertės neturi. Du ritinėliai izoliacinės juostelės iš viso 2 Eur vertės, lenktinis peiliukas 20 centų vertės, klijai „Hopson“ 2 Eur vertės, nuotraukos rėmelis 1 Eur vertės. Iš jos namų taip pat buvo pavogta 50 rublių kupiūra ir trys loterijos bilietai, kurie jai šiuo metu beverčiai. Iš namų buvo pavogtas atšvaitas, kurio vertė 30 centų, du ilgintuvai, kurių bendra vertė 8 Eur. Namuose svetainėje buvo paliktų ir alkoholinių gėrimų. Vienas butelis buvo alkoholinio gėrimo „Metaxa“, kurio vertė 18 Eur. Dar namuose buvo apie 4 butelius naminio vyno, supilstyto į 0,5 arba 0,7 l talpos butelius. Kiekvieną butelį įvertina po 5 Eur. Iš jos namų, kaip sužinojo, į jį įsibrovę vagys pavogė pinigų – 130 Eur. Žada nuvykti į savo namus, nuvežant ją ten globos namų vairuotojui, ir juos apžiūrėti. Pastebėjusi kitų daiktų vagystę, apie tai informuos policiją. Byloje reiškia 1 168 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tai yra jai dėl vagystės iš jos namo padaryta 1 000 Eur neturtinė (moralinė) žala, ir 168 turtinė žala, nes jai negrąžinti pavogti pinigai – 130 Eur, neatlyginta žala dėl pavogtų alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 97; 107-108; 118-119).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo Z. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino I. Č., kuri informavo, kad yra išdaužtas jo pusseserės dukrai A. Z. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), langas ir patekta į namo vidų iš kur galimai pavogti daiktai. A. Z. išvykus į globos namus, jos namuose niekas negyveno. Kadangi A. Z. turi fizinę negalią, todėl ji jam yra surašiusi įgaliojimą ją atstovauti. Paskutinį kartą minėtoje sodyboje buvo prieš du mėnesius iki pastebėtos vagystės ir ten buvo viskas gerai. 2018 m. spalio 3 d. atvykęs apžiūrėti A. Z. namo pamatė, kad išdaužtas pirmo aukšto lango stiklas ir namo viduje visi daiktai išversti ant grindų, nors prieš tai namuose buvo tvarkinga. Kas pavogta iš A. Z. namų pasakyti negali, nes nežino kas ten buvo. Žino tik tai, kad iš namų buvo pavogtas vienas 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo „Metaxa“ butelis, kuris buvo padėtas svetainės sekcijoje. Namuose, sekcijos bare be alkoholinio gėrimo „Metaxa“ dar buvo kokie 2-3 buteliai naminio vyno (1 t., b. l. 132-133; 143).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos I. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad patekta į namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Z., gyvenančiai globos namuose. Atvykusi į namus pamatė, kad namų viduje išverti daiktai. Pastebėjo, kad bare nėra „Metaxa“ butelio. Ar dar buvo kas paimta nežino (1 t., b. l. 148-151).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos D. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, dienos ir valandos neprisimena, ji kartu su savo dvylikamečiu broliu E. S., Šakių mieste susitiko draugę E. K., kuri buvo su savo vaikinu K. E. Po kurio laiko prie jų dar prisijungė K. B. ir A. R. Ji sužinojo, kad E. K. jau dvi dienas yra pabėgusi iš namų ir su K. E. slapstosi. Tada ji šiai pasiūlė eiti į (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, esantį namą, kuriame niekas negyvena. Apie tai, kad tame name niekas negyvena, ji žinojo iš anksčiau, todėl jiems ir pasiūlė ten apsistoti. Ji, E. K., K. B. ir K. E. nuėjo į minėtą namą. Pirmame aukšte, iš gatvės pusės esantis namo langas buvo išdaužtas, todėl pro jį pateko į namo vidų. Visi vaikščiojo po visą namą ir žiūrinėjo kas jame yra gero, ką būtų galima pasiimti sau. Ji nieko gero ir tinkamo sau nerado, todėl nieko nepavogė. Žino, kad K. B. pavogė elektros prailgintuvą, lyg USB laidą ir dar visokių įvairių smulkmenų, tačiau kokių negali įvardinti, nes nesidomėjo. Žino, kad E. K. pasiėmė papuošalų, t. y. vieną grandinėlę ant kaklo geltonos spalvos su pasagos forma ir dar kitą lyg su kryžiaus pakabuku. K. E. taip pat prisirinko įvairių daiktų ir viską susidėjo į du krepšius, sakė išeidamas iš to namo viską išsineš. Taip pat sakė paims ir ten buvusį televizorių. Apie 20 val. ji iš tų namų išėjo namo. Žinodama, kad K. E. ir E. K. tuose namuose slapstosi, kiekvieną dieną pas juos nueidavo, kur sėdėdavo, bendraudavo. Į tą namą taip pat dažnai ateidavo ir K. B., jos brolis E. S., A. R., U. T. Kažkurią dieną, jai būnant tame name, atėjo K. E. ir pasakė, kad namo pirmame aukšte rado pinigų ir parodė, kad tai buvo devyniasdešimt eurų įvairiomis kupiūromis. Po to kažkurią dieną ji namo pirmam aukšte, prie laiptų esančiame kambaryje, krepšyje rado voką ir jame trisdešimt eurų, kurie buvo metaliniai ir popieriniai. Šiuos visus pinigus atidavė K. E. 2018 m. spalio 1 d. po pietų, ji vėl nuėjo į tą namą, bet U. pasakius, kad gali atvažiuoti policija, iš namo pabėgo. Papildomai patikslino, kad iš to namo ji pasiėmė apie 3-4 pakelius mezgimo siūlų, skėtį, liemenę ir maišelį. Jame taip pat rado „Metaxos“ butelį ir kartu su draugais jį išgėrė. Kai iš sekcijos ėmė brendį, matė, kad ten buvo gal kokie trys buteliai vyno, bet ji jų neėmė, negėrė. Jokių papuošalų, pinigų iš to namo neėmė. Kiekvienas tame name rinkosi kam ko reikia. Kad ji ima daiktus - siūlus, skėtį, liemenę, maišelį matė ir kiti. Daugiau daiktų paimtų iš tų namų ji neturi, visus paėmė mama ir grąžino policijai. Visus šiuos daiktus rado ir paėmė pirmame aukšte (1 t., b. l. 156-157; 162-163).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjį jam negyvenamą namą (duomenys neskelbtini), parodė draugė U. T. Vieną dieną, jau buvo po 14-15 val., jis su sese, K. E., E. K., U. T., nuėjo į tą namą, kuriame niekas negyvena. Ten pasiūlė nueiti K. E. ir E. K. Visi pro išdaužtą langą įlindo į namo vidų. Jis tame name buvo pirmą kartą. Namuose buvo netvarkinga – buvo akmuo ant stalo, daug stiklų, viskas išvartyta, išmėtyta. Jie visi nuėjo į antrą aukštą, ten K. E. su E. tvarkėsi kambarį. Jis iš tų namų nieko neėmė, nematė, kad kas ką nors iš jų paimtų. Jo sesuo D. ir K. E. buvo to namo pirmame aukšte ir abu į antrą aukštą atsinešė du butelius kažkokių alkoholinių gėrimų. Tame name po to karto buvo dar kokius 4 kartus. Buvo dienomis. Kažkurią dieną K. E. gyrėsi ir jam bei kitiems rodė tuose namuose rastus pinigus – apie 80-90 Eur. Matė, kad E. K. su K. E. iš pirmo to namo aukšto į kambarį antrame aukšte, kurį susitvarkė, nešėsi kažkokius papuošalus. Kažkurią dieną matė, kad K. B. tuose namuose pirmame aukšte, kambariuke prie laiptų, išverstų daiktų krūvoje prie spintelės rado 10 Eur. Jis pinigus pasiėmė. Tą pačią dieną jis su K. B. dviese nuėjo į naująją „Norfą“ ir K. B. paprašė pardavėjos, kad šiuos pinigus jam pervestų į kortelę. Kad iš tų namų kas nors neštųsi kokius nors daiktus nematė (1 t., b. l. 168-169).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos B. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žino, jog jos nepilnametė dukra D. S. 2018 m. rugsėjo mėnesyje, tikslios datos nepamena, su draugais buvo įsibrovusi į kažkokį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Š. m. spalio mėnesyje, kol jos dukra D. S. gulėjo ligoninėje, ji tvarkydama namus rado nematytus, ne jiems priklausančius daiktus – tris ritinėlius (pakelius) mezgimo siūlų, skėtį, apsauginę liemenę ir medžiaginį maišelį. Jai iš karto kilo įtarimas, kad šie daiktai jos dukters gali būti parsinešti iš minėto namo. Dukrai 2018 m. spalio 31 d. grįžus iš ligoninės, ši jai prisipažino, kad rastus daiktus parsinešė iš namo (duomenys neskelbtini). Dukra tvirtino, kad daugiau nieko iš minėtų namų nėra ėmusi. Tvarkydama namus daugiau svetimų daiktų taip pat nerado. Rastus daiktus pateikė prie bylos (1 t., b. l. 174, 180).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis neprisimena kada įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vieną dieną jam paskambino K. B. ir paklausė, ar nori ateiti į vieną namą. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko K. B. su E. S., ir nusivedė į paminėtą namą, kurio tikslaus adreso nežino. Į to namo vidų įlindo pro išdaužto pirmo aukšto langą. Namų viduje buvo viskas suversta. Jo viduje jau buvo K. E., E. K., D. S. Kaip suprato, tuose namuose E. K. su K. E. slapstėsi. Nematė, kad kuris nors iš ten buvusių asmenų būtų ką nors vogęs. Tik K. E. džiaugėsi, kad tuose namuose rado pinigų. Tą pačią dieną jis, K. E. ir dar atrodo K. B. ėjo į „Norfos“ parduotuvę. Parduotuvėje K. E. už rastus tame name pinigus pirko degtinės, dešros ir cigarečių, kurį grįžę gėrė. Vakare su K. B. iš tų namų išėjo. Tame name lankėsi ir kitomis dienomis, tačiau negali pasakyti kelis kartus. Kažkurią dieną matė, kad K. B. iš tų namų pasiėmė kokius du prailgintuvus, kažkokius rusiškus pinigus. Dar matė, kad E. K. turėjo užsikabinusi ant kaklo auksinę grandinėlę su pakabuku. Jis iš to namo nieko neėmė. Tuose namuose gėrė rastą vyną. Ten nustojo lankytis, kai K. su E. iš to namo išėjo, kai jų ten ieškojo policija (1 t., b. l. 186-187).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos U. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji buvo su D. S., K. B., K. E. ir E. K. Jie visi namo antrame aukšte tvarkėsi kambarį, nes K. E. ir E. K. žadėjo ten gyventi, o K. B. su D. S. jiems palaikyti kompaniją. Būnant tame name jie taip pat pasikvietė ateiti A. R. Matė, kaip abu K., E. K. ir D. S. gėrė kažkokį raudoną vyną. Ji vyno negėrė, tik truputį paragavo. Ten K. E. su E. K. gyveno apie dvi savaites, o ji ir kiti ateidavo į tą namą pabūti. Ateidavo beveik kiekvieną dieną. Iš to namo ji nieko neėmė, bet žino, kad K. E. su E. K. ėmė ten buvusias auksines grandinėles. K. B. ėmė prailgintuvą. Daugiau nieko nepamena. Kažkurią dieną buvo parduotuvėje „Norfoje“, kurioje sutiko K. E. Šis jai pasakė, kad tame name rado 100 eurų. Jie ten pirko maisto ir alkoholio. Tą dieną ji su jais tame name gėrė sidrą, kiti ten gėrė degtinę. Tame name lankėsi tol, kol E. K. su K. E. iš to namo pabėgo nuo policijos (1 t., b. l. 192-193).

2018 m. spalio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį buvo neteisėtai patekta ir įvykdyta įvairių daiktų vagystė; aprašytas įsibrovimo būdas – per išdaužtą langą, užfiksuota matoma tvarka, daiktų išsidėstymas patalpoje – išversti, išmėtyti daiktai (1 t., b. l. 12-47).

2018 m. spalio 2 d. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. 9:27 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi kaimynė pranešė, kad (duomenys neskelbtini) esančio negyvenamo mūrinio namo kieme vaikščioja paaugliai, baiminamasi, kad jie galėjo patekti į namą ir jį apvogti (1 t., b. l. 48-49).

2018 m. spalio 2 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad daiktai – 2 ilgintuvai, pavogti iš A. Z. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paimti iš R. K., kuriuos į Šakių vaikų globos namus parsinešė K. B. (1 t., b. l. 52-55).

2018 m. spalio 4 d. Daiktų apžiūros protokolu, fotolentele užfiksuoti iš A. Z. gyvenamojo namo pavogtų 2 ilgintuvų vaizdas – būklė, požymiai ir kt. (1 t., b. l. 56-60).

2018 m. spalio 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotas daiktų – auksinės grandinėlės su lapo formos pakabuku ir žiebtuvėlio, pavogtų iš A. Z. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paėmimas iš nepilnametės E. K. (1 t., b. l. 61-62).

2018 m. spalio 4 d. Daiktų apžiūros protokolu, fotolentele užfiksuota iš E. K. paimtų vogtų daiktų – auksinės grandinėlės su pakabuku ir žiebtuvėlio apžiūra, fiksuojant jų vaizdą, individualius požymius (1 t., b. l. 63-67).

2018 m. spalio 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotas daiktų – metalinės grandinėlės su pasagos formos pakabuku, pavogtų iš nukentėjusiosios A. Z. gyvenamojo namo, paėmimas iš K. E. (1 t., b. l. 68-70).

2018 m. spalio 4 d. Daiktų apžiūros protokolu, fotolentele užfiksuota iš A. Z. gyvenamojo namo pavogtos metalinės grandinėlės su pakabuku vaizdas – būklė, požymiai (1 t., b. l. 71-74).

2018 m. spalio 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotas daiktų – žirklių, USB kabelio, cigarečių dėžutės (portsigaro), 4 pakelių tirpios kavos „Jacobs 2in1“, laikrodžio „Omax quartz“, atšvaito, užrašų knygelės, 2 ritinėlių lipnios izoliacinės juostelės, atlenkiamo peiliuko, klijų „Hopson“, nuotraukos rėmelio, pavogtų iš A. Z. gyvenamojo namo, paėmimas iš K. B. (1 t., b. l. 75-77).

2018 m. spalio 4 d. Daiktų apžiūros protokolu, fotolentele užfiksuota iš K. B. 2018 m. spalio 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu paimtų vogtų daiktų apžiūra, fiksuojant šių daiktų vaizdą, individualius požymius (1 t., b. l. 78-91).

2018 m. lapkričio 20 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotas daiktų – skėčio „Happy“, 3 ritinėlių mezgimo siūlų, apsauginės liemenės, ir maišelio, pavogtų iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paėmimas iš nepilnametės liudytojos D. S. motinos B. D. (1 t., b. l. 92-93).

2018 m. lapkričio 20 d. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame, užfiksuota iš liudytojos B. D. paimtų nukentėjusiajai A. Z. priklausančių daiktų – skėčio, mezgimo siūlų, šviesą atspindinčios liemenės ir maišelio apžiūra (1 t., b. l. 94-95).

Dėl įrodymų vertinimo ir išvadų dėl faktinių aplinkybių.

Šių aukščiau išvardintų objektyviųjų požymių visuma – įvykio vietos apžiūra, daiktų apžiūros protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolai, pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiosios A. Z., civilinės atsakovės B. D. parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai patvirtina buvus kaltinamųjų tyčią neteisėtai pažeisti asmens būsto neliečiamumą, o vėliau ir susiformavus tyčiai pasisavinti svetimą turtą, nes jie suvokė, kad elgiasi neteisėtai pažeisdami nukentėjusiosios A. Z. būsto neliečiamumą, ketino ten slėptis, suprato, kad neteisėtai pasisavino svetimą turtą ir norėjo taip veikti (visi trys kaltinamieji ir du mažamečiai asmenys, kurie pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, pro išdaužtą namo langą slapta įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį gyvenamąjį namą, kur nuolat lankydavosi laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. spalio 2 d., vėliau nusprendė pavogti įvairių ten buvusių daiktų). Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamųjų parodymai kai kuriose detalėse skiriasi (dėl to kuris asmuo iniciavo patekimą į nukentėjusiosios būstą – kaltinamasis K. B., ar liudytoja mažametė D. S., kuri pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus; kuris iš kaltinamųjų ar liudytojų mažamečių D. S. ir E. S., kurie pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, kokius daiktus pagrobė), tačiau šios detalės nėra esminės, o parodymų skirtumai galėjo atsirasti dėl to, kad kaltinamieji galimai nematė kuris asmuo kokį daiktą grobė, be to kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas, kadangi jie kartu su mažamečiais asmenimis, kurie pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, pro išdaužtą pirmojo aukšto namo langą slapta įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį namą, norėdami pasislėpti, ir jame nuolat lankydavosi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto grobimas įsibraunant į patalpą, kadangi jie svetimą turtą – įvairius nukentėjusiosios asmeninius daiktus, maisto produktus bei pinigus, pagrobė įsibrovę į patalpą.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

K. E., K. B. ir E. K. kaltinami padarę dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo K. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, kadangi visa turtinė žala nukentėjusiajai nėra atlyginta, dalį sumos (50 Eur) kaltinamasis K. E. atlygino tik prieš teisiamąjį posėdį, t. y. ne savo noru, o siekdamas sušvelninti atsakomybę, be to prašo sumažinti priteistiną neturtinę žalą.

Kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skiriant kaltinamajam K. E. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio nuostatas, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3-4 dalys); į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, noro pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, teistas 2 kartus, paskirtas bausmes atliko, 2019 m. vasario 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus teismui nėra pateikta (2 t., b. l. 56-57); į tai, kad K. E. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 67-74). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys, dalį turtinės žalos (50 Eur) kaltinamasis atlygino, likusią dalį įsipareigojo atlyginti; į tai, kad dalis pagrobtų daiktų grąžinta; į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog K. E. neskirtina su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad K. E. turto neturi, pajamų negauna, jam neskirtina baudos bausmė. K. E. taip pat neskirtina viešųjų darbų bausmė, kadangi jis neišreiškė sutikimo dėl šios bausmės rūšies skyrimo, bet to ši bausmė rūšis nenumatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismo vertinimu, K. E. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas vidurkiui, todėl kaltinamajam K. E. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pridedant dalį švelnesnės bausmės - 3 mėnesius laisvės apribojimo - paskirtos už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta subendrinta bausmė sumažintina 1/3 ir skirtina galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, K. E. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. spalio 3 d. 16.15 val., paleistas 2018 m. spalio 5 d. 11.30 val. (2 t., b. l. 51, 55). Į bausmės laiką įskaitytinas K. E. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. spalio 3 d. 16.15 val., iki 2018 m. spalio 5 d. 11.30 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

K. E. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Skiriant kaltinamajam K. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio nuostatas, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3-4 dalys); į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, noro pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, neteistas (2 t., b. l. 138); į tai, kad K. B. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 139-141). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į tai, kad dalis pagrobtų daiktų grąžinta; į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog K. B. neskirtina su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. mokosi, nedirba, gyvena globos namuose, turto neturi, jam neskirtina baudos bausmė. K. B. taip pat neskirtina viešųjų darbų bausmė, kadangi jis neišreiškė sutikimo dėl šios bausmės rūšies skyrimo, be to ši bausmės rūšis nenumatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismo vertinimu, K. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, todėl kaltinamajam K. B. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pridedant dalį švelnesnės bausmės - 3 mėnesius laisvės apribojimo - paskirtos už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirtina galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, K. B. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. spalio 2 d. 12.35 val., paleistas 2018 m. spalio 3 d. 17.13 val. (2 t., b. l. 119,134). Į bausmės laiką įskaitytinas K. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. spalio 2 d. 12.35 val., iki 2018 m. spalio 3 d. 17.13 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

K. B. paskirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Byloje nustatyta, jog kaltinamoji E. K. nusikalstamas veikas padarė būdama jaunesnė nei 18 metų amžiaus. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur taip pat numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, kad nepilnametis nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Nagrinėjamoje byloje padarytos veikos (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas ir vagystė, įsibraunant į patalpą) viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir vien tai neleidžia daryti išvados, kad nepilnametė E. K. nusikalto pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Nors prokurorė ir kaltinamosios gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas laiko, jog tam nėra pagrindų, kadangi kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį.

Skiriant kaltinamajai E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio nuostatas, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3-4 dalys); į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, noro pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamosios asmenybę, į jos socialinį statusą, – nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nėščia, nedirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota, neteista (2 t., b. l. 173); į tai, kad E. K. bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 174). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į tai, kad dalis pagrobtų daiktų grąžinta; į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. K. neskirtina su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. nedirba, turto neturi, jai neskirtina baudos bausmė. E. K. taip pat neskirtina viešųjų darbų bausmė, kadangi ji neišreiškė sutikimo dėl šios bausmės rūšies skyrimo, be to ši bausmės rūšis nenumatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismo vertinimu, E. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, todėl kaltinamajai E. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pridedant dalį švelnesnės bausmės - 3 mėnesius laisvės apribojimo - paskirtos už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirtina galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

E. K. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Būtent šia savo teise nukentėjusioji byloje ir pasinaudojo, pareikšdama 168 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121-122). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. Z. civilinį ieškinį palaikė, nurodydama, kad kaltinamasis K. E. atlygino jai 50 Eur patirtos turtinės žalos, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo mažintinas atlyginta žala iki 118 Eur (3 t., b. l. 70-71). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.279 str. 1 d. numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamieji ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Z. priteistina 118 Eur dydžio nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. Z. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, suprastėjo jos sveikata. Atsižvelgdamas į tyčinius kaltinamųjų veiksmus, jų turtinę padėtį – kaltinamieji turto neturi, pajamų negauna, E. K. nėščia, K. B. mokosi, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą, į tai, kad nukentėjusiajai priklausantis gyvenamasis namas buvo negyvenamas, į medikus dėl pablogėjusios sveikatos nukentėjusioji nesikreipė, duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai A. Z. priteistina 200 Eur neturtinė žala solidariai iš kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė panaikinti civiline atsakove įtrauktos B. D. statusą, kadangi baudžiamojo proceso normos taikomos asmenims, dėl kurių nusikalstamų veikų atliktas ikiteisminis tyrimas. Mažamečių D. S. ir E. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, kadangi pagal savo amžių negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, o žalos atlyginimo klausimas dėl išieškojimo iš mažamečių atstovės B. D. turėtų vykti civilinio proceso tvarka.

D. S. ir E. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. BK 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. Taigi už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą (BK 165 straipsnis) atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. BK 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vagystę (BK 178 straipsnis) atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo padarymo buvo suėję keturiolika metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtiems asmenims nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė - pagal BK 178 straipsnį (14 m.) ir BK 165 straipsnį (16 m.). Be to atkreiptinas dėmesys, kad minėtiems nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims nebuvo taikytos jokios baudžiamojo poveikio priemonės (BK 13 straipsnio 3 dalis), byloje šie asmenys buvo apklausti tik kaip liudytojai. BPK 111 straipsnyje reglamentuota, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstamą įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje D. S. ir E. S. įtarimai pareikšti nebuvo, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo šiuos asmenis ir/ar jų įstatyminę atstovę šioje baudžiamojoje byloje laikyti civiline atsakove bei spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo solidariai ar subsidiariai su pripažintais kaltais baudžiamojoje byloje asmenimis, tačiau toks teismo sprendimas neužkerta kelio nuteistiesiems šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka (žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 1A-330-498/2015). Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą, prokurorės prašymas tenkintinas ir civiline atsakove įtrauktos B. D. procesinė padėtis panaikintina.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas iš kaltinamųjų valstybės naudai priteisti teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai A. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 214,50 Eur. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, sunkumą, į bylos apimtį (3 tomai), į paskirtų teismo posėdžių skaičių, teismas laiko prašomą priteisti sumą pagrįsta. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – auksinė grandinėlė su lapo formos pakabuku, 1 vnt.; žiebtuvėlis, 1 vnt.; 50 rublių kupiūra Nr. 1490674, 1 vnt.; 1980 m. piniginės daiktinės loterijos bilietai Nr. 23811, Nr. 15104, Nr. 15298, 3 vnt.; žirklės, 1 vnt.; USB kabelis, 1 vnt.; tirpi kava „Jakobs 2in1“, 4 pak.; cigarečių dėžutė (portsigaras), 1 vnt.; rankinis laikrodis „Omax guartz“, 1 vnt.; atšvaitas, 1 vnt.; užrašų knygelė, 1 vnt.; izoliacinė juostelė, 2 vnt.; atlenkiamas peiliukas, 1 vnt.; klijai „Hopson“, 1 vnt.; nuotraukos rėmelis, 1 vnt.; ilgintuvai, 2 vnt.; geltonos spalvos metalo grandinėlė su pasagos formos pakabuku, 1 vnt.; mezgimo siūlai, 3 pak.; skėtis „Happy“, 1 vnt.; šviesą atspindinti liemenė, 1 vnt.; maišelis, 1 vnt., saugomi nukentėjusiosios A. Z., grąžintini teisėtai savininkei – A. Z. nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 114-115; 120).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. E. pripažinti kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. E. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 3 d. 16.15 val., iki 2018 m. spalio 5 d. 11.30 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms

Kardomosios priemonės K. E. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

K. B. pripažinti kaltu padarius:

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 2 d. 12.35 val., iki 2018 m. spalio 3 d. 17.13 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

E. K. pripažinti kalta padarius:

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Kardomosios priemonės E. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. 118 (vieną šimtą aštuoniolika) eurų nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei A. Z.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. E., K. B. ir E. K. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei A. Z.

Panaikinti civilinės atsakovės B. D. procesinę padėtį.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti lygiomis dalimis iš K. E., K. B. ir E. K. valstybės naudai 214,50 EUR (du šimtus keturiolika eurų 50 ct) sumą už nukentėjusiajai A. Z. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – auksinę grandinėlę su lapo formos pakabuku, 1 vnt.; žiebtuvėlį, 1 vnt.; 50 rublių kupiūrą Nr. 1490674, 1 vnt.; 1980 m. piniginės daiktinės loterijos bilietus Nr. 23811, Nr. 15104, Nr. 15298, 3 vnt.; žirkles, 1 vnt.; USB kabelį, 1 vnt.; tirpią kavą „Jakobs 2in1“, 4 pak.; cigarečių dėžutę (portsigaras), 1 vnt.; rankinį laikrodį „Omax guartz“, 1 vnt.; atšvaitą, 1 vnt.; užrašų knygelę, 1 vnt.; izoliacinę juostelę, 2 vnt.; atlenkiamą peiliuką, 1 vnt.; klijus „Hopson“, 1 vnt.; nuotraukos rėmelį, 1 vnt.; ilgintuvus, 2 vnt.; geltonos spalvos metalo grandinėlę su pasagos formos pakabuku, 1 vnt.; mezgimo siūlus, 3 pak.; skėtį „Happy“, 1 vnt.; šviesą atspindinčią liemenę, 1 vnt.; maišelį, 1 vnt., saugomus nukentėjusiosios A. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei – A. Z.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė