Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. K. atstovui advokatui Evaldui Klimui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei ir trečiajam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi grąžintą civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam asmeniui R. B. dėl teisės įsigyti valstybinę žemę pripažinimo.

Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę įsigyti 3,55 ha žemės sklypą, esantį Bagdoniškių k., Kaišiadorių r. sav., ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėją priimti sprendimą parduoti šį žemės sklypą jai, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 3-7).

Teismo posėdžio metu ieškovės I. K. atstovas advokatas Evaldas Klimas palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė ir trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškovė I. K. savo reikalavimus grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 3-7):

- ieškovės I. K. sutuoktinis – ūkininkas P. K. ? Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui 2011-02-04 pateikė prašymą pirkti nuo 2010 m. naudojamą 3,55 ha valstybinės žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Bagdoniškių k., Kaišiadorių r. sav., bei reikiamus dokumentus (t. 1, b.l 20-22, t. 2, b.l. 72-121), tačiau nurodyto žemės sklypo įsigijimo procedūros nebaigė. P. K. mirė – 2012-04-14 (t. 2, b.l. 3-50);

- ieškovė I. K., turėdama su žemės ūkio veikla susijusį išsilavinimą, visą laiką kartu su sutuoktiniu P. K. ūkininkavo, jie kartu įgydavo turtą ir priimdavo sprendimus dėl ūkio, po sutuoktinio mirties ji tęsė ūkio darbus, tvarkė apskaitą, mokėjo mokesčius valstybei ir tebeūkininkauja, t.y. ji perėmė ūkininko ūkio valdymą ir įsiregistravo ūkininko ūkį (t. 1, b.l. 23-35, 37-41, 76-104, 108-129, t. 2, b.l. 3-50). Jai net Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2012-05-25 įsakymu Nr. 6 VĮ-(14.6.2)-1071 buvo leista toliau naudotis jos sutuoktinio prašomu įsigyti žemės sklypu (t. 1, b.l. 36), kuriuo ji ir tebesinaudoja;

- būdama ūkininko P. K. sutuoktine, ieškovė I. K. perėmė ir visas sutuoktinio, kaip ūkininko, teises ir pareigas bei neprivalo įrodinėti, kad ji buvo ūkininko partnerė, nes tai yra preziumuojama Ūkininko ūkio įstatymo 4 str. Nors ji Ūkininkų ūkių registre ir nebuvo nurodyta kaip ūkininko P. K. partnere, tačiau tai nurodyti nebuvo/ nėra privalu ir ši aplinkybė nepaneigia, jog ji kartu su sutuoktiniu ūkininkavo ir iš ūkio gaunamų pajamų vertėsi, be to, atsakė ir atsako pagal ūkio prievoles. Šiuo atveju teisė pirkti valstybinę žemę, kaip turtinė teisė, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.91 str.). Jos sutuoktiniui P. K. pateikus prašymą pirkti valstybinę žemės sklypą, buvo pradėta administracinė procedūra, o P. K. mirus, šią turtinę teisę, kaip ir visą kitą turtą, paveldėjo ji ? jo sutuoktinė (Lietuvos Respublikos CK 5.1 str.) (t. 1, b.l. 108-129, t. 2, b.l. 3-50). Nors prašymas įsigyti valstybinę žemę buvo surašytas tik P. K. vardu, sprendimą dėl žemės pirkimo buvo priėmė jie abu – bendru sutarimu. Paduodamas nurodytą prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui P. K. veikė kaip vienas iš bendraturčių;

- užbaigusi mirusio sutuoktinio P. K. turto paveldėjimo procedūras (t. 1, b.l. 108-129, t. 2, b.l. 3-50), ieškovė I. K. 2012-08-24 rašytiniu prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyrių: „prašau pakeisti 2011-02-04 P. K. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo esančio Bagdoniškių k., Palomenės sen., kadangi sutuoktinis mirė 2012-04-14, turtą paveldėjau aš ir sklypą norėčiau įsigyti“ (t. 1, b.l. 10), tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyrius 2012-09-17 raštu Nr. 6SD-(14.6.104)-1028 visiškai nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą (t. 1, b.l. 9), o Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2012-11-22 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-92 visiškai nepagrįstai atmetė jos skundą (t. 1, b.l. 14-17, 11-12). Motyvai: ji nepaveldėjo mirusio sutuoktinio teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą, nes ši teisė nepaveldima, ir ji neatitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytų kriterijų, keliamų subjektams, kurie turi teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyrius neįsigilino į skundą/ prašymą ir net nepareikalavo reikiamų/ trūkstamų sprendimams priimti papildomų dokumentų ar paaiškinimų;

- be to, nagrinėjamu atveju negalima vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 7 p. (atvejis, kai miršta įmokas už valstybinę žemę sumokėjęs asmuo), nes nagrinėjamas atvejis nurodytame akte nėra aptartas, todėl privalu vadovautis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu ir Lietuvos teismų praktiką: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartimi Nr. 3K-3-317/2006 ir Panevėžio apygardos teismo 2013-10-02 nutartimi Nr. 2A-664-280/2013.

Ieškovė I. K. 2013-05-17 teismo posėdyje (pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti (t. 2, b.l. 53).

Teismo posėdžio metu ieškovės I. K. atstovas advokatas Evaldas Klimas papildomai nurodė, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM visiškai nepagrįstai neįtraukė ieškovės I. K. į žemės reformos ir pageidaujamo įsigyti dirbamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procesą, nesiėmė visų reikiamų priemonių išsiaiškinti tikrąją padėtį – pažeidė gerojo viešojo administravimo principus – neįvertino ieškovės I. K. atitikties Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. ir neįtraukė ieškovės į Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą valstybinę žemę ketinančių įsigyti asmenų eilę, dėl ko ieškovės pageidaujamas įsigyti žemės sklypas buvo suformuotas ir ketinamas parduoti žemesnės eilės pretendentui – trečiajam asmeniui R. B., taip atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM užkirto ieškovei I. K. galimybę apskritai įsigyti pageidaujamą žemės sklypą, nes nauji prašymai dėl valstybinės žemės įsigijimo/ pirkimo nepriimami.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsikirtimus į ieškinį grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 54-56):

- asmuo, norintis pirkti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, turi atitikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatyme nustatytas sąlygas. Pagal šio įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, arba norintis ūkininkauti fizinis asmuo, turintis žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, ar praktinio ūkininkavimo patirties. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 ir 5 d. ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veiklą ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininkui ar jo partneriui privalu turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti (4 str. 3 d.). Be to, Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos eilės, pagal kurias, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o asmuo, įrašytas į atitinkamos eilės asmenų sąrašus, turi atitikti tai eilei keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, jog asmuo, norintis pirkti žemės ūkio paskirties valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, turi būti įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, t.y. turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dėl šių priežasčių asmens turtinė teisė pirkti žemės ūkio paskirties valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, kaip speciali teisė, yra neatskiriamai susijusi su asmeniu (jo įgūdžiais ir gebėjimu ūkininkauti), todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 3 d. yra nepaveldima;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse nenumatyta, kad mirus asmeniui, kuris buvo pateikęs prašymą pirkti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau nebuvo už jį sumokėjęs, mirusiojo įpėdiniai įgyja teisę pirkti šį žemės sklypą. Teisę pirkti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą įgyja tik už šį sklypą sumokėjusio asmens įpėdiniai (nurodytų taisyklių 7 p.). Kadangi ieškovės I. K. sutuoktinis P. K. nebuvo sumokėjęs įmokų už pageidaujamą valstybinį žemės sklypą, ieškovė I. K. nelaikytina mirusiojo P. K. įpėdine pagal šias taisykles. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM yra viešojo administravimo subjektas, kuriam leidžiama daryti tik tai, kas numatyta teisės aktuose. Be to, ieškovė I. K. teisės aktų nustatyta tvarka Ūkininkų ūkių registre nebuvo registruota ūkininko P. K. partnere ir savo ūkininko ūkį įregistravo savarankiškai 2012-08-03, t.y. po sutuoktinio mirties, tačiau ne kaip ūkininko ūkio paveldėtoja. Atsižvelgiant į tai, ieškovė I. K. neatitinka asmeniui, norinčiam pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, keliamų reikalavimų ir neturi teisės įsigyti ginčijamo žemės ploto;

- kadangi po sutuoktinio P. K. mirties ieškovė I. K. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM prašydama įtraukti ją į žemės reformos ir valstybinių žemės sklypų prikimo-pardavimo procesą ne kaip savarankišką asmenį, o kaip mirusiojo asmens teisių perėmėją, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir nevertino ieškovės I. K. atitikties Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. ir neįtraukė ieškovės į Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą valstybinę žemę ketinančių įsigyti asmenų eilę. Be to, tuo metu, kai ieškovė I. K. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM nauji asmenų prašymai dėl valstybinės žemės įsigijimo/ pirkimo jau buvo nebepriimami.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė papildomai nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2013-12-11 įsakymu Nr. 6 VĮ-(14.6.2)-1158 buvo patvirtintas Palomenės kadastro vietovės žemės reformos projektas, kur ginčo žemės sklypas yra suprojektuotas 14-os eilės pretendentui – trečiajam asmeniui R. B.. Vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, nurodytas žemės sklypas trečiajam asmeniui neparduotas, tačiau ir negrąžintas į laisvos žemės fondą (t. 3, b.l. 7-8, 37-60, 103-106). Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovės I. K. sutuoktinis P. K. pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eilę būtų 15-os eilės pretendentas, kodėl ne 12-os, nes jis pagal 2010 m. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų trumpalaikės nuomos sutartį (t. 2, b.l. 92-93) ginčo sklypą nuomojo terminuotai ? ne ilgiau kaip metus ? ir ši sutartis nebuvo pratęsta ir ji nelaikytina tapusi neterminuota. Ieškovės I. K. eilė pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. apskritai nenustatytina, nes ji nebuvo ir nėra pateikusi teisės aktuose nustatytos formos ir turinio prašymo įsigyti valstybinę žemę. Atsakovės atstovė neginčijo ieškovės I. K. galimybės įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės lengvatinėmis sąlygomis bendra tvarka, kai vėl bus priimami asmenų prašymai dėl valstybinės žemės įsigijimo/ pirkimo.

Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš visų asmenų, ketinusių lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, konkrečius žemės sklypus rinkosi paskutinis – 2012 m. Atsižvelgdamas į savo ūkio poreikius ir galimybes, jis pasirinko ginčo žemės sklypą ? 3,55 ha žemės, esančius Bagdoniškių k., Kaišiadorių r. sav. Pasirinkęs žemės sklypą, jis užsakė žemės sklypo projektą ir už jį sumokėjo. Trečiasis asmuo R. B. nurodė, kad pasirinkto sklypo jis nėra atsisakęs ir neatsisako, vis dar nori jį nusipirkti.

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju taikytinos šeimos teisinius santykius, ūkininko ūkio teisinius santykius, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo teisinius santykius bei paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios šių teisės aktų nuostatos: Lietuvos Respublikos CK, Ūkininko ūkio įstatymas, Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas bei jį įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės.

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, arba norintis ūkininkauti fizinis asmuo, turintis žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, ar praktinio ūkininkavimo patirties. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė nurodytiems asmenims parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, t.y. valstybinės žemės ūkio paskirties žemė sklypų formavimo eiliškumas nurodytiems asmenims nurodytas Žemės reformos įstatymo 10 str. Asmuo įrašomas į atitinkamos eilės asmenų sąrašus pagal tai eilei keliamus reikalavimus.

Ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovės I. K. sutuoktinis P. K. buvo tinkamas valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektas pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymą nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovės sutuoktinis tinkamai pradėjo realizuoti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę – pateikė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių nustatytos formos ir turinio prašymą bei reikiamus dokumentus, tačiau proceso nebaigė ? valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neįsigijo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ (įsigaliojusio 2011-08-24) 3 p. buvo sustabdytas asmenų prašymų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties įsigijimo priėmimas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės I. K. sutuoktinio P. K. teisės į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę teisių perėmimo – paveldėjimo. Šalys kelia teisės klausimą, ar mirus ieškovės I. K. sutuoktiniui P. K., kuris buvo pateikęs teisės akto nustatytos formos ir turinio prašymą pirkti valstybinę žemę, ieškovė I. K., būdama mirusio sutuoktinio P. K. paveldėtoja, turi teisę įstoti į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo procesą vietoje mirusiojo ir jį užbaigti savo vardu.

Ieškovė I. K. ir jos atstovas advokatas Evaldas Klimas teigia, kad teisės įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę yra turtinė teisė, todėl ji paveldima. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pripažįsta, kad ši teisė yra turtinė, tačiau neatsiejamai susijusi su palikėjo asmeniu, todėl nepaveldima (Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę savo turiniu yra turtinė teisė ir iš esmės gali būti paveldima, tačiau specialiaisiais teisės aktais nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti – subjektas turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir šią teisę realizuoti/ įgyvendinti per sudėtingą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procesą, apimantį ir teritorijų planavimo procesą.

Pagal aukščiau nurodytus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, norintis realizuoti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, t.y. įsigyti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, asmuo turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kompetentingai institucijai pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį nustatytos formos ir turinio prašymą bei reikiamus dokumentus; asmuo kompetentingos institucijos turi būti įvertintas ir įtrauktas į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo asmenims eilę; asmuo pagal teisės aktuose nustatytą eiliškumą turi pasirinkti norimą įsigyti laisvą valstybinį žemės sklypą, parengti pasirinkto žemės sklypo projektą, atlikti jo kadastrinius matavimus ir jį registruoti Nekilnojamojo turto registre; turi būti parengtas ir su asmeniu suderintas pageidaujamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas (sutarta dėl konkretaus žemės sklypo ir konkrečios kainos) ir kompetentingos institucijos priimtas sprendimas parduoti asmeniui jo pageidaujamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tik po visų šių nurodytos teisės realizavimo/ įgyvendinimo stadijų/ etapų sudaroma valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad ne visada nurodytas procesas yra sėkmingas, jis gali nutrūkti bet kurioje proceso stadijoje/ etape ne tik dėl valstybinę žemę įsigyti pageidaujančio asmens mirties.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse apie mirusiojo įpėdinius kalbama tik dviem atvejais: - mirus asmeniui, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka (6 p.); - mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą (7 p.).

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje, kuria grąžino šią bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b.l. 86-93), atsižvelgdamas į nurodytų taisyklių nuostatas ir nagrinėjamu atveju taikydamas šių nuostatų analogiją (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 6 d.), padarė išvadą, kad dalinis ar visiškas apmokėjimas už perkamą suformuotą valstybinės žemės sklypą yra riba, kai neturtinė teisė tampa turtine. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės I. K. sutuoktinio P. K. jokia įmoka už pageidaujamą įsigyti žemę nebuvo sumokėta, ieškovės I. K. sutuoktinio P. K. nurodyto prašymo padavimas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suteikia tik įstatymo reikalavimus atitinkančiam asmeniui teisę dalyvauti žemės reformos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procesuose, kas laikytina asmens asmenine neturtine teise, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 3 d. nuostatas yra nepaveldima.

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės I. K. sutuoktinis P. K. Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM pateikė teisės aktų turiniui ir formai keliamus reikalavimus atitinkantį prašymą pirkti pageidaujamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą su reikiamais priedais, tačiau iki mirties jis nebuvo įtrauktas į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo asmenims eilę (teismui nebuvo pateikti ieškovės sutuoktinio įtraukimo į atitinkamą eilę patvirtinantys įrodymai), jam nebuvo suteikta galimybė pagal teisės aktuose nustatytą eiliškumą pasirinkti norimą įsigyti laisvą valstybinį žemės sklypą, taip pat jis neparengė pasirinkto žemės sklypo projekto, neatliko jo kadastrinių matavimų ir jo neregistravo Nekilnojamojo turto registre, jam nebuvo parengtas ir su juo nesuderintas pageidaujamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir nebuvo priimtas sprendimas parduoti jam jo pageidaujamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Ieškovės I. K. atstovo advokato Evaldo Klimo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis Nr. 3K-3-317/2006 ir Panevėžio apygardos teismo 2013-10-02 nutartis Nr. 2A-664-280/2013 nagrinėjamu atveju nelaikytinos precedentais ir netaikytinos, nes civilinių bylų aplinkybės, kuriose buvo priimtos nurodytos nutartys, yra visiškai skirtingos ir neanalogiškos šios bylos aplinkybėms.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.), ieškovės I. K. ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam asmeniui R. B. dėl teisės įsigyti valstybinę žemę pripažinimo atmestinas.

Kadangi ieškovės I. K. sutuoktinio P. K. teisė dalyvauti žemės reformos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procesuose yra nepaveldima asmeninė neturtinė teisė, nagrinėjamu atveju nesvarstytinas ieškovės I. K. atitikimas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytiems valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams keliamiems reikalavimams. Taip pat nesvarstytini ir ūkininko ūkio veiklos subtilumai, ūkininko sutuoktinio – partnerio – statusas, ūkininko ūkio paveldėjimo klausimai ir Ūkininkų ūkių registro duomenų teisinė reikšmė.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės I. K. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 42,60 Lt pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas nusprendžia:

I. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. K. valstybei 42,60 Lt (keturiasdešimt du litus 60 ct) pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas ir Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakeistas I. K. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos disponuoti ginčo objektu, tai yra 3,55 ha žemės sklypu, esančiu Bagdoniškių k., Kaišiadorių r. sav., kuris nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjos 2012-05-25 įsakyme Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1071 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, ar jį suteikti kitiems asmenims, o ne I. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.