Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-09-26 · Civilinė byla Nr. e2-4642-998/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
e2-4642-998/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02031-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Bučienė
Atsakovas
R. B., M. Z.
Trečiasis asmuo
L. B.
Ieškovas
V. L.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Algirdas Platauna
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4642-998/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02031-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2; 2.6.10.2.3; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algirdui Plataunai,atsakovui R. B.,atsakovų, trečiojo asmens L. B. atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., M. Z. dėl procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys L. B., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir M. Z. 5 proc. dydžio metines palūkanas – 19775,66 Eur nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme 2014-06-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 2018-06-01, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, jas skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 ir jį pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 iš R. B., M. Z. ir L. B. solidariai buvo priteista jam 101357,00 Eur piniginė kompensacija (restitucija pinigine išraiška). Pagal 2016-08-09 Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolis A. S. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101357,00 Eur išieškojimo iš skolininkų jo naudai.

Ieškovas pažymėjo, kad kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Ieškovas nurodo, kad jo prašymu 2018-06-05 antstolis A. S. pateikė procesinių palūkanų paskaičiavimo pažymą, pagal kurią atsakovai privalo sumokėti 19775,66 Eur procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nuostatas, kurios paskaičiuotos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2014-06-10 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – 2018-06-01, kai vykdomoji byla buvo įvykdyta pilnai. Atkreipia dėmesį, jog vykdymo procese atsakovas R. B. 11 kartų be pagrindo skundė antstolio A. S. veiksmus ir tokiu būdu vilkino išieškojimo vykdymą, nes skundai nebuvo tenkinti. Kadangi skolininkų pareiga yra solidari, ieškovas reikalauja, kad paskaičiuotas procesines palūkanas sumokėtų atsakovai R. B. ir M. Z.. Taip pat nurodo, jog L. B. 2017-10-30 buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl ją traukia byloje trečiuoju asmeniu.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti ieškovo reikalavimą iš dalies ir sumažinti prašomas priteisti kompensuojamas palūkanas – 50 procentų (3858,61 Eur), arba visiškai atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 patenkino ieškovo V. L. ieškinį ir: pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovų: L. B., M. Z., R. B. solidariai 101357,00 Eur piniginę kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl restitucijos taikymo ir nutarė netaikyti restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovų: L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101357,00 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.. Tokiu būdu, atsakovo teigimu, teismo sprendimas dėl 101357,00 Eur piniginės kompensacijos įsiteisėjo nuo 2016-­07-07.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką procesinės palūkanos turi būti priteisiamos ieškovo naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento, nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Taip pat nurodo, kad neįvykdžius prievolės, šiuo atveju nesumokėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2016-­07-07 nutartimi priteistos piniginės sumos, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, tai yra reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos, o jis (atsakovas) naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tokiu būdu ieškovo pareikštas reikalavimas, priteisti palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos, kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovo teigimu, kompensuojamos palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2016-07-08: nuo 2016-07-07 iki 2016-11-21 (137 d.), kas sudaro 1902,18 Eur nuo 101357,00 Eur sumos; nuo 2016-11-22 iki 2018-03-06 – 5750,05 Eur (18190,58 Eur – 12440,53 Eur, duomenys iš antstolio paskaičiavimo lentelės), iš viso kompensuojamų palūkanų suma sudaro: 7652,23 Eur. Antstolis A. S. 2018-05-14 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad skolininkas R. B. piniginę prievolę pilnai įvykdė. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2018-03-12. Atsakovas nurodė, jog nuo šios dienos ieškovas gali skaičiuoti procesines palūkanas nuo negrąžintos sumos – 7652,23 Eur, t. y. procesinės palūkanos gali būti priteistos už laikotarpį nuo 2018-03-12 iki 2015-05-14 (62 d.) nuo 7652,23 Eur sumos, kas sudaro 64,99 Eur. Bendra palūkanų suma – 7717,22 Eur (1902,18 Eur + 5750,05 Eur + 64,99 Eur).

Atsakovas R. B. taip pat nurodė, jog pagal teismų praktiką kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, todėl byloje svarbu vertinti šalių elgesį prievolės vykdymo metu bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta pozicija, kad vykdymo procese jis 11 kartų be pagrindo skundė antstolio A. S. veiksmus ir tokiu būdu vilkino išieškojimo vykdymą, nes skundai nebuvo tenkinti. Teigia, kad tik nustačius civilinės atsakomybės elementų visumą, asmuo gali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn.

Mano, kad priteisti 7717,22 Eur palūkanas būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir jo šeimos nariai viso vykdomosios bylos vykdymo metu naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu namu bei žemės sklypu. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1727-730/2017, išnagrinėjęs jo ieškinį A. L. ir V. L. dėl patekimo į gyvenamąsias patalpas bei naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis, konstatavo, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir neleido jam su savo šeima apsigyventi pirmajame namo aukšte.

Atsiliepimas

Nurodė, kad per visą vykdomą procesą jis siekė kuo greičiau atiduoti skolą ieškovui. Tam tikslui įgyvendinti jis norėjo parduoti namą bei žemės sklypą. Tačiau būtent dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų nebuvo galimybės šį turtą įvertinti ir parduoti. Tikėtini pirkėjai atsisakydavo nuo sandorio sudarymo vien dėl to, kad nekilnojamojo turto agentūros darbuotojai negalėjo patekti į namą ir pateikti būsimiems pirkėjams informaciją apie namo būklę bei žemės sklypą. Toks ieškovo ir jo šeimos narių elgesys laikytinas nesąžiningu. Teigia, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovas kartu su savo šeimos nariais prisidėjo arba prisiėmė riziką tam, kad jis negalėtų laiku atiduoti skolą, nes dėl jų tarpusavio santykių bei ieškovo elgesio jis negalėjo per trumpą laiką parduoti turtą ir atsiskaityti su ieškovu. Todėl mano, kad yra pagrindas sumažinti arba visiškai atleisti jį nuo palūkanų priteisimo.

Atsakovė M. Z., trečiasis asmuo L. B. atsiliepimuose į ieškinį nurodė identiškus atsikirtimus į ieškinį kaip atsakovas R. B. bei prašė tenkinti ieškovo reikalavimą iš dalies ir sumažinti prašomas priteisti kompensuojamas palūkanas – 50 procentų (3858,61 Eur), arba visiškai atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo antstolis A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas, atsakovų, trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti arba sumažinti priteistiną sumą atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-479-2015 tenkino ieškovo V. L. ieškinį ir pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai 101357 Eur piniginę kompensaciją; atsakovės L. B. priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisti iš ieškovo V. L. 14481 Eur baudą už paslaugų sutarties pažeidimą; įskaičius patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatė, kad ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai išieškotina 86886 Eur dydžio piniginė kompensacija. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą iš dalies pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); netaikė restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101357 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.; taikant restituciją, priteisė iš V. L. 2317 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16798 Eur, atsakovei L. B..

Ieškovas V. L. patikslintu ieškiniu prašo priteisti procesines palūkanas nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme 2014-06-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 2018-06-01, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, jas skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui, t. y. skolininkui nesumokėjus teismo sprendimu kreditoriui priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, padarytus jam per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius. Skolininkui iki visiško prievolės įvykdymo naudojantis kreditoriaus pinigais, jis už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Esant tęstiniam prievolės pažeidimui pripažįstama, kad kreditoriaus naudai gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) ir kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai) už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki antrosios bylos iškėlimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsakovams neįvykdžius prievolės, t. y. nesumokėjus 101357,00 Eur piniginės kompensacijos, priteistos civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, ieškovas įgijo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovai naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tai, kad atsakovai nevykdė prievolės sumokėti piniginę kompensaciją po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jie daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Taigi konstatuotina, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, tačiau nesutiktina su ieškovo nurodomu terminu palūkanų skaičiavimui. Kaip minėta, esant tęstiniam prievolės pažeidimui pripažįstama, kad kreditoriaus naudai gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki antrosios bylos iškėlimo dienos. Nagrinėjamu atveju sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 įsiteisėjo 2016-07-07, todėl būtent nuo šio momento ieškovas įgijo teisę skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas.

Nors ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas nuo 2014-06-10, t. y. nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 2018-06-01, tačiau pastebėtina, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Šiuo atveju nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 reikalavimo priteisti procesines palūkanas ieškovas nebuvo pareiškęs, todėl ieškovo reikalavimas palūkanas skaičiuoti nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme dienos 2014-06-10 yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Remiantis bylos duomenis matyti, jog ieškovo ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo šioje byloje priimtas 2018-03-12. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovas įgijo teisę į kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2016-07-07 iki 2018-03-12, o nuo 2018-03-12 – į procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210, 6.261 straipsniai, CPK 137 straipsnio 1 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, jog kompensuojamosios palūkanos priteistinos įstatymo pagrindu nustačius prievolės įvykdymo termino pažeidimo faktą, įstatyme esant preziumuojamam minimalių nuostolių dydžiui, dėl ko ieškovas iš esmės neturi pareigos įrodinėti šių nuostolių dydžio. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas bei pateikė detalų antstolio atliktą paskaičiavimą, atsakovai tokio palūkanų skaičiavimo dydžio neginčija, todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti tokio dydžio – 5 procentų – kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas (CK 6.210, 6.261 straipsniai, CPK 137 straipsnio 1 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip minėta, skolininkas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir prievolės įvykdymo momentą. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog solidarus skolininkas R. B. 2018-05-14 pilnai padengė įsiskolinimą pagal 2016-08-09 Klaipėdos apygardos vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę skaičiuoti procesines palūkanas nuo 2018-03-12 iki 2018-05-14. Kita vertus, iš minėtos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2018-05-25 patvarkymu panaikino 2017-06-06 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo bei nustatė, kad likęs įsiskolinimas išieškotojui pagal 2016-08-09 Klaipėdos apygardos teismo vykdomuosius raštus Nr. 2-620-479/2015 sudaro 16798,00 Eur. Vykdomosios bylos duomenimis, įsiskolinimas pilnai padengtas 2018-06-01 ir 2018-06-14 antstolio patvarkymu vykdomoji byla užbaigta. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas įgijo teisę skaičiuoti procesines palūkanas nuo 2018-03-12 iki 2018-05-14 ir nuo 2018-05-25 iki 2018-06-01. Pastebėtina, kad atsakovai, žinodami, antstolio informaciją, jog 2018-05-14 įsiskolinimas yra pilnai padengtas, jie negali būti laikomi atsakingi už procesinių palūkanų mokėjimą laikotarpiu nuo 2018-05-14 iki 2018-05-25 ir neprivalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas už šį laikotarpį, kadangi kol antstolis nepanaikino savo patvarkymo, kuriuo buvo įskaityti tarpusavio reikalavimai, prievolė buvo laikoma įvykdyta (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Tas pats pasakytina ir apie skolos likutį, nuo kurio skaičiuotinos procesinės palūkanos. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis 2018-03-06 atliko palūkanų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog 2017-06-06 buvo apmokėta 16798,00 Eur skola. Tuo tarpu 2018-06-05 palūkanų paskaičiavimo lentelėje minimos skolos padengimo 2017-06-06 nėra. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad būtent 2017-06-06 patvarkymu buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas šiai sumai, kuris antstolio buvo panaikintas tik 2018-05-25. Tokiu būdu iki kol galiojo priešpriešinių sumų įskaitymo padariniai, darytina išvada, jog ši suma buvo padengta, todėl suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, 2018-03-12 sudarė 80295,59 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 110, 112). Pažymėtina, jog jokių kitų duomenų nei vykdomojoje byloje, nei į nagrinėjamą bylą apie skolos likutį 2018-03-12 nebuvo pateikta (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Apibendrinant tai, kas pasakyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2016-07-07 iki 2018-03-12, kas sudaro 7652,23 Eur (1902,18 Eur (101357,00 Eur skola x 5 proc. x 137 d. (2016-07-07 – 2016-11-21)) + 5750,05 Eur (2016-11-22 – 2018-03-06 laikotarpis pagal antstolio 2018-03-06 palūkanų paskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684) bei 681,96 Eur (80295,59 Eur skola x 5 proc. x 62 d.) procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2018-03-13 iki 2018-05-14 ir 15,98 Eur (16798 Eur skola x 5 proc. x 7 d.) procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2018-05-25 iki 2018-06-01, iš viso ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 8350,17 Eur (7652,23 Eur + 681,96 Eur + 15,98 Eur) palūkanos.

Atsakovai, iš dalies sutikdami su ieškiniu, nurodė, jog reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o šiuo atveju pats ieškovas kaltas dėl nesavailaikio sprendimo įvykdymo, nes jis ir jo šeimos nariai prisidėjo prie to, kad nebuvo sudarytos galimybės laiku atiduoti skolą, kadangi ieškovas trukdė įvertini ir parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimas turėtų būti sumažintas arba jie turėtų būti visiškai atleisti nuo palūkanų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-620-479-2015 neįvykdymu, kas ir toliau jiems naudojantis ieškovui priklausančiomis lėšomis sudaro pagrindą nuostoliams atsirasti bei yra priežastiniame ryšyje su kylančiais nuostoliais. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, jog teismo sprendimas yra pateiktas vykdyti priverstinai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl šio teismo sprendimo neįvykdymo šiuo atveju nėra atsakovų kaltės ar kad jie nėra atsakingi už šio sprendimo įvykdymą. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (6.246 –6.249 straipsniai).

Atsakovai prašo sumažinti palūkanų dydį arba iš viso atleisti nuo jų mokėjimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti įstatymines palūkanas, todėl atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuotina, jog atsakovų prašymas sumažinti priteistinų palūkanų dydį yra nepagrįstas.

Kita vertus, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką žalos (nuostolių) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Kaip minėta, atsakovai teigia, jog teismo sprendimas neįvykdytas ir dėl atsakovo kaltės. Tokius teiginius atsakovai grindžia tuo, jog atsakovas R. B., norėdamas atsiskaityti su ieškovu, siekė paraduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas ir jo šeimos nariai neįsileisdavo nekilnojamojo turto agentų, buvo trukdoma apžiūrėti namą galimiems pirkėjams. Visų pirma, teismas pastebi, jog teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovų buvo priteista kompensacija ieškovui, nebuvo konstatuota ir nuspręsta, kad kompensaciją atsakovai turi sumokėti iš lėšų, gautų pardavus būtent namą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės patys atsakovai pasirinko tokį sprendimo įvykdymo būdą, o ne iš kitų lėšų sumokėti teismo sprendimu ieškovui priteistą kompensaciją. Antra, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad buvo rasti namo pirkėjai. Be to, jei būtų tokie duomenys, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad gautos lėšos už namo pardavimą, būtų skirtos atsiskaityti su ieškovu. Trečia, nors atsakovai teigia, kad ieškovas ir jo šeimos nariai trukdė apžiūrėti namą, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai J. P. bei J. D. paaiškino, kad su ieškovu iš anksto nebuvo tartasi dėl namo apžiūrėjimo. Iš to seka, jog ieškovo elgesys neįsileisti nekilnojamojo turto agentų iš dalies yra pateisinamas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu, nenustatyta, kad dėl teismo sprendimo neįvykdymo kaltas pats ieškovas (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Dėl atsakovo R. B. argumentų, kad priteisti palūkanas būtų neprotinga, neteisėta ir nesąžininga, kadangi ieškovas ir jo šeimos nariai viso vykdomosios bylos vykdymo metu naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu namu bei žemės sklypu pastebėtina, kad jei atsakovas mano, jog tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, jis gali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 8350,17 Eur palūkanos (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai, 6.246–6.249 straipsniai, 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 483,00 Eur, ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 625,02 Eur (286,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos + 339,02 Eur laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas. Atsakovai bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Iš dalies tenkinus (42,24 proc.) ieškovo ieškinį iš atsakovų priteistina 204,02 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, t. y. po 102,01 Eur, bei 264,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. po 132,00 Eur (CPK 88, 93, 96, 98, 99 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Byloje 2018-06-15 nutartimis atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų – 19775,66 Eur.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas sumažinti teismo 2018-06-15 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 8350,17 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. L. solidariai iš atsakovų R. B. ir M. Z. 8350,17 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8350,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. kovo 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. B. 102,01 Eur žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą bei 132,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės M. Z. 102,01 Eur žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą bei 132,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartimis atsakovų R. B. ir M. Z. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 19775,66 Eur sumažinti iki 8350,17 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė