Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Administracinės komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. liepos 1 d. raštu ir 2010 m. liepos 20 d. raštu grąžino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą I. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 4 dalį, jo trūkumams pašalinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovada pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė įvertinti Komisijos veiksmus bei įpareigoti ją tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti procesinį sprendimą, atitinkantį ATPK 287 straipsnio reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados skundą, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jį tenkino, t. y. Komisijos 2010 m. liepos 1 d. ir 2010 m. liepos 20 d. raštus panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Komisijai nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog ATPK nereglamentuoja, kokių veiksmų turi imtis įgaliotas nagrinėti bylą organas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, netinkamai parengta kita pažeidimo medžiaga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis šias aplinkybes turi aiškintis pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, daro išvadą, kad nustačius minėtus pažeidimus, turi būti grąžinama pažeidimo medžiaga protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokolą ir kitą medžiagą. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju Komisija, grąžindama administracinio teisės pažeidimo protokolą jį surašiusiai institucijai, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nepakankamas asmens padarytą veiką kvalifikuoti kaip pažeidimą ir pradėti administracinės bylos nagrinėjimą bei nuobaudos skyrimo procesą. Komisija konstatavo, kad protokole suformuluotas kaltinimas nepagrįstas įrodymais, byloje nėra duomenų apie tai, kad I. B. anksčiau baustas už tokius pažeidimus ir ar pažeidimo konstatavimo metu toks sprendimas buvo įsiteisėjęs. Komisijos nuomone, nesilaikant įstatyme numatytų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo reikalavimų, negalima spręsti kaltės klausimo ir tokie įstatymo pažeidimai yra esminiai, trukdantys bylą išnagrinėti iš esmės. Teismas pažymėjo, jog iš protokolo matyti, kad jo turiniui keliami reikalavimai išpildyti ir akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, nėra, o bylą nagrinėjantis organas, taip pat yra įpareigotas rinkti įrodymus, be to, institucija, surašiusi protokolą, nebeturi realios galimybės nustatyti, ar viršyti triukšmo ribiniai dydžiai, todėl šiuo aspektu protokolo grąžinimas yra beprasmis, o byloje yra pateikta informacija apie tai, kad I. B. yra baustas administracine nuobauda pagal ATPK 110 straipsnį, taigi ar šis asmuo pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn galima spręsti bylos nagrinėjimo metu ir pagal būtinybę perkvalifikuojant veiksmus. Iš čia daro išvadą, kad Komisija nepagrįstai konstatavo nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus kaip esminius.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo grąžintas raštais, tačiau toks veiksmas yra atitinkamas procesines pareigas sukuriantis procesinis veiksmas, todėl turi būti įforminamas tinkamai - įgaliotos institucijos (pareigūno) motyvuotu nutarimu, kuriame konstatuojamos aplinkybės, objektyviai kliudančios nagrinėti bylą, nurodoma apskundimo tvarka ir terminas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Komisija – kolegialus organas, todėl toks nutarimas turi būti priimamas paprasta kolegialaus organo narių, dalyvavusių posėdyje, balsų dauguma, pasirašant komisijos pirmininkui ir sekretoriui.

III.

Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, Komisija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kas sudaro pagrindą teismo nutarčiai naikinti. Pabrėžia, jog šiuo atveju I. B. pareikštas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, t. y. negalima nustatyti kaltinimo turinio, nenurodyta, kokiu būdu ir kokias priešingas teisei veikas padarė I. B.. Teigia, jog minėtais raštais Komisija būtent ir paprašė pateikti trūkstamus įrodymus dėl asmens baustumo, dėl triukšmo ribinių dydžių viršijimo fakto. Tvirtina, jog pagal ATPK 287 straipsnį organas gali priimti tik vieną iš jame nurodytų sprendimų, o minėto sąrašo plečiamai aiškinti negalima, todėl nutarimas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, negalėjo būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Apeliantė teigia, jog šiuo atveju savo sprendimų dėl bylos grąžinimo negalėjo įforminti nutarimais, nes tai nenumatyta ATPK 287 straipsnyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtas straipsnis iš tiesų neįtvirtino, kad nusprendus grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų galima priimti nutarimą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks procesinis sprendimas įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr.9, 2006 m., psl. 36, nutartį byloje Nr.N-444-1652/2009 ir kt.). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo grąžinta raštais, kas iš esmės neatitiko reikalautos tokiems sprendimams formoms.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas spręsdamas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kartu su juo pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos išsamumo ir tinkamumo, todėl 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.