Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės Įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimo, sutuoktuvių liudijimo kopijų, notarų biuro pažymos, pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ pažymos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, apmokėtų sąskaitų už butą, nustatyta, kad 1999-11-03 mirė pareiškėjos sutuoktinis S. B. K. (e. b. l. 4-5). Po S. B. K. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kurie, nors ir yra registruoti V. K. vardu, tačiau įgyti 1992-04-14 ir 1992-06-02, esant registruotoje santuokoje su S. B. K., todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (e. b. l. 10-12). V. K. nuo 1970-05-08 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o S. B. K. – tuo pačiu adresu nuo 1976-03-11 (e. b. l. 7-8). Kauno miesto 28-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po S. B. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 6).

Pareiškėja nurodė, kad po S. B. K. mirties ji iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno jiems su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius, naudojosi jo daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu. Tai patvirtina ir byloje pateikti mokėjimo kvitai (e. b. l. 13-20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, V. K. išreiškė savo valią priimti S. B. K. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.