Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., ir jam skirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., V. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta 30 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką nuosprendžiu nuspręsta įskaityti V. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-01-20 16.15 val. iki 2016-01-22 12.55 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent:

jis, 2016-01-20, apie 16 val., atėjęs į UAB „Topo grupė“ priklausančią parduotuvę „Topo Centras“, esančią Vilniuje, Žirmūnų g. 64, prekybos salėje paėmė ausines „Sony MDR-ZX770BN“ 185,00 Eur vertės, nuplėšė nuo ausinių apsaugos magnetą, užsikišo jas už megztinio ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo, tokiu būdu V. L. pasikėsino pagrobti svetimą UAB „Topo grupė“ priklausantį 185 Eur vertės turtą ir šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu V. L. prašo neskirti jam griežčiausios bausmės.

Apeliantas skunde nurodė, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas 45 parų arešto bausme, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Apeliantas pažymėjo, kad prokuroras teismo prašė paskirti jam 36 parų arešto bausmę ir sumažinti šią bausmę vienu trečdaliu, tačiau teismas skyrė jam griežčiausią numatytą bausmę, nors jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl nurodytos priežasties prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Patikrinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad nuteistasis V. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant tiesiogine tyčia, tačiau nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas, byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatavęs, kad V. L. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 4 d., kaip už baigtą nusikalstamą veiką, nenurodant BK 22 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadijos. Tokiu būdu, konstatuotina, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai nuteistajam V. L. paskirta bausmė, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas.

BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 178 str. 4 d. numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Nustatyta, kad V. L. už BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė 45 parų arešto bausmę, t.y. maksimalią arešto bausmę, kurią galima skirti asmeniui už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 str. 3 d.). Teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas taip pat konstatavo, kad baudžiamąjį nusižengimą V. L. padarė, būdamas girtas, tačiau girtumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl to šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia. Jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad veika baigėsi pasikėsinimo stadijoje, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teisiamas 24 kartą, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus pagal ATPK 50 str. (smulkaus turto vagystės), 44 str. 2 d. (narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas naudojimas), nedirba, priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtus duomenis, V. L. pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį - areštą. Vienok, teismas, atsižvelgęs į V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos stadiją, nepagrįstai paskyrė maksimalios trukmės areštą. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nuoširdžiai gailisi, tačiau jis anksčiau ne vieną kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. padarymą skirtina artima straipsnio sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui arešto bausmė.

Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo V. L. valstybės naudai priteisti 29,95 Eur valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Anna Grinevič nuteistajam V. L. buvo paskirta BPK 322 straipsnio 1 dalies, kurioje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, pagrindu. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir įstatymuose įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. L. atmetamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistajam V. L. neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 1, 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį - pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir nubausti jį bausme areštu 36 (trisdešimt šešioms) paroms, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Pritaikius BK 64¹ str. 1 d., V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę areštą 24 (dvidešimt keturioms) paroms, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.