Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 27 d., apie 0.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilių girtumas) sukėlė konfliktą, kurio metu ne mažiau du kartus spyrė motinai M. T. į galvos ir kojų sritis bei ne mažiau keturis kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į galvos ir rankų sritis, taip sukeldamas M. T. fizinį skausmą.Be to, E. B. grasino nužudyti žmogų, tai yra 2016 m. spalio 27 d., apie 0.05 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kambaryje kirviu daužydamas į grindis ir sakydamas „užkaposiu, nukirsiu galvą“ bei rankoje laikydamas peilį ir sakydamas „papjausiu“, grasino nužudyti savo motiną M. T.. Kadangi prieš šiuos grasinimus tą pačią dieną, apie 0.00 val., buvo panaudojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, nukentėjusiajai M. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors prokurorė prašė skirti tik 60 parų arešto. Mano, kad tokią bausmę teisėja skyrė, nes apelianto atžvilgiu nagrinėjo jau ne pirmą baudžiamąją bylą. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad su nukentėjusiąja M. T. yra susitaikęs, kartu toliau gyvena, todėl tai irgi priežastis sumažinti bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai adekvačias ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. B. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, jas subendrino iš dalies sudėdamas, ir visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas priimdamas nuosprendį, spręsdamas dėl asmens kaltės, o taip pat ir bausmės, yra nešališkas ir nepriklausomas, vadovaujasi tik įstatymu ir prokuroro pareikšta nuomonė dėl bausmės skyrimo nėra privaloma. Apylinkės teismas nurodė motyvus dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo bei jos dydžio ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.Teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai ir tinkamai įvertino veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Atsižvelgė į tai, kad padaryti nors ir nesunkūs, tačiau tyčiniai nusikaltimai. Pažymėtina, jog didesnį veikų pavojingumą bei pobūdį lemia tai, jog tai smurtinio pobūdžio nusikaltimai, be to, įvykdyti prieš tą patį asmenį – artimą šeimos narį, padaryti vienas netrukus po kito. E. B. smurtas buvo nukreiptas į gyvybei pavojingą organą – galvą. Kaip nustatyta, apeliantas pradžioje spyrė motinai į galvą, po to sudavė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais. Netrukus po to grasino nužudyti – daužydamas į grindis kirviu sakė grasinančio pobūdžio žodžius „užkaposiu, nukirsiu galvą“, rankoje laikydamas peilį grasino, sakė „papjausiu“. Vertinant asmens pavojingumą svarbūs ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Teismas juos aptarė ir teisingai įvertino. Atsižvelgė į tai, kad E. B. anksčiau ne kartą teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, o tai yra nusikaltimų recidyvas. Anksčiau E. B. už tyčinius nusikaltimus teistas ne vieną kartą, naujus nusikaltimus padarė praėjus nedaug laiko po paleidimo iš pataisos įstaigos, per šį laikotarpį nedirbo, baustas administracine tvarka, turi 23 galiojančias administracines nuobaudas, charakterizuojamas neigiamai. Visa tai rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, padarytos taip susiklosčius aplinkybėms, o sistemingo neteisėto elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė, todėl nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, jį nubausti bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiam vertinimui visiškai neturėjo reikšmės ta aplinkybė, jog E. B. atžvilgiu bylą išnagrinėjusi teisėja anksčiau taip pat nagrinėjo šio kaltinamojo atžvilgiu kitas baudžiamąsias bylas. Pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, a į tai, kad veikos smurtinio pobūdžio, pavojingos, E. B. anksčiau ne kartą teistas, o šiuo metu padarė net 2 smurtinio pobūdžio tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, kurios yra mažesnės nei sankcijos vidurkiai, nėra aiškiai per griežtos, atitinka veikų ir nuteistojo pavojingumą ir yra būtinos bei pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.Bausmių subendrinimo taisyklės, įtvirtintos BK 63 straipsnyje, nepažeistos. Padaryti vienarūšiai nusikaltimai, kurie nesiskiria pagal savo pavojingumą ir nepriskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, todėl pagrįstai bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Kaip matyti iš paskirtos galutinės bausmės, prie didesnės iš skirtųjų bausmių pridėta mažiau nei ½ kitos skirtos bausmės ir skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltę nuteistasis pripažino, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinus jau anksčiau aptartą nuteistojo pavojingumą, jo padarytų veikų pobūdį, skaičių, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka nuteistojo bei jo padarytų veikų pavojingumą. Byloje aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų E. B. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta.Tai, kad nuteistasis gyvena su nukentėjusiąja ir su ja susitaikė, aukščiau aptartų nuteistojo asmenybę bei veikų pavojingumą charakterizuojančių duomenų kontekste, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirtoji bausmė neteisinga. Taikyti BK 38 straipsnio (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) nuostatas pagrindo taip pat nebuvo. Viena iš būtinųjų ir pagrindinių sąlygų šios nuostatos taikymui yra pagrįstas manymas, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes (neigiamai charakterizuojamą asmenybę, ankstesnius teistumus, jų skaičių, padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, polinkį nusikalsti), tokiai išvadai pagrindo visiškai nebuvo. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Dėl išdėstytų priežasčių E. B. apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.