- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- 1-586-564/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50604-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- M. T.
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2001-04-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau LR BK ) 272 str. 2 d., 206 str., 42 str. –4 m. laisvės atėmimo; 2) 2002-04-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., - 4 m. laisvės atėmimo.; 3) 2002-07-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. - 4 m. laisvės atėmimo; 4) 2004-09-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 138 str. 1 d. - 3 m. laisvės atėmimo; 5) 2008-11-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d. – 6 MGL bauda; 6) 2008-12-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 215 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 7) 2009-02-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 138 str. 1 d. -2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 8) 2009-04-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė- 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL bauda; 9) 2013-07-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., 165 str. 1 d. – 60 parų arešto; 10) 2013-10-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. -36 paros arešto. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 24 arešto ; 11) 2014-06-06 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., - 1 m. laisvės atėmimo; 12) 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 13) 2015-12-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.; 14) 2016-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėn.; 15) 2016-08-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto 16) 2016-11-08 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos ), 63 str. 1d., 4d. 1 m. laisvės atėmimo ( nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2d., 145 str. 2d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. B. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, šeimos nariui-motinai, o būtent: 2016-10-27, apie 00.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilių girtumas) sukėlė konfliktą, kurio metu ne mažiau du kartus spyrė motinai M. T. į galvos ir kojų sritis bei ne mažiau keturis kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į galvos ir rankų sritis, taip sukeldamas M. T. fizinį skausmą.
Taip pat E. B. grasino nužudyti žmogų, o būtent 2016-10-27, apie 00.05 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kambaryje kirviu daužydamas į grindis ir sakydamas "užkaposiu, nukirsiu galvą" bei rankoje laikydamas peilį ir sakydamas "papjausiu", grasino nužudyti savo motiną M. T., o kadangi prieš šiuos grasinimus tą pačią dieną, apie 00.00 val., buvo panaudojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, nukentėjusiajai M. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-27 nakties metu neblaivus sugrįžo į namus. Motinai papriekaištavus dėl girtumo, jis supyko ir sudavė jai, sėdinčiai kambaryje ant lovos, smūgius rankomis ir kojomis į kojas ir galvą. Visų aplinkybių gerai neatsimena, bet gali būti, kad nemažiau du kartus spyrė, ne mažiau 4 kartus sudavė rankomis. Motina verkė, jai skaudėjo. Po to atsinešė į tą patį kambarį iš virtuvės kirvį, juo pradėjo kapoti grindis ir sakė, kad nukirs motinai galvą, taip pat rankose turėjo peilį ir grasino motiną papjauti. Kai jis nuėjo į kitą patalpą, motina pabėgo. Jis taip pat išėjo iš namų, bet vėliau buvo sulaikytas. Taip elgėsi, nes buvo neblaivus ir supykęs. Motinos atsiprašė. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Tokių atvejų prieš motiną nebuvę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė pagrįsta ir įrodyta LR BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiosios M. T., liudytojo V. K. parodymais, rašytiniais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios M. T. parodymų seka, kad 2016-10-26 su sūnumi E. B. gėrė brendžio. Kažkuriuo momentu sūnus buvo išėjęs, o ji buvo susinervinusi ir namuose numetė ant žemės muzikinio centro dalį, taip pat ant lovos numetė televizorių, kuris stovėjo ant stalo. 2016-10-27, apie 00.00 val., sugrįžęs į namus ir pamatęs išmėtytus daiktus E. B. supyko, priėjo prie jos, sėdinčios ant lovos, ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą ir koją ir ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė į galvą ir rankas. Nuo smūgių jautė fizinį skausmą. Praėjus kelioms minutėms, E. B. pasiėmė kirvį ir juo daužė tame pačiame kambaryje į grindis, grasino, sakydamas „papjausiu, užkaposiu, nukirsiu galvą“, taip pat buvo paėmęs peilį ir sakė, kad papjaus. Jo grasinimas atrodė realus, kadangi E. B. buvo girtas ir neprognozuojamas, prieš tai jai sudavė smūgius. Tuo metu namuose daugiau žmonių nebuvo. Kai E. B. kažkam skambino, ji pabėgo iš namų, bandė Kazlų Rūdoje surasti kitą savo sūnų, kad pareitų į namus ir nuramintų E., o po to, neradusi sūnaus ir sušalusi, kreipėsi į policiją. Į medikus niekur nesikreipė, tiesiog skaudėjo sumuštas vietas. Ant kojos buvo kraujosruva, ant kaktos, galvos plaukuotoje dalyje, buvo gumbas (b.l. 14-17, 19-21). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. B. jos atsiprašė, jam atleido. Sutinka, kad jis ir toliau gyventų kartu.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad M. T. patvirtino parodymus apie sumušimą ir grasinimus bei parodė vietą kambaryje ant grindų, 1 m. atstumu nuo lovos, kur ji sėdėjo, kai E. B. sudavė smūgius, į kurią, po smūgių sudavimo, E. B. daužė kirviu grasindamas. Šioje vietoje matosi švieži grindų dangos pažeidimai. Taip pat parodė vietą durų staktoje, į kur E. B. kirto kirviu, toje vietoje taip pat matosi švieži pažeidimai Parodymų patikrinimo metu rastas ir apžiūrėtas kirvis, kuris po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai (b.l. 108-113).
Iš liudytojo V. K. parodymų seka, kad 2016-10-27 apie 2.40 val. į Kazlų Rūdos PK atėjo sušalusi M. T., kuri sakė, kad iš namų pabėgo, nes bijo sūnaus E. B., kuris ją sumušė. Ant moters kūno matėsi sužalojimai, t. y. gumbas ant kaktos, plaukuotoje dalyje, bei mėlynė ant dešinės kojos. Nuvykus į namus, E. B. ten nebuvo, namai buvo tušti. Namų virtuvėje M. T. parodė kirvį, kuriuo sūnus grasino ir daužė grindis. Vėliau tą pačią naktį E. B. sulaikė kitoje gatvėje Kazlų Rūdoje (b.l. 23-24).
Iš protokolo – pareiškimo seka, kad 2016-10-27 M. T. pateikusi prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2016-10-27, apie 00.00 val., namuose jos sūnus E. B. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis ją sumušė, taip sukeldamas fizinį skausmą(b.l. 5-6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b.l. 7-12).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto seka, kad 2016-10-27 apie 2.27 val. į Kazlų Rūdos PK atėjo basa M. T., kuri paaiškino, kad apie 24 val. namuose sūnus E. B. sumušė ją, spirdamas į kojas, galvą, ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, po to pasiėmęs į vieną ranką kirvį, į kitą- peilį, grasino, kad ją pajaus, užkapos, nukirs galvą, subadys, dėl ko ji patyrė psichologinį smurtą. Nustatyti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva dešinės kojos blauzdoje, patinimas galvoje. M. T. buvo nustatytas 1,11 prom. girtumas. E. B. namuose nerastas ( b. l. 28-31).
Iš specialisto išvados Nr. G 725/2016(09) seka, kad M. T. nebuvo apžiūrėta, tačiau jei M. T. buvo įspirta į galvos ir kojų sritis, ranka suduota į galvos ir rankų sritis, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 27).
Iš alkotesterio duomenų seka, kad 2016-10-27 04.08 val. E. B. nustatytas 1,56 prom. girtumas ( b. l. 32).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. B. kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, nukentėjusios parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad jis, tyčia suduodamas smūgius rankomis ir kojomis motinai M. T., sukėlė jai fizinį skausmą. Veika atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. sudėtį, kadangi fizinis smurtas sukeliant fizinį skausmą buvo pavartotas prieš artimą giminaitį ir šeimos narį-motiną.
Taip pat paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusios parodyumais, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. B. rankose laikydamas kirvį bei peilį, kirviu suduodamas smūgius į grindis netoli nukentėjusios lovos, kur ji tuo metu buvo, žodžiu išreikšdamas grasinimus sukapoti, nukirsti galvą, papjauti, grasino ją nužudyti ir nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir žodžiu pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pagal konstrukciją LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.
Grasinimo realumas vertinamas pagal tai, kaip šiuos pasakytus žodžius suvokė ir nukentėjusioji. Šioje byloje nustatyta, kad grasinimas buvo išsakytas rankoje turint įrankius –peilį ir kirvį, kirviu daužant į grindis ir duris, kaltinamajam būnant netoli nukentėjusios, toje įvykio situacijoje E. B. buvo agresyviai nusiteikęs ir įniršęs, neblaivus, buvo naktis, daugiau žmonių namuose nebuvo, todėl visiškai suprantama, kad nukentėjusioji suvokė, jog grasinimai gali būti įgyvendinti. Tai kad kaltinamasis jokių veiksmų dėl išsakytų grasinimų neatliko, kaltinamojo veiksmų pavojingo pobūdžio savaime nešalina, grasinimų vertinimo kaip realių, duodančių pagrindą manyti, kad jie gali būti realizuoti, nepanaikina. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek pagal subjektyvų nukentėjusios suvokimą, pagrįstai pripažinti realiu grasinimu nužudyti ir kaltinamojo veika atitinka nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš artimą giminaitį ir šeimos narį- motiną. Jis daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, naujus nusikaltimus padarė praėjus nedaug laiko po paleidimo iš pataisos įstaigos, per šį laikotarpį nedirbo, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Nustatyta kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad jis nesistengia elgtis nepažeidžiant nustatytų elgesio taisyklių, todėl skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, artimos sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str.
Kadangi byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam BPK 51 str. 1d. 9p. pagrindu buvo skirtas gynėjas. Kaip seka iš VGTPT Kauno skyriaus pažymos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2016-11-14 -57,90 EUR. Teismas įvertinęs gynėjo skyrimo pagrindą ( byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ) ir kaltinamojo turtinę padėtį sprendžia, kad gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2d.).
Kadangi iš bylos duomenų seka, kad kaltinamasis E. B. gyvendamas kartu su nukentėjusiąja kelia pavojų, daro naujas nusikalstamas veikas, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, užtikrinti paskirtos bausmės vykdymą, kardomoji priemonė keistina į suėmimą, suimant iš karto po nuosprendžio paskelbimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti 9 ( devynis ) mėnesius laisvės atėmimo. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1d., ir paskirti 8 ( aštuonis ) mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4d. pagrindu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę- 1 ( vienerius ) metus laisvės atėmimo. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 8 ( aštuonis ) mėnesius laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. B. faktinio suėmimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, iki bausmės vykdymo pradžios skirti E. B. kardomąją priemonę suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo.
E. B. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo atleisti.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.