Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-11 · Administracinė byla Nr. I-2879-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
I-2879-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00786-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Advokatai
Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2879-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00786-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui R. S., pareiškėjo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. S. 2015-01-31 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–6), kurį 2015-03-11 patikslino ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 730 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 16–21). Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2012-01-27 yra laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, Nr. 105, Nr.106, Nr. 110, Nr.111, Nr.112, Nr.114, Nr.116, Nr.120, Nr.126, Nr.132, Nr.136, Nr.137, Nr. 150, Nr.151, Nr. 153, Nr.158, Nr.160, Nr.169, Nr.173, Nr.178, Nr.179, Nr.181, Nr.182, Nr.183, Nr. 184, Nr.185, Nr. 188, Nr.189, Nr.193, Nr.299 ir Nr.299A, Nr. 337. Nurodė, kad visose kamerose buvo laikomas su trimis asmenimis, visų kamerų plotas buvo apie 8 m², buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas. Lukiškių TI-K kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jose buvo dar mažiau. Nurodė, kad buvo dažnai perkeliamas į kitas kameras, todėl pareiškėjui pablogėjo sveikata. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose trūko oro, buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nuo sienų lupdavosi tinkas ir dažai. Kamerose buvo įrengti maži staliukai, todėl pareiškėjui ne visada užtekdavo vietos valgyti prie staliuko, kamerose buvo tarakonų. Pareiškėjas per savaitę buvo išvedamas pasivaikščioti tris kartus po vieną valandą nuo 6 val. 30 min. ryte, tačiau rudenį ir žiemą tuo metu visada būdavo tamsu, taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra kritiškos būklės. Pažymėjo, kad užsirašius apsikirpti reikėdavo laukti apie dvi savaites, kirpėjas po kiekvieno kirpimo įrankių nedezinfekuodavo. Nurodė, kad į dušą buvo vedamas vieną kartą per savaitę 15 minučių, dušo patalpos nesutvarkytos, pareiškėjas turėjo persirenginėti bendrose patalpose su kitais asmenimis, palikti drabužiai sudrėkdavo, vienu metu prausėsi keturi asmenys, todėl prausimosi laikas sutrumpėdavo. Taip pat paaiškino, kad 2014-02-06 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas suteikti ilgalaikius pasimatymus su žmona ir dukromis, tačiau ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 25–38) prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė kad, Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau baldų. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims 1 kartą per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl šiuo atveju pažeidimo nėra. Taip pat nurodė, kad kirpykloje naudojami reikmenys visada būna dezinfekuojami. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sveikatos problemų iki laikymo Lukiškių TI-K neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 192).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2012-01-27. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-27 iki 2015-03-10 (b. l. 26–31). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-02-27. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2015-03-10, todėl skundą dėl pareiškėjo pažeistų jo laikymo Lukiškių TI-K metu nuo 2012-01-27 iki 2012-01-30 galėjo pateikti iki 2015-01-30, tačiau skundą teismui paštu išsiuntė 2015-01-31 (b. l. 11), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas nei patikslintame skunde, nei teismo posėdyje neįvardijo jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2012-01-30. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2012-01-31 iki 2015-03-10.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-01-31 iki 2015-03-10 (1135 dienos), tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, jog per šį laiką pareiškėjas iš įstaigos buvo išvykęs dvylika kartą ir Lukiškių TI-K nebuvo laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2012-05-07, nuo 2012-07-03 iki 2012-07-09, nuo 2012-10-04 iki 2012-10-17, nuo 2012-12-04 iki 2012-12-14, nuo 2013-05-14 iki 2013-05-23, nuo 2013-05-27 iki 2013-06-27, nuo 2013-09-16 iki 2013-09-19, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-02, nuo 2014-01-06 iki 2014-01-09, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-25, nuo 2014-02-28 iki 2014-04-01, nuo 2014-11-05 iki 2012-11-07, iš viso 151 dieną. Todėl ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2015-03-10 pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 984 dienas.

Iš 984 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2012-05-17 ryte, 2012-07-09 vakare, 2012-08-13 ryte, 2012-09-03 ryte, 2013-01-16 ryte, 2013-02-07, 2013-02-03 ryte, 2013-03-06 ryte, 2013-03-16 vakare, 2013-03-17, 2013-03-18 ryte, 2013-04-03 ryte, 2013-05-24 ryte, 2013-07-16, 2013-07-24, 2013-09-19, 2013-12-03, 2013-12-23, 2014-01-09, 2014-02-25, 2014-04-02, 2014-07-22, nuo 2014-08-01 iki 2014-08-04, nuo 2014-08-06 iki 2014-08-07, nuo 2014-08-09 iki 2014-08-12, 2014-08-25, 2014-08-28, 2014-09-11, 2014-09-18, 2014-09-29, 2014-10-02, nuo 2014-10-09 iki 2014-10-10, 2014-10-16, 2014-10-23, 2014-11-08, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-14, nuo 2014-12-15 iki 2014-12-18, 2015-01-05, 2015-01-08, nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16, 2015-01-22, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-05, 2015-02-19, nuo 2015-02-24 iki 2015-03-10 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, iš viso 69 dienas.

Likusias 915 dienas pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos, nurodė, kad kamerose trūko oro ir nuo sienų luposi dažai. Pagal Higienos normos 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kurio paaiškinimais šioje byloje teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Lukiškių TI-K teigimu, apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsilupusio tinko ar didelės drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nuo 2012 metų iki 2015 metų Lukiškių TI-K buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 174–186). Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose stalai buvo per maži ir pareiškėjas negalėjo valgyti prie stalo. Atsakovo teigimu, kameros aprūpintos baldais pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) reikalavimus, kurių 14.6. p. nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėtina, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose“ nėra nurodyti reikalavimai kamerose įrengto stalo dydžiui. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo per maži stalai, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo, tačiau išsamiau šių aplinkybių nekonkretizavo: nenurodė kamerų numerių, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo kritinės būklės, pareiškėjas nurodė, kad buvo vedamas pasivaikščioti per anksti, todėl rudenį ir žiemą tuo metu dar būdavo tamsu. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kiekvieną dieną turi galimybę pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Taigi, Higienos normos 11 p., nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, pažeidimų nenustatyta. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatyta, kad nuo 6 val. 30 min. iki 12 val. 30 min. arba nuo 13 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. suimtiesiems arba nuteistiesiems yra sudaroma galimybė pasivaikščioti Lukiškių TI-K kiemeliuose. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracija, pareiškėjui suteikdama vieną valandą per dieną pasivaikščioti kiemelyje, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Duomenų, jog pareiškėjui nebūtų suteikta galimybė pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu metu, nėra. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga, pasivaikščiojimo trukmė gali būti sutrumpinama arba jis apskritai gali būti nesuteikiamas tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir prašytų pasivaikščiojimus organizuoti vėlesniu metu. Atsakovės atstovas, kurio paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra nuolat valomi, kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelio įrengimo ir dėl to, kad pareiškėjas pasivaikščioti buvo vedamas per anksti, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K dviejuose dušuose turėjo praustis su dar trimis asmenimis, dušai buvo nesutvarkyti, neatitiko higienos reikalavimų. Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis. Pagal minėto aprašo 2 p., Lukiškių TI-K yra įrengti du dušai. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 min., tačiau patikslintame skunde nurodė, kad vienu metu dviem dušais naudojosi keturi asmenys. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta teisė pasinaudoti dušu aiškintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu dušu. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vienu metu duše prausdavosi keturi asmenys, todėl šiuo atžvilgiu konstatuotinas pareiškėjo teisių pažeidimas.

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su žmona ir dukromis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014-02-06 pateikė prašymą Lukiškių TI-K administracijai suteikti ilgalaikį pasimatymą. Lukiškių TI-K 2014-02-14 raštu Nr. 96-322 (toliau – ir Raštas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Lukiškių TI-K 2014-02-14 rašte išaiškinta, kad minėtas Raštas gali būti skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Pažymėtina, kad pareiškėjas Rašto privaloma ikiteismine tvarka neapskundė. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Rašto apskundimas neturi prasmės, kadangi nepriimtas atitinkamas teisinis reguliavimas. Taigi pareiškėjas, suprasdamas Rašto apskundimo tvarką, pats apsisprendė jo neskųsti ir suprato (turėjo suprasti) iš to kylančias teisines pasekmes. Kadangi Raštas nėra išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka ir šioje byloje nėra skundžiamas, teismas neturi pagrindo vertinti jo teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nesprendžia dėl Lukiškių TI-K Rašte išdėstyto atsisakymo suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą ir dėl tokio atsisakymo galimai kilusios žalos.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų. Patikslintame skunde nurodė, kad jis buvo kerpamas higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. yra nurodyta, jog suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) 2013-05-18 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-584 matyti, kad Lukiškių TI-K įrengta kirpykla teikti kirpimo paslaugas, patikrinimo metu (2013-03-06) kirpimo paslaugos nebuvo teikiamos; kirpykloje naudojami įrankiai, juos panaudojus, merkiami į aukšto lygio dezinfekcinę priemonę, panaudoti skutimosi mašinėlės antgaliai buvo pamerkti į dezinfekcinį tirpalą; kirpykloje yra tualetinis stalelis, veidrodis, spintelės, įrengta praustuvė, sieniniai rankų dezinfekcijos priemonių dozatoriai, vienkartinių rankšluosčių ir atliekų surinkimo talpykla; kirpykloje buvo naudojami švarūs apdangalai (b. l. 76–83). Iš esmės tokios pačios aplinkybės, susijusios su kirpyklos teikiamomis paslaugomis, nustatytos ir VVSC 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-468 (b. l. 132–135). Iš pateiktų VVSC patikrinimo aktų duomenų matyti, kad kirpykla yra įrengta laikantis higienos reikalavimų, teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo rezultatais. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, paneigiančių patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kirpyklos paslaugų teikimo atmestini kaip nepagrįsti

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad buvo nuolat perkėlinėjamas į kitas kameras. Pažymėtina, jog Lukiškių TI-K turi teisę kiekvieną dieną vykdyti asmenų perkėlimus iš vienos kameros į kitą, vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nuostatomis. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo perkėlimai iš vienos kameros į kitą buvo vykdomi pažeidžiant nustatytas taisykles.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, oro trūkumo, nepakankamos vietos pavalgyti prie stalo yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patiriama neturtinė žala.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 915 dienų pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, pažeidimo trukmę (915 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 6 405 Eur (7 Eur x 915 dienų) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 30 730 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Pažymėtina, kad teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). ABTĮ 85¹ str. nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenustatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, vadovaudamasis ABTĮ 85¹ str., daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 6 405 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, įvykdymą per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki 2016-04-01 išmokant pareiškėjui 2 000 Eur, iki 2016-05-01 – 1 500 Eur, iki 2016-06-01 – 1 500 Eur, iki 2016-07-11 – 1 405 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 405 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 6 405 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, įvykdymą per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki 2016-04-01 išmokant pareiškėjui 2 000 Eur, iki 2016-05-01 – 1 500 Eur, iki 2016-06-01 – 1 500 Eur, iki 2016-07-11 – 1 405 Eur.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė