- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- eB2-1389-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00028-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- N. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deneka“ pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Deneka“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo N. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškimo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Deneka“ pareiškimu prašo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Deneka“ (toliau – BUAB ,,Deneka“, bendrovė) bankrotą tyčiniu ir nustatyti suinteresuotą asmenį N. D. kaip atsakingą asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021-02-25 nutartimi UAB ,,Deneka“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta MB „Indvita“; nutartis įsiteisėjo 2021-04-12.
3. Pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis N. D. buvo BUAB ,,Deneka“ vadovė nuo 2020-04-17 iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,,Deneka“ įsiteisėjimo dienos.
4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021-04-12, tai įmonės vadovei terminas įmonės dokumentams ir turtui perduoti suėjo 2021 m. balandžio 28 d.
5. Pabrėžia, jog buvusi vadovė N. D. nemokumo administratorei neperdavė jokių įmonės dokumentų ar balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai – 2021 m. balandžio 12 d., su visais lydimaisiais dokumentais (turto sąrašais ir likutinėmis, balanse nurodytomis vertėmis ir kt.). taip pat administratorei nėra perduotas joks bendrovės turtas.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021-05-27 nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino ir paskyrė buvusiai bendrovės vadovei 200 Eur dydžio baudą. Nepaisant teismo paskirtos baudos, buvusi vadovė vis vien neperdavė administratorei jokių bendrovės dokumentų ar turto, ko pasekoje teismui buvo pateiktas dar vienas prašymas dėl juridinio asmens buvusio vadovo teisės nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, apribojimo N. D.. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2021-06-29 nutartimi nutarė vieniems metams apriboti buvusios bendrovės vadovės N. D. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
7. Pabrėžia, jog kadangi buvę įmonės valdymo organai nėra perdavę aktualių įmonės dokumentų (t. y. už paskutinius metus prieš bankroto bylos iškėlimą), tame tarpe ir balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tikslių kreditorių bei debitorių sąrašų, nemokumo administratorei nėra įmanoma nustatyti įmonės turimo turto kiekio (neregistruoto) bei reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Atkreipia dėmesį į tai, kad administratorė kreipėsi ne kartą į buvusią bendrovės vadovę dėl paaiškinimų ir dokumentų pateikimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas.
8. Nemokumo administratorė informaciją apie bendrovės turtą, įsipareigojimus sužino iš trečiųjų asmenų pateiktos informacijos, kadangi buvęs bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei aktualių įmonės dokumentų, todėl nėra aišku kokį turtą (neregistruotą) bendrovė turėjo bankroto bylos iškėlimo dieną. Akivaizdu, kad įmonės dokumentai administratorei yra neperduodami tyčia, siekiant nuslėpti galbūt padarytą žalą įmonės kreditoriams, siekiant asmeninės naudos.
Motyvuojamoji dalis
9. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti, ir vienas tokių požymių – juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Šiuo atveju pagrįsta teigti, jo BUAB ,,Deneka“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesekmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusios vadovės N. D. veiksmai, todėl egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyti pagrindai dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
11. Teigia, kad N. D. bando nuslėpti bendrovės dokumentus ir ji yra atsakinga už įmonės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, todėl laikytina, jog už įmonės dokumentų neišsaugojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą yra atsakingas suinteresuotas asmuo N. D.. Pažymi, kad buvusi vadovė visą bankroto procesą nebendradarbiavo su nemokumo administratore ir neteikė jokios informacijos. Akcentuoja, kad iki šiol nėra perduotas joks viešuosiuose registruose neregistruotas įmonės turtas ar dokumentai.
12. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad bendrovė buvo valdoma blogai ir dokumentų neatidavimas administratorei yra sąmoningas, patvirtina ir faktinė aplinkybė, jog įmonės vadovybė nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo. Šiame kontekste pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog vengimas Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus laikomas sąmoningu įmonės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimu. Taigi, akivaizdu, kad dokumentai yra sąmoningai neperduodamo nemokumo administratorei, siekiant nuslėpti bendrovės valdymą, neatitikusį bendrovės veiklos tikslų ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų.
13. Tyčinis bendrovės dokumentų neperdavimas net teismui paskyrus baudą ar apribojus teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu neabejotinai suponuoja išvadą, jog teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita – apskaitos dokuentai – yra paslėpta, sunaikinta ar sugadinta arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai.
14. Suinteresuotas asmuo N. D. atsiliepimo nepateikė.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Deneka“ buvo įregistruota 2014 m. spalio 22 d.; bendrovės vadove (direktore) nuo 2020 m. balandžio 17 d. buvo suinteresuotas asmuo N. D..
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau ir – LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1547-603/2021 iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Deneka“; nemokumo administratore paskirta MB „Indvita“. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-27 nutartimi konstatuota, jog nemokumo administratorei neperduoti bendrovės dokumentai, 2022 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Deneka“ kreditorių reikalavimų sąrašas (viso 39 402.21 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2021-08-24 nutartimi taikytas BUAB ,,Deneka“ supaprastintas bankroto procesas.
17. BUAB „Deneka“ bankroto byloje 2021 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjos BUAB „Deneka“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB ,,Indvita“, prašymas pripažinti BUAB „Deneka“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo N. D. (buvusi bendrovės vadovė). Pareiškėjos teigimu, bendrovės vadovė netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, konkrečiai: įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai viešajam registrui nebuvo teikiami; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) aplaidžiai, aktualūs įmonės dokumentai sąmoningai nėra perduodami administratorei be jokių pateisinamų priežasčių; taip pat suinteresuotas asmuo bando nuslėpti įmonės dokumentus ir ji yra atsakinga už įmonės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, todėl laikytina, kad už įmonės dokumentų neišsaugojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą yra atsakinga N. D..
18. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (<…>), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018 ir kt.).
19. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
20. Kaip minėta, Juridinių asmenų registre UAB ,,Deneka“ įregistruota 2014 m. spalio 22 d. Bendrovės bankroto byloje esantys duomenys tvirtina, jog Juridinių asmenų registre paskutiniai įregistruoti UAB „Deneka“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2019 metus. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2019-01-01 iki 2019-12-31 balanso (trumpo) matyti, jog UAB „Deneka“ turi 98 730 Eur turto, kurį sudaro 74 528 Eur ilgalaikis materialus turtas, 24 202 Eur kitas trumpalaikis turto. Taip pat teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nustatyta, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 86 688 Eur (65 469 Eur sudaro po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 21 219 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai); palyginus ataskaitinį laikotarpį su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu matyti, jog atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai didėjo. Taip pat iš Juridinių asmenų registre įregistruotos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė turėjo 18 378 Eur nuostolių, kai tuo tarpu praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 8 849 Eur pelno; iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas eisme draudžiamas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2021 m. sausio 8 d. duomenis, UAB „Deneka“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 4 245,12 Eur; Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad vykdomos septynios vykdomosios bylos dėl piniginių sumų išieškojimo.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, grįsdama pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovaujasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais požymiais nurodo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, buvusi vadovė sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, taip pat įmonės vadovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo.
22. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
23. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
24. Šiuo atveju akivaizdu, kas yra jau ir konstatuota minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje, jog finansinės atskaitomybės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei nebuvo perduoti, tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra priežastiniame ryšyje su bendrovei sukeltos žalos – nemokumo ar jau nemokios bendrovės padėties pabloginimo, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti buvusios bendrovės vadovės neteisėtų veiksmų sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) aplaidaus vykdymo, ar tuo labiau vengimo Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Kaip minėta, paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2019 metus, o jau 2021 m. vasario 25 d. teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, t. y. nepasibaigus teisės aktų nustatytam terminui pateikti įmonių vadovams finansinės atskaitomybės dokumentus viešajam registrui. Kaip minėta, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar apgaulingai. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo, ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuoto asmens N. D. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl prašymas jos atžvilgiu atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.