Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

R. A. nuoširdumu ir jos parodymų teisingumu nesuabejojo ir po įvykio jos būseną tyrę psichologai ir psichiatrai. Visų pirma, R. B. pranešus apie G. G. smurtą prieš M. A., 2017 m. balandžio 12 – 14 d. patekusi į globos namus „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. ėmė pasakoti, kad sesers M. sugyventinis ją galimai tvirkino, t. y. sakė jai ne tik įvairius komplimentus, rodė padidintą dėmesį, tačiau ir laikydavo ją už rankos, glostė nugarą, lietė kojas. Dėl to ji išgyveno pyktį, G. G. veiksmais buvo nepatenkinta, tačiau jam pasipriešinti negalėjo. Nukentėjusiosios psichinę sveikatą bei jos emocinę būklę po įvykio tyrę specialistai ekspertizės akte taip pat pažymėjo, jog ji neturi padidinto polinkio fantazuoti, meluoti, jai nebuvo nustatyti kažkokie psichikos sutrikimai, dėl kurių galima būtų abejoti jos duodamais parodymais ar pripažinti, jog ji nesuvokė su ją atliktų veiksmų esmės ir apie prievartinį elgesį su ja duoti teisingus parodymus. Specialistai akte pažymėjo, kad nors nukentėjusioji ir priešinosi apklausoms, vangiai davė parodymus apie įvykius, tačiau duodama parodymus ji akcentavo prievartinį G. G. elgesį prieš ją. R. A. turi bendrų žinių apie su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos supratimas apie ankstyvųjų lytinių santykių reikšmę, taip pat apie seksualinės prievartos įtaką jos gerovei bei asmenybės vystymuisi yra paviršutiniškas – turimos žinios atitinka jos amžių, emocinį ir socialinį nebrandumą, šeimos narių gyvenimo būdą ir įgūdžių stoką. Mažametė sudėtingesnėse situacijose linkusi elgtis neryžtingai, labiau įsiteikiančiai, ji negina savo interesų, sudėtingesnėse situacijose arba prisitaiko ir pasiduoda poveikiui, arba greitai atsiriboja ir stengiasi neigiamą patirtį užslopinti. Ji yra patikli romantiniuose santykiuose, elgiasi naiviai, idealizuoja rodomą jai dėmesį, todėl lengvai pasiduoda manipuliacijoms. Tuo kaltinamasis ir naudojosi, rodydamas jai išskirtinį dėmesį, vadindamas mažybiniais žodžiais, sakydamas, jog ją myli, išskirdamas ją iš kitų šeimos narių. Nors kaltinamasis G. G. teisiamajame posėdyje stengėsi įtikinti, kad ir R. A. puikiai manipuliuoja įvairiomis situacijomis bei į jas patekusiais žmonėmis, tačiau tuo neįmanoma patikėti, nes ji įvykių metu nebuvo pilnai socialiai subrendusi, neturėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, kad galėtų pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę, prisiimti už juos atsakomybę ir ypač – suvokti prievartos prieš ją pasekmes. Kita vertus, psichiatrė R. Drazdauskienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kalbant su nukentėjusiąja apie G. G. prieš ją atliktus veiksmus buvo akivaizdžiai matomos vegetacinės jos reakcijos (didžiulis vengimas apie tai kalbėti, gėdijamasis, raudo veido oda, ir pan.), kurių negalima suvaidinti, nes tam reikia turėti ypatingus aktorinius sugebėjimus, aukštą intelektą, visišką įvykio aplinkybių supratimą. Iš esmės analogišką jos psichologinės būsenos vertinimą, įvykio supratimo vaizdą pateikė ir teismo psichologė D. Prižginė, kuri pripažino, jog labai tikėtina, kad R. A. realiai turėjo lytinius santykius su G. G. Tokiu būdu, apibendrinant aukščiau išdėstytus duomenis galima tvirtinti, jog R. A. parodymais apie tai, kad G. G. du kartus su ja lytiškai santykiavo atlikdamas natūralų lytinį aktą, padarė tai prievarta, netikėti jokio pagrindo nėra, tokių aplinkybių nenustatė ir su nukentėjusiąja po įvykio dirbę specialistai. Be to, jos parodymus patvirtino ir kiti surinkti aukščiau paminėti įrodymai.

Pagal BK 149 str. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, jei tokia veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. 2017 m. birželio mėnesį R. A. buvo 13 metų – taigi, ji įvykio metu buvo dar mažametė, nes mažamečiu laikomas asmuo, neturintis 14 metų amžiaus. G. G. tai neabejotinai žinojo, nes R. yra jo sugyventinės sesuo, kuri dažnai lankydavosi jų namuose. Todėl, G. G. ją išžagino pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jos mažametystės. Tokia jo veika atitinka BK 149 str. 4 d.

Pagal BK 153 str. 1 d. atsako tas, kas atliko jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamaisiais veiksmais teismų praktikoje yra laikomas lytinių organų demonstravimas nepilnamečiam asmeniui, jo nurengimas, vaiko kūno ar jo lytinių organų glostymas, taip pat lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas mažamečio akivaizdoje ir pan. Nukentėjusioji R. A. tyrimo metu parodė, kad G. įvairiu metu ne vieną kartą glostė ją, lietė jos rankas, kaklą, krūtinę, lytinius organus. Jis tai darydamas nebuvo apsinuoginęs, tačiau kartais ją liesdavo krūtine, pilvu ir net lytiniais organais. Buvo atvejų, kai ją lietė ir būdamas be rūbų. Dažniausiai tai vykdavo naktimis, kai ji nakvodavo pas sesę M. ir miegodavo lovoje salone. Šiuos savo parodymus ji patvirtino ir atlikus parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Tai, kad G. G. elgesys su R. buvo pernelyg seksualus parodė ir kiti – M. A., D. A., R. A.. Pagal R. A. tyrimo metu duotus parodymus, ji pati matė, kaip G. glostė R. užpakalį ir krūtinę. Net jos sugyventinis, kaltinamojo sūnus G. G., matydamas tokį savo tėvo elgesį, jos klausdavo, kas ten vyksta tarp R. ir jo tėvo. G. tėvui yra net trenkęs už tai, kad šis nepadoriai glostė R., jis dėl to ant tėvo pykdavo. Kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, apie tai, kad G. G. glostė jai nugarą, pečius, lietė rankomis krūtinę ir net lytinius organus, R. prisipažino ir su ja dirbusiems specialistams, kurie jos parodymus užfiksavo jau aptartose pažymose bei ekspertizės akte.

Tvirkinamojo pobūdžio veiksmų sąrašas teismų praktikoje nėra pateiktas. Tai reiškia, kad kiekvienu atskiru atveju tvirkinimo veiksmais gali būti pripažinti ir kitokie veiksmai, kuriais galima sukelti mažamečiui nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti normalų vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Šiuo atveju tarp kaltinamojo G. G. ir R. A. yra net 35 metų skirtumas. Nežiūrint į tai kaltinamasis vien tik per pusę metų nuo 2016 m. pabaigos su mažamete R. tik įvairiomis mobilaus ryšio priemonėmis kontaktavo daugiau nei 600 kartų, nuolat sakydavo jai įvairius komplimentus, rašydamas jai SMS žinutes vadino ją malonybiniais vardais, kartojo, kad ją myli, prašė ateiti pas jį į pirtelę ir darė tai net pasitelkęs šantažą – grasindamas nusižudyti. Tai tik patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir R. A. santykiai buvo ne įprastai tėviški, apie ką teisme pasakojo pats G. G., o gerokai intymesni, kaip kad jie matosi iš nukentėjusiosios parodymų. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto, G. G. visi prievartiniai veiksmai prieš R. A., t. y. tiek jos žaginimas, tiek ir jos tvirkinimas, sukėlė specialistų nustatytas pasekmes – laikiną psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su G. G. nusikalstamais veiksmais. Todėl, ir kaltinamajam inkriminuotas mažametės nugaros, rankų, kaklo lietimas ir jos glostymas rankomis, šiuo atveju gali būti laikomas tvirkinamojo pobūdžio veiksmais.

Tokiu būdu, virš aptarta kaltinamojo veika šiuo atveju atitinka BK 153 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis, liesdamas ir glostydamas rankomis R. A. nugarą, rankas, kaklą, krūtinę, lytinius organus, atliko jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis G. G. nepripažino ir to, kad savo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais nesunkiai sutrikdė R. A. psichinę sveikatą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kompetentingų ir pakankamai praktikos analogiškose bylose turinčių specialistų buvo nustatyta, kad R. A. po įvykio nustatytas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs būtent su G. G. nusikalstamais veiksmais (išžaginimu ir tvirkinimu). Psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su R. L. prieš R. A. atliktais seksualinės prievartos veiksmais, specialistės nenustatė. Kadangi R. A. laikotarpiu, kuomet G. G. ją žagino ir tvirkino, buvo mažametė (iki 14 metų amžiaus), ši jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pakankamai ilgą laiką naudojant seksualinę prievartą prieš mažametę, padarinių tikimybė didelė, todėl nėra abejonių, kad nuteistasis suprato, jog jo atlikti veiksmai prieš mažametę gali sukelti pasekmes – psichikos sutrikimą, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Tokia jo veika, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kvalifikuojama kaip išžaginimas, asmens tvirkinimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2015).

Dėl M. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2017-04-02

(BK 140 str. 2 d.)

Kaltinamasis G. G. 2017 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, po žodinio konflikto su šeimos nare – sugyventine M. A., sudavė jai kelis kartus ranka į veidą, po to suėmęs nukentėjusiąją už plaukų ištempė ją iš lovos ir gulinčiai ant grindų spyrė bei sudavė smūgius į galvą bei kitas kūno vietas iš viso ne mažiau 10 kartų, o M. A. atsistojus, jis stumdydamas ją dar du kartus pargriovė ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiai poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, paakiuose, smakre, dešiniame žaste, dešiniame klube ir šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017-04-02 nuo 12 val. pas juos namuose jo mama E. V. ir M. išgėrė butelį degtinės. Jis tądien alkoholio nevartojo. Namuose buvo ir R. Vakare, būdama stipriai neblaivi, M. jam ėmė priekaištauti dėl jo santykių su R., labai dėl to pavydėjo. Atvažiavo R. A. su vyru. Antrą butelį M. išgėrė su R. Jis su sūnum G. buvo virtuvėje, gėrė alų. Nebuvo girtas. M. iš miegamojo ateidavo į virtuvę ir pastoviai jį puolė, trankė per galvą, pataikė į akį. Jis ją stengėsi atsistumti. R. laikė M., kad ši ant jo nepultų, kad negriuvinėtų, nes M. 5 – 6 kartus nugriuvo ir skaudžiai trenkėsi į dėžę su žaislais, durų staktą. Jis jos nespardė, smūgių kumščiais jai nesudavė, už plaukų netampė. Didesnė dalis mėlynių ant jos kūno atsirado nuo jos pačios griuvinėjimo dėl girtumo. Galėjo keletas jų būti ir dėl grumtynių. Jis buvo išgėręs gal 3 litrus alaus. R. atsibodo žiūrėti į juos besipykstančius, išvažiavo į namus. Jiedu daugiau taip pat nekonfliktavo. Sužalojimą skruoste M. pasidarė griūdama ir atitrenkdama į durų staktą. Jis galėjo porą kartų jai pliaukštelėti ranka per veidą, kad ši nusiramintų. Po įvykio išsiblaivę jie susitaikė.

Nukentėjusioji M. A. parodė, kad 2017-04-02 jų namuose svečiavosi G. mama E. V., su kuria ji išgėrė butelį degtinės. G. negėrė. Vakare atvažiavo sesuo R. A. su sugyventiniu G. G.. G. su savo sūnumi G. gėrė alų. Kiek pamena, apie 20 val. ji su G. susipyko, nes jai nepatiko, kaip jis žiūrėdavo į R., pradėjo artimiau su ja bendrauti. Kadangi ji buvo išgėrusi, jai viskas paaštrėjo. Jiems ėmus žodžiu konfliktuoti R. su G. išvažiavo, jie su G. liko dviese. Užmigus jų dukroms, ji vėl ėmė kalbinėtis prie sugyventinio, aiškintis. Buvo labai arši, ėmė stumdytis, susimušė. Pamena, kad jam trenkė, jį nuolat puolė, G. G. ją pastūmė, ji nukrito ant žaislų dėžės į pečiaus pusę ir labai užsigavo nosį. Pamena, kad jis keletą kartų trenkė jai per veidą, liepė nusiraminti, klausė, kas jai pasidarė. Nepamena, kad ją sugyventinis būtų spardęs, tempęs iš lovos už plaukų. Viso konflikto eigos gerai nepamena, nes buvo girta. Kitos dienos ryte su vaikais išėjo pas R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). G. atvažiavo jų pasiimti, grįžo į namus, su juo susitaikė. Įvykio metu ji susitrenkė nosį, kairės akies voke buvo nedidelė kraujosruva, krisdama ant pečiaus susitrenkė skruostą. Alkūnę nusibrozdino griūdama į pečių. Mėlynės ant kojų buvo nedidelės, tai jas galėjo ir buityje pasidaryti. Į medikus kreipėsi tik po pusantros savaitės, kai pas juos atvyko namo savininkai R. B. ir M. B. ir pamatė, kad ji sumušta. R. B. pranešė policijai. Tyrimo metu buvo pasimetusi, pikta ant sugyventinio, todėl labiau kaltino savo sugyventinį. Neteisingi jos tyrimo metu duoti parodymai, kad G. G. jai spyrė ir tempė už plaukų, kad mušė ją kumščiais.

Kaltinamasis R. L. parodė, kad 2017 metais, jam bendraujant su M. A., ši jam pasakojo, jog G. G. ją yra ne kartą sumušęs. Konkrečių atvejų nežino, tačiau paskutinis smurto atvejis prieš ją buvo prieš pat M. atsiduriant (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. A. parodė, kad jos dukra R. papasakojo, jog M. sumušė G. G. R. buvo tuo metu pas juos namuose, o po to M. su vaikais atėjo pas ją. Jau po įvykio ir pati M. jai pasipasakojo, kad ją sugyventinis stipriai mušė rankomis, spardė, tąsė už plaukų. Viskas vyko naktį, 2017 m. balandžio pradžioje, pas juos namuose. M. matė po įvykio praėjus 2 dienoms : atrodė ji baisiai, skruostas buvo sumuštas, net pajuodęs, veide mėlynės, veidas ištinęs, buvo mėlynės visame kūne, ant rankų, kojų. M. gyvendama su G. G. nebuvo laiminga, buvo skriaudžiama, matydavo ant jos rankų mėlynės, tačiau ji pati sugyventiniu nesiskųsdavo. Prieš dukrą G. smurtavo ne kartą, jis buvo sumušęs ir ją pačią (D. A.). Apie savo santykius su G. G., smurto atvejus M. labiau pasipasakodavo savo seseriai R. Jai žinoma, kad G. G. prašė M. pakeisti jos pirminius parodymus.

Liudytoja R. A. parodė, kad 2017 m. balandžio pradžioje ji su sugyventiniu G. G. svečiavosi pas seserį M. Išgėrė degtinės, M. jau buvo prieš tai išgėrusi, sakė, kad girtavo su uošviene. G. nebuvo išgėręs. Ji svečiuodamasi nematė, kad M. ir G. G. konfliktuotų. Kitą dieną atėjusi pas ją į namus su vaikais, M. papasakojo, kad sugyventinis ją mušė, ištempė iš lovos. Ji buvo visa mėlyna, matė mėlynes ant rankų, kažkurios tai pusės skruostas sumuštas, net valgyti negalėjo. Mėlynės buvo ir ant nugaros, ji matė jas kuomet M. pas ją persirenginėjo. Apie patį konfliktą M. nieko nepasakojo, bendrai ji linkusi nesiskųsti savo sugyventiniu, sakydavo, kad viskas gerai. Sesuo su G. G. gyveno gerai, atvykdavo kartu, bendravo, prie jų nesipykdavo. G. G. atvažiavo pas ją į namus, atsiprašė M. ir jiedu grįžo pas save.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2017 m. prieš Velykas su vyru apsilankiusi savo sodyboje, kurią nuomoja M. A. ir G. G., pamatė M. smarkiai sumuštą : jos skruostas, rankos, kojos buvo mėlynos, kalbėjo pro sukąstus dantis, sakė, kad jau čia nieko, baigia praeiti. Sakė, kad ją sugyventinis mušė kumščiais, spardė. Pasakojo, kad dažniausiai smurtauja būdamas išgėręs. Buvo mėlynė ir G. G. paakyje. Jos vyras su G. išėjo pavaikščioti, tuomet M. jai papasakojo, kad G. santykiauja su nepilnamete, ji jam ėmė priekaištauti, gal dėl to G. ją ir sumušė. Tiksliau konflikto priežasties neįvardino, nes grįžo G. Sumuštą M. ji matė beveik visada, kai tik lankydavosi sodyboje : tai jos kaklas nudrėkstas, tai ranka, tai šonai, tai dar kažkas, paakiai pamėlę. Ji visada sakydavo, kad tai padarė G., verkdavo, kad daugiau negali, kad vieną dieną jis ją užmuš. Niekada to M. nesakė prie G., nes jo bijojo, jis jai grasindavo, kad užmuš, vaikus atims, ji jų nematys, vadino ją silpnaprote, durna, kad ja niekas nepatikės. Visa šeima buvo įbauginta. Jai po įvykio G. G. taip pat rašinėjo laiškus, įtikinėjo, koks jis geras vyras ir tėvas, priekaištavo, kad ji ardo šeimą.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2017-04-02 vakare svečiavosi pas tėvą ir M. A.. M. jiems atvažiavus miegojo, nes buvo neblaivi. Jiedu su tėvu virtuvėje gėrė alaus. M. pabudusi su seserimi R. kambaryje gėrė degtinę. Po kažkiek laiko ji pradėjo kolioti tėvą, jį įžeidinėti, puolė jį norėdama suduoti ir sudavė į veidą. Tėvas gindamasis M. stūmė nuo savęs. Kivirčo pabaigos nematė, nes su sugyventine išvažiavo į namus. Konflikto priežasties nežino, mano, jog jis kilo dėl to, kad M. buvo girta. Jis nematė, kad tėvas jai būtų sudavęs smūgius, spardęs, jis ją tik stumdavo nuo savęs. Pamena, kad M. griuvo virtuvėje. Kitą dieną M. su vaikais atvažiavo pas juos. Jos skruostas matėsi mėlynas. Netrukus atvažiavo tėvas, atsiprašė, kažkiek pabuvo ir jiedu išvažiavo. Jam neteko anksčiau matyti M. sumuštos. Tėtis su M. normaliai gyveno, nors kaip ir visi kartais pasipykdavo.

Liudytoja E. V. parodė, kad 2017 m. balandžio pradžioje atsivežė pas G. G. ir M. A. butelį, kurį išgėrė kartu su M. Ji dažnai atveždavo vaikams maisto. G. tądien negėrė. Jai būnant jokio konflikto nebuvo. Tik po kurio laiko ji sužinojo, kad M. pasigėrė, nuėjo gulti, nežiūrėjo vaikų ir už tai nuo vyro gavo į kailį. Po įvykio nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini), kur su vaikais buvo M. A., matė mėlyną jos skruostą, daugiau mėlynių ant jos nematė. G. M. taip „neauklėjo“, M. ir pati G. daužydavo per galvą. M. pažįsta apie 20 metų, ji padėdavo jų šeimai, kurie gyveno varganai. A. šeima darbo nemėgsta, gyvena iš pašalpų, motina D. A. nežinojo ir dabar nežino, kur mergaitės eina, kur būna, su kokiais berniukais bendrauja. Jos sūnus darbštus, nuostabus, M. pati dėl jo galvą pametė. M. yra melagė, nedėkinga, ji kuria tokias istorijas, kuriomis sunku patikėti.

Liudytojos G. G. ir A. A. kaltinamąjį G. G. apibūdino tik teigiamai, parodė nemačiusios ir netikinčios, kad šis galėtų smurtauti. Apie įvykį 2017-04-02, kuomet M. A. buvo sumušta, jos nežino.

Nukentėjusioji R. A. (vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu) parodė, kad G. ne tik priekabiauja prie jos, tačiau ir muša jos sesę M. Paskutinį kartą tai buvo prieš kokį mėnesį, pas sesę namuose (duomenys neskelbtini), kuomet jie susipyko, pradėjo koliotis ir susimušė. Tai buvo vakare, apie 17 – 18 val. G. norėjo išmaudyti dukrą Ru. išmaudyti, sesuo neleido, nes Ru. serga, tai G. su M. susipyko. Ji matė, kaip G. virtuvėje trenkė kumščiu sesei į dešinį žandą. Po to jos veidas buvo raudonas. Buvo vienas smūgis. M. pasiėmė Ru. ir išėjo į miegamąjį. G. nuėjo M. atsiprašyti. Tuo nesibaigė, tačiau kas įvyko toliau nematė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai G. muša sesę (1 t., 115 – 117 b.l.).

2017-04-12 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2017-04-12 apklausta M. A. nurodė, jog 2017 m. balandžio pradžioje, galimai 2 dieną, ji apsižodžiavo su sugyventiniu G. G., nuėjo miegoti su vaikais. Gulėdama lovoje pajuto smūgį į galvą, po to ją G. G. ištempė iš lovos, spardė ir mušė, suduodamas apie 10 smūgių (1 t., 31 b.l.).

Iš 2017-04-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. B. telefonu pranešė, jog apsilankiusi prieš savaitę savo sodyboje (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena G. G. ir M. A. su trimis mažamečiais vaikais, pamatė M. A. veide sumušimus, įtarė, jog prieš ją smurtavo sugyventinis (1 t., 32 b.l.).

Iš 2017-04-12 tarnybinio pranešimo ir prie jo esančių fotolentelių matyti, kad policijos pareigūnai, tirdami galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį užfiksavo, jog M. A. veide rado nubrozdinimą, kraujosruvą, įdrėskimą ir veido patinimą (1 t., 33 – 36 b.l.).

2017-04-13 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog M. A., galimai 2017-04-02, buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, paakiuose, smakre, dešiniame žaste, dešiniame klube ir šlaunyse, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir dešiniame kelyje. Visi jie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 12 bukų trauminių poveikių (1 t., 79 b. l.).

Kaltinamasis G. G. pripažino 2017-04-02 vakare tik du kartus nestipriai delnu sudavęs per veidą savo sugyventinei M. A., ir tvirtino, kad kitus sužalojimus ji galėjo pasidaryti pati, būdama girta griuvinėdama virtuvėje bei kambaryje. Tokius kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino ir pati M. A., teisiamajame posėdyje pakeitusi savo tyrimo metu duotus parodymus, bei R. A. ir G. G. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. A. pasakojo, kad 2017-04-02 ar 04 vakare į svečius atvažiavo sesuo R. A. su vyru G. G. ir sesuo R. A.. Sugyventinis gėrė alų. Vakare apie 20 val. jiedu susipyko, nes jis eidamas perbraukė sesei R. per kaklą. Kadangi buvo neblaivi, sureagavo į mažosios sesers paglostymą. Jų konfliktas dėl to ir kilo, ji pradėjo jį pulti iš pavydo. Dar sesei R. būnant sugyventinis jai kelis kartus sudavė į veidą, ją nustūmė, nubloškė, pataikydamas į veidą. Tada ji vėl jį puolė, klausė, kiek jis dar gali glostyti R. G. pasakė, kad apie tai pakalbės, kai bus vieni. Jis vėl ją kelis kartus pastūmė, mušė. Kai R. ir G. išvažiavo, G. G. išgėrė alaus ir kai mergaitės užmigo, pakvietė ją eiti į lauką. Ji apsimetė, kad miega. Tuomet pajuto stiprų smūgį į galvą. Pamatė palipusį ant lovos G., suprato, kad jis jai spyrė. Tada jis už plaukų ją ištempė iš lovos ant grindų, kelis kartus spyrė į galvą. Ji atsikėlė, bandė eiti ir jis vėl ją parvertė ant grindų. Susimušė nosį ir ėmė bėgti kraujas. Nubėgo į miegamąjį, kur G. ją parvertė ant grindų ir kelis kartus spyrė į dešinį žandikaulį. Smūgius sudavė ranka ir kojomis, praktiškai visas jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Iš viso jai buvo suduota ne mažiau 10 kartų. Dar ir krisdama pati užsigavo, nes kelis kartus krito svetainėje. Apie įvykį papasakojo sesei R. ir R. B. G. smurtauja ne pirmą kartą, tačiau taip smarkiai sumušta buvo pirmą kartą. Kad M. A. sumušė kaltinamasis G. G. parodė ir R. A., kuri matė sumuštą seserį kitą dieną, kuomet jį atvyko pas juos į svečius. R. patvirtino, kad labiausiai M. buvo mušama, kai jie su G. ir vaikais išvažiavo į namus. Kad prieš M. smurtavo sugyventinis patvirtino ir R. B., kuri, kaip galima suprasti iš byloje esančių duomenų, praėjus po įvykio daugiau nei savaitei matė stipriai sumuštą M. Teismo medicinos specialisto išvada taip pat atitinka tyrimo metu duotus M. A. parodymus, kad sugyventinis jai sudavė apie 10 smūgių kumščiu ir spardė – specialistė nustatė, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių. Kad G. G. kumščiais mušė M., parodė ir R. A.. Tokiu būdu, nekyla jokių abejonių, kad 2017-04-02 kaltinamasis G. G. smurtavo prieš savo sugyventinę M. A., padarydamas jai sužalojimus, kuriuos teismo medicinos specialistė kvalifikavo kaip nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiosios sveikatą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Priežastis, dėl kurių M. A. pakeitė savo parodymus, t. y. ėmė neigti, jog sugyventinis ją spardė, tampė už plaukų, sudavė smūgius kumščiais, įvardino ją ir jos šeimą gerai pažįstantys R. A., D. A., R. B. Visų pirma, tai pačios M. būdas, kad ji stengėsi nesiskųsti savo nuolat smurtaujančiu sugyventiniu – jei ne R. B., tai ir apie 2017-04-02 įvykį būtų buvę nežinoma, nes nei pati M., nei jos sesuo R. apie tai niekam nepranešė. Be to, pasak R. B., M. A. bijojo agresyvaus būdo savo sugyventinio, kuris ypač būdamas girtas dažnai smurtaudavo ar grasindavo fiziniu ar psichologiniu smurtu. Pagaliau, neabejotina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. G., net ir taikant jam kardomąsias priemones ir bandant jį izoliuoti, darė poveikį nukentėjusioms laiškais, lankydamas jas, nors tai jam ir buvo draudžiama. Apie tai vėlgi parodė R. B., kuriai kaltinamasis taip pat priekaištavo, kad ji norinti sugriauti jų šeimą.

Dėl kaltinimo R. L. išžaginus mažametę R. A.

(BK 149 str. 4 d.)

Kaltinamasis R. L. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad iš pradžių 2017 metais susipažino su M. A., o po to – ir su R. A. Ėmė su ja bendrauti SMS žinutėmis, socialiniame tinkle „Facebook“, lankytis pas jos tėvus (duomenys neskelbtini). R. tėvai buvo mėgėjai išgerti, todėl atveždavo ir pavaišindavo juos alumi. Pirmą kartą pasiliko nakvoti R. kambaryje, kuriame dar miegojo jos tėvas Ri. Kada tai buvo – tiksliai nežino. Kai tėvas užmigo, atėjo R., ir jis su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu. Paryčiui R. iš kambario išėjo. Tėvas taip ir nebuvo prabudęs. Be R. namuose dar buvo jos mama D. A. bei mažasis brolis A. M. tada nebuvo. Su R. jiedu bendravo ir toliau. Ji ant jo nepyko, dėl lytinių santykių nepriekaištavo. Antrą kartą pas R. atvažiavo gal po 2 savaičių. Išsikepė šašlykų, vėl atsigėrė alaus, nuėjo į tą patį kambarį ir vėl su R. ten lytiškai santykiavo. R. sakė, kad tuo metu jai buvo 14 metų. Neatkreipė dėmesio į jos amžių paskyroje „Facebook“. Pas M. iki tol (duomenys neskelbtini) jis taip pat buvo 2 kartus. R. prieš jį jau buvo turėjusi seksualinių santykių, tačiau su kuo – jam nepasakojo. Suprato, kad su tokio amžiaus vaiku, t. y. R., negalima lytiškai santykiauti, tačiau tuomet nesusivaldė. Lytinius santykius turėjo abipusiu sutikimu, jokios prievartos prieš R. jis nenaudojo. R. suprato, ką daro ir pati to norėjo.

Nukentėjusioji R. A. apie jos santykius, tame tarpe – ir lytinius santykius, su R. L. tyrimo metu parodymų nedavė.

Nukentėjusioji M. A. parodė, kad su R. L. ji susipažino dar būdama (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko jis ėmė bendrauti su R., lankytis (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus ir R., girtauti su jos tėvais, nakvoti. Ji buvo nepatenkinta jų bendravimu, net pasakė, kad R. tik 13 metų. Klausė, ar ir jis nori tokio pat likimo kaip G. G. Jis turėjo tai suprasti, tik nenorėjo girdėti. Jis ir anksčiau žinojo, kad ji turi 13 metų seserį. Ji žinojo, kad R. su R. L. turi lytinių santykių, nes sesers R. A. 6 metų sūnus G. papasakojo, kad jam būnant pas močiutę jis matė R. atvažiuojantį pas R. Matė, kaip jiedu bučiavosi lovoje antrame aukšte, buvo užsikloję su kaldra ir dūko taip, kad net kompas judėjo.

Liudytoja R. A. patvirtino sūnaus G. pasakojimą apie R. L. ir R.

Iš 2017-08-16 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys :

- 2017-06-22, nuo 02:35:20 val. iki 02:48:17 val. – R. L. SMS žinutėmis kvietė R. A. pas save į kambarį, kuriame nakvojo. Ji pažadėjo ateiti, kai užmigs tėvas;

- 2017-07-04 11:36:49 val. D. A. skambutis R. A., kurio metu D. A. jam pranešė, kad R. L. turėjo lytinių santykių su R., kad M. apie tai papasakojo tyrėjai, kuri netrukus atvažiuos jo apklausti. D. A. prašė tyrėjai pasakyti, kad R. L. pas juos nenakvojo, kad jiedu su R. L. matėsi tik sandėliuke, o tai juos apkaltins, kad jie nesaugo vaikų, kad yra blogi tėvai (4 t., 1 – 28 b. l.).

R. L. prisipažino 2017 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, du kartus turėjęs lytinius santykius su R. A. natūraliu būdu. Pasak jo, tai buvo A. namuose, R. geranoriškai sutinkant su juo turėti lytinius santykius, be jokios fizinės ar kitokios prievartos. Kaltinamasis tvirtino žinojęs, kad R. tuomet buvo 14 metų ir supratęs, kad ji yra dar vaikas, ir kad lytiškai su ja santykiaudamas jis elgiasi blogai. Kad R. L. galėjo turėti lytinius santykius su R., įrodo ir specialisto išvada, jog 2017-06-22 apžiūros metu paimtame mėginyje su R. A. makšties turiniu rasta šio kaltinamojo spermos. Taigi, nėra jokių abejonių, kad lytiniai santykiai tarp R. L. ir R. A. kaltinime nurodytu laiku iš tiesų buvo. Kaltinamojo parodymus apie R. amžių, t. y. kad ji buvo vyresnė nei 14 m. amžiaus, paneigia M. A. parodymai, jog matydama, kad kaltinamasis ėmė bendrauti su R., ji jam labai konkrečiai pasakė, jog jai tik 13 metų ir įspėjo, kad jam nebūtų taip pat, kaip G. G.. Be to, byloje yra užfiksuotas 2017-06-02 kaltinamojo ir M. A. pokalbis, kurio metu M. jam taip pat praneša, kad jos seseriai R. tik 13 metų. Šie duomenys įrodo, jog R. L., būdamas suaugęs ir sveikas vyras, dar iki 2017 m. jau turėjęs kitą sugyventinę ir bendrą vaiką, tikrai žinojo, jog lytiškai santykiavo su 13 metų tuomet buvusia R. A.