Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1173-443/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
1-1173-443/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21029-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Kaltinamasis
Mantui Mačiuliui
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1173-443/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21029-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajam Mantui Mačiuliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba UAB "A.", anksčiau teistas vieną kartą – Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu 20 parų arešto bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. M. 2020 m. gegužės 31 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamojo namo kieme, tyčia, du kartus smūgiavo kumščiu S. P. į kaktą, padarydamas jai kairio antakio-kaktos sumušimą ir vieną kartą įspyrė į pilvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, – tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. M. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie pietus – galimai ir kaltinime nurodytu laiku, paskambino buvusi jo sugyventinė L. P. – klausė, ar gali atvažiuoti pas jį namus pasiimti jų kartu sugyventų vaikų dviračius. Atsakė, kad ji gali atvažiuoti ir po kiek laiko L. P. pas jį atvažiavo Ford Focus markės automobiliu, kurį vairavo jam tuomet dar nepažįstama mergina – Saulė Pranaitytė, kaip dabar ją žino. Tuo metu jis jau buvo gėręs alkoholio – apie 2,5 litro 5 procentų stiprumo alaus, išgėrinėjo alų ir tuo metu, kai atvyko L. P. Loretai Putriūtei pasiėmus vaikų dviračius, įsidėjus juos į automobilį ir ji dar norėjo užeiti ir į namą, bet kaltinamasis jos neleido – tarpduryje rankomis stumė ją atgal, sakė, kad į savo namus jos neįsileis. Kiek atsimena, L. P. jis tik atstūmė rankomis nuo durų, bet jai nesmūgiavo. Tuo metu kai jis pastūmė L. P., prie jo prišoko S. P. ir griebė jam ranka už gerklės. Tada jis ją stūmė juo savęs ir atrodo vieną kartą ranka smūgiavo jai į veidą, pataikė lyg tai į kaktą. Smūgiavo du kartus – tik atrodo, kad sudavė delno apatine dalimi, nors nėra dėl to tikras, nes buvo išgėręs. Vienas sudavimas galėjo būt ir kumščiu. Tai merginai jis dar ir spyrė koja į pilvą. Savo kaltę dėl S. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pripažįsta visiškai, pripažįsta ir S. P. 500 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiosios sveikatai padarytą žalą, už jos patirtą skausmą. Jeigu ne alkoholis, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Prašo neskirti arešto bausmės, nes netektų darbo, vaikams negalėtų mokėti išlaikymo.

Kadangi kaltinamasis M. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, pagal BPK 273 straipsnį byloje buvo vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. padarytą nusikalstamą veiką patvirtina:

S. P. pareiškimas, kuriame ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą M. M. atžvilgiu dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (1 t., b. l. 17);???

nukentėjusios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. gegužės 31 d. jos tėvo sugyventinė L. P. paprašė ją nuvežti pas buvusį sugyventinį M. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų daiktų. Pas M. M. ji su L. P. nuvyko apie 12 val. 15 min. jos tėvui R. P. priklausančiu automobiliu Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). M. M. leido pasiimti vaikų dviračius, kurie buvo sodybos kieme. Ji dviračius dėjo į automobilį, o L. P. dar nuėjo paklausti savo buvusio sugyventinio ar gali pasiimti ir pianiną. Tuomet M. M. L. P. į nugarą smūgiavo rankoje laikomu 2 litrų talpos plastikiniu tuščiu buteliu nuo pieno ir bandė Loretai Putriūtei įspirti, bet nepataikė. Tada ji, norėdama apginti L. P., priėjo prie M. M., kuris vėl ėjo link L. P., norėdamas jai smūgiuoti, ir rankomis nestipriai jį pastūmė jį į krūtinę, kad jis atsitrauktų. Po jos pastūmimo M. M. žengtelėjo atbulas kelis žingsnius, o po to puolė ant jos ir du kartus smūgiavo kumščiu jai į veidą, abu kartus pataikydamas į kairį smilkinį. Vienas jo smūgis buvo silpnesnis, o kitas ganėtinai stiprus, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to M. M. jai dar du kartus spyrė, tačiau vieną kartą spirdamas nepataikė, o kitą kartą įspyrė jai į pilvą. Šis jo spyris jai į pilvą nebuvo labai stiprus, dėl jo ji jautė labai nestiprų skausmą. Po šio spyrio ji jį nuo savęs atsistūmė ir nubėgo prie automobilio. Tuo metu M. M. nuėjęs prie tvarto pasiėmė kažkokį pagalį ar atėjęs prie automobilio 3 ar 4 kartus smūgiavo šiuo pagaliu į automobilio priekinę dalį. Nuo smūgių pagalys sulūžo ir M. M. nuėjo nuo automobilio, o ji tuo metu išvažiavo į gatvę ir paskambino į policiją. Dėl šio įvykio ji turtinės žalos nepatyrė, nes apgadintas automobilis yra jos tėvo, tačiau dėl sumušimo metu patirto skausmo, pažeminimo, išgąsčio, kitų nemalonių išgyvenimų, jai padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 500 Eur, todėl šiai sumai reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 63, 68-69);

2020 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta nukentėjusioji bei užfiksuotas smilkinio srityje paraudimas ir patinimas (1 t., b. l. 42-49);

specialisto išvada Nr.G 217/2020(10), kurioje pateikta, jog S. P. padarytas kairio antakio-kaktos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir panašiai, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno smūgio pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 58);

liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. gegužės 31 d. ji paprašė S. P. nuvežti ją pas buvusį jos sugyventinį M. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų daiktų. Jos abi dabartiniam jos sugyventiniui R. P. priklausančiu automobiliu Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 12 val. 15 min., nuvažiavo pas M. M., kuris leido pasiimti vaikų dviračius, kurie buvo sodybos kieme. Dviračius S. P. dėjo į automobilį, o ji nuėjo paklausti savo buvusio sugyventinio ar gali pasiimti ir žaislinį pianiną. Tuomet M. M. supyko ir pradėjo ją vyti lauk. Išėjus į lauką M. M. bandė trenkti kumščiu jai į veidą, bet ji pasilenkė ir smūgis kliuvo į nugarą. Dėl šio smūgio ji jokio skausmo nepajuto. Dar M. M. bandė jai įspirti, bet nepataikė. Tuomet priėjusi S. P. bandė ją apginti, sugėdinti M. M., sakydama "kaip drįsti mušti moterį". Tuomet M. M. puolė S. P. ir du kartus kumščiu trenkė jai į veidą. Po to bandė įspirti, bet nepataikė. S. P. nubėgus prie automobilio, jis atbėgo iš paskos ir su rankose turėta lazda pradėjo daužyti automobilį (1 t., b. l. 104-105, 108-109);

įtariamojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės tapatūs jo teisme duotiesiems ir kuriais jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai (1 t., b. l. 125-126).

S. P. ikiyeisminio tyirmo metu pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 78-79). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, tačiau jo dar neatlygino. Civilinis ieškinys teismo vertintinas kaip pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

M. M. 2020 m. birželio 1 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128-129).

M. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. jo automobilio Opel Vectra-B-Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur, atžvilgiu (1 t., b. l. 142-148).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis savo gyvenamojo namo kieme, tyčia, du kartus smūgiavo kumščiu S. P. į kaktą, padarydamas jai kairio antakio-kaktos sumušimą ir vieną kartą įspyrė į pilvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismas vertina, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, kuri yra visiškai įrodyta.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė – M. M. žodžiu reiškiamas gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo akivaizdžiai formalus, nenuoširdus, kaltinamasis bando save pateisinti ir kažkiek tai pateisinti savo smurtinio pobūdžio veiksmus, tad nėra pagrindo laikyti, jog tame yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam Mantui Mačiuliui bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – girtavimo, pykčio protrūkio ir nesaikingos agresijos, yra baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas, administracine tvarka baustas, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į tai, kad byloje reiškiamas nukentėjusios Saulės Pranaitytės civilinis ieškinys 500 eurų sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, kuris dar nėra atlygintas; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad anksčiau skirta arešto bausmė neatgrasė kaltinamojo nuo naujo nusikaltimo padarymo ir švelnesnės nei areštas bausmės skyrimas nebūtų nei pagrįstas, nei teisingas, į tai, kad naujai skirta ilgesnės trukmės arešto bausmė greičiausiai sukeltų kaltinamojo atleidimo iš darbo pasekmes, į tai, kad kaltinamasis, iš jo žodžių, moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir jam atliekant areštą bei netekus darbo būtų nutrauktas tokio išlaikymo teikimas, į tai, kad tokia bausmė neigiamai įtakotų neturtinės žalos ieškinio realų atlyginimą, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina aukštesnė nei bausmės vidurkis. Bylą tyrus ir teisme išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam prisipažinus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, bausmės atžvilgiu pritaikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkrečių nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veikas, jo požiūrį į tas veikas bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad konfliktas įvyko iš esmės tarp svetimų žmonių; į tai, kad kaltinamojo veiksmai nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių; į tai, kad kaltinamasis pakankamai kritiškai teisme įvertino savo elgesį ir pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl teismas sprendžia suteikti kaltinamajam dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jam taiko BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymą atideda įstatyme numatytam minimaliam terminui.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į kaltinamojo teigiamas ir neigiamas savybes, į jo elgesį ir polinkius ne tik šioje byloje, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktai), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-538-530/2015).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 mėn. (devyniems mėnesiams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 3 mėn. (trimis mėnesiais), galutinę bausmę paskirti 6 mėn. (šešis mėnesius) laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 6 ir 8 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), M. M. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. M. 500 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti S. P. naudai.

M. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. jo automobilio Opel Vectra-B-Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteisto S. P. civilinio ieškinio visiško patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys