Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui A. B., nuteistajam Ž. P., jo gynėjai advokatei J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nubaustas pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Civilinio ieškovo D. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo Ž. P. 728,48 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo Ž. P. 31,59 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 23 d. 00 val. 50 min. viešoje vietoje – kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smūgiuodamas rankomis ir kojomis į įvairias kūno savo šeimos nariui – sugyventinei L. S., jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, Ž. P. 2014 m. vasario 23 d. apie 1 val. viešoje vietoje – kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, kitų žmonių akivaizdoje kabinėjosi prie žmonių, keikė R. A. necenzūriniais žodžiais, daužė ant stalo buvusius stiklinius indus, mesdamas juos į sieną ir grindis, vartė stalus, spardė durų stiklo paketą, po to paėmė patalpoje buvusį žarsteklį, juo išdaužė durų stiklą, taip sugadindamas 1 000 Lt. vertės turtą, tyčia smūgiuodamas peiliu R. A. į nugarą padarė jam durtinę pjautinę žaizdą nugaroje, odos nubrozdinimus kairiame šone ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, pasiėmęs nuo stalo peilį mosikavo peiliu priešais kitus žmones ir grasino, kad papjaus ten buvusius V. P., E. D., bandė kelis kartus įdurti D. A. peiliu į šoną, dėl ko buvo prapjautas drabužių audinys, vaikėsi žmones rankoje laikydamas metalinį žarsteklį ir šaukė, kad visus užmuš, nužudys, daužė aplink buvusius daiktus bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį (II).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. P. prašo jam paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau nenurodė teisinio pagrindo, įstatymo nuostatos, kuriuo remiantis, jo nuomone, jam turėtų būti paskirta kitos rūšies bausmė. Tačiau iš skundo turinio esmės akivaizdu jog nuteistasis siekia, jog jo atžvilgiu būtų taikytas BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertins teisės normas, kurių pagrindu nuteistajam galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ir BK 75 straipsnio taikymas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl BK 75 straipsnio taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktai).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Ž. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pirmos instancijos teismas už abi veikas parinko bausmės rūšį- laisvės atėmimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., t.y. į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai tyčiniai, smurtinio pobūdžio, padaryti suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties (pykčio protrūkio); į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – Ž. P. teistas keturis kartus. Teismas taip pat įvertino tai, jog šį nusikaltimą įvykdė praėjus tik kelioms dienoms po jo atžvilgiu priimto paskutiniojo nuosprendžio ir nors pastarasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai jį kaip asmenį charakterizuoja ypatingai neigiamai. Teismas taip pat pažymėjo, jog visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinės, taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis taip pat yra baustas administracine tvarka už pasipriešinimą policijos pareigūnams, už jų reikalavimų nevykdymą, už gyvūno sužalojimą peiliu; į tai, kad šiuo metu jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, iš kurių tik vienas yra atlygintas iš dalies. Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino vienam iš nukentėjusiųjų padarytą turtinę žalą, o likusią dalį įsipareigojo atlyginti artimiausiu laiku. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai neblaivumas turėjo įtakos jų padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ž. P. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, todėl sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, Ž. P. skyrė griežčiausią BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį terminuotą laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmos instancijos teismo bausmės rūšies parinkimu, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad Ž. P. teisiamas ne pirmą kartą, tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusios tvarkos laikymąsi. Todėl bausmės ( BK 41str.2d.) paskirčiai įgyvendinti, kitos rūšies bausmių šiuo atveju nebepakanka. Sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl laisvės atėmimo bausmės parinkimo nuteistajam Ž. P. ir josd trukmės, apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nebekartoja.

Pirmos instancijos teismas, teisingai paskyręs bausmes už abi nusikalstamas veikas, jas teisingai ir pagrįstai subendrinęs vadovaudamasis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, skyrė galutinę bausmę, tačiau kolegijos vertinimu neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kaip pagrįstai skunde nurodo apeliantas, baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Kaip jau minėta Ž. P. ginčijamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, be to prieš tai jis buvo nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais už smurtines veikas, kurių vykdymas buvo atidėtas. 2011 metais buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs( b.l. 97, t.1.). 2013-02-08 ir 2014-02-17 nuosprendžiais Ž. P. nuteistas už veikas kurias padarė 2012 m. birželio ir spalio mėnesiais, todėl yra pagrindas išvadai, kad jis nuteistas už kelių veikų padarymą vienu nuosprendžiu ir paskirtoji bausmė- laisvės atėmimas atidėtas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjo ( 119-120). Kita vertus, be minėtų, Ž. P. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra panašaus pobūdžio, nesunkūs. Nustatyta ir tai, kad Ž. P. iš esmės prisipažino savo kaltę teisme, paaiškino dėl ko prasidėjo konfliktas. Jis atlygino nukentėjusiems žalas ir tai parodo, jog jis gailisi dėl padarytų veikų, susitaikė su sugyventine. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės Ž. P. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, o bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kurioms esant Ž. P. padarė nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas: šventėje visi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji vartojo alkoholinius gėrimus, alkoholio įtakoje kilus konfliktui ir pats nuteistasis Ž. P. buvo sužalotas, nes kreipėsi tą pačią dieną į medikus pagalbos dėl galvos traumos (T. 2, b.l. 12, T.1, b.l. 59, 140). Be to, pats nukentėjusysis R. A. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jog Ž. P. elgesį galimai išprovokavo pats, kadangi kišosi į jo ir jo sugyventinės ginčą, be to, stūmė R. A. ne tik Ž. P., bet ir R. A. Ž. P. (T.1, b.l. 24). Tai patvirtina, jog Ž. P. nusikalstamų veikų padarymą lėmė ir aplinkinių reakcijos į sugyventinių santykių aiškinimąsi viešoje vietoje, o tai mažina nuteistojo asmenybės pavojingumą. Ž. P. su nukentėjusiąja L. S. susitaikė, pateikė teismui susitarimo protokolą, kur susitarė dėl tolimesnių savo santykių, elgesio ir savitarpio pagalbos ( b.l. 139 t.2). Ž. P. pilnai patenkino D. A. civilinį ieškinį ir šis jokių pretenzijų nuteistajam neturi (T.2, b.l. 131), taip pat atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (T.2, b.l. 132), kas rodo Ž. P. norą pašalinti neigiamus nusikalstamos veikos padarinius. Ž. P. turi šešis vaikus ( 5 nepilnamečius ir 1 pilnametę, T.2, b.l. 69-75), kuriuos jis išlaiko, o paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo vaikai liktų be tėvo materialinės pagalbos, kas neigiamai paveiktų jo kaip tėvo ir vaikų socialinius ryšius, beje jis turi darbą, gauna užmokestį (t.2, b.l. 130), teigiamai charakterizuojamas seniūnijos (T.2, b.l. 66), dalyvauja visuomeninėje veikloje (T.2, b.l. 67), teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, padarytų nusikaltimų pavojingumas, kaltininko asmenybė, socialinė nuteistojo padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. P. taikant BK 75 straipsnį, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės keistina neskiriant realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant (BPK 328 str. 2 punktas)..

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad Ž. P. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio bei viešajai tvarkai nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Šis įpareigojimas kartu su baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 71 straipsnyje, ir pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:

Ž. P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2(dvejiems) metams 2 ( dviems) mėnesiams – vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, Ž. P. paskirti: 1) įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pareigą pirmuosius dvejus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) baudžiamojo poveikio priemonę – jam per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 5 MGL (188 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.