Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam Ž. P., jo gynėjui advokato padėjėjui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 12 mėnesių, paskiriant įpareigojimus; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; į bausmės laiką įskaityta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu atliktos bausmės dalis; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (I), 284 str. 1 d. (II)

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. P. 2014 m. vasario 23 d. 00 val. 50 min. viešoje vietoje – kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smūgiuodamas rankomis ir kojomis į įvairias kūno savo šeimos nariui – sugyventinei L. S., jai sukėlė fizinį skausmą (I).

Be to, kaltinamasis Ž. P. 2014 m. vasario 23 d. apie 1 val. viešoje vietoje – kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, kitų žmonių akivaizdoje kabinėjosi prie žmonių, keikė R. A. necenzūriniais žodžiais, daužė ant stalo buvusius stiklinius indus, mesdamas juos į sieną ir grindis, vartė stalus, spardė durų stiklo paketą, po to paėmė patalpoje buvusį žarsteklį, juo išdaužė durų stiklą, taip sugadindamas 1 000 Lt. vertės turtą, tyčia smūgiuodamas peiliu R. A. į nugarą padarė jam durtinę pjautinę žaizdą nugaroje, odos nubrozdinimus kairiame šone ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, pasiėmęs nuo stalo peilį mosikavo peiliu priešais kitus žmones ir grasino, kad papjaus ten buvusius V. P., E. D., bandė kelis kartus įdurti D. A. peiliu į šoną, dėl ko buvo prapjautas drabužių audinys, vaikėsi žmones rankoje laikydamas metalinį žarsteklį ir šaukė, kad visus užmuš, nužudys, daužė aplink buvusius daiktus bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį (II).

Kaltinamasis Ž. P. 2014-12-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Negerai pasielgė, bet buvo išprovokuotas. Tikslios dienos nepamena, bet tai buvo 2014 metais, žiemos metu. Viskas vyko kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone. Atvyko su L. S. į D. A., kuris yra jo pažįstamas, gimtadienį. Viskas prasidėjo nuo to, kai D. A. brolis pradėjo kabinėtis prie L. S., „grabinėti ją“. Tai pamatęs šį įspėjo tris kartus. Visiškai supyko tada, kai per langą pamatė, kad L. S. su R. A. vieni liko kubile. Kai L. S. grįžusi atsisėdo šalia, jis valgė. Su ja susiginčijo. Sakydamas, jog nenori kalbėtis, šią pastūmė, bet smūgių jai nesudavė. Kadangi L. S. buvo išgėrusi, ją pastūmus ši nugriuvo. Jis taip pat buvo išgėręs, bet nedaug. Kaip L. S. griuvo jis nematė, nes nežiūrėjo į jos pusę. Gulinčiai L. S. smūgių nesudavė. R. A. jam pradėjo kažką sakyti, todėl ir prasidėjo muštynės. Kadangi užgriuvo ant stalo, todėl dužo indai. Negali pasakyti ar su R. A. tik grūmėsi, ar ir vienas kitam smūgius sudavė. Lauke gal ir mušėsi su juo, bet viduje nesimušė, smūgių R. A. nesudavė. Į papildomą klausimą atsakę, kad valgydamas turėjo buką stalo peilį. Gal ir galėjo su juo sužaloti R. A. – to neneigia. Po to pajuto tik T. R. šampano buteliu suduotą smūgį į galvą. Kai T. R. jam sudavė, butelis sudužo ir liko tik kakliukas, kurį pasiėmė R. A. ir su juo puolė prie L. S. grasindamas ją papjauti ar užmušti. Nebežinojo ką daryti, svaigo sužalota galva, todėl prašė, kad leistų jam išeiti. Kadangi jam išeiti neleido, todėl sudaužė durų paketą. Išėjus į lauką, jį bandė sulaikyti D. A. ir T. R., kuris buvo atsinešęs kažkokį pagalį. Po to nubėgo į mišką. Nepamena, kad būtų sakęs, jog užmuš ar papjaus ką nors, nieko nesivaikė. Negali paaiškinti kodėl susirinkę svečiai nuo jo pabėgo. Gali būti, kad jiems atrodė baisus. Neatsimena, kad būtų rankose turėjęs žarsteklį. Pripažįsta, kad negerai pasielgė. Reikėjo susivaldyti. D. A. dalį civilinio ieškinio atlygino. Mano, kad D. A. civilinis ieškinys yra per didelis. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai (II tomas, b. l. 80-82).

Nors kaltinamasis Ž. P. nurodo, kad kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta, tačiau duodamas parodymus iš esmės neigia sukėlęs fizinį smurtą savo sugyventinei L. S., taip pat iš kaltinamojo duotų parodymų esmės matyti, kad nors ir neneigia galėjęs peiliu sužaloti R. A., tačiau visuomenės rimties savo veiksmais nepažeidė. Teismas sprendžia, kad Ž. P. kaltė yra įrodyta toliau aptariamais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad įvykio dieną buvo švenčiamas jo gimtadienis. Kadangi jautėsi pavargęs, todėl apie 23 val. 30 min. nuėjo miegoti. Staiga atbėjo žmona R. A. ir pasakė kad apačioje vykta muštynės. Nulipęs pamatė nubėgantį brolį su durtine žaizda. Ant žemės gulėjo L. S.. Paklausė Ž. P. kas čia vyksta. Šis jį stūmė, bandė durti peiliu ar šakute. Kaltinamasis taip pat buvo visas kraujuotas. Po kiek laiko atsigavo L. S., kuri tada išbėjo į lauką. Paskui L. S. išbėgo ir jo žmona, kiti svečiai. Išbėgusi į lauką L. S. uždarė stiklines duris, o Ž. P. bėgo paskui ją. Bandė šį sulaikyti, bet jis neklausė. Prie jo priėjo E. D., kuris taip pat Ž. P. liepė baigti. Tuomet Ž. P. ir jam palei kaklą perbraukė su peiliu ir liepė nesiartinti. Sakė L. S., kad ši išleistų kaltinamąjį į lauką, tačiau ji atsakė, kad neleis, nes bijo, kad šis jos neužmuštų. Po to kaltinamasis numetęs peilį pasiėmė žarsteklį ir pasakė, kad jeigu jis nebus išleistas, pradės visus pjauti po vieną ir išdaužė durų stiklo paketą. Išėjęs į lauką šis prisivijo L. S., kuri bėgdama parkrito prie tvenkinio. Pribėjo prie jų, tačiau Ž. P. bandė jam durti, pradūrė marškinėlius. Per tą laiką L. S. pabėgo, todėl Ž. P. vėl puolė prie jo. Tada pribėgo T. R. su pagaliu. Kai kaltinamasis artėjo link T. R., šis metė pagalį ir nubėgo į mišką. Tada Ž. P. apsidairė ir taip pat pabėgo į mišką. Pats sužalotas nebuvo, tačiau civilinį ieškinį reiškia bendrai 4 000 Lt dydžio žalai. Iš viso patyrė 3 000 Lt turtinės žalos, kadangi turėjo atlyginti sodybos šeimininkei padarytą 1 000 Lt dydžio žalą už išdaužytus indus, durų stiklo paketą. Pirtis buvo užsakyta dviem dienom, tačiau realiai pabuvo 4-5 val. Taip pat kainavo maistas ir gėrimai, kurie buvo išmėtyti, sudaužyti, važinėjimai į apklausas. Taip pat už sugadintą šventę reiškia 1 000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II tomas, b. l. 82-84).

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad su D. A. anksti nuėjo miegoti ir pabudo nuo vaikų bei moterų klyksmų. Šventėje buvo ir nepilnamečių vaikų. Nusileidę į pirmą pirties aukštą pamatė Ž. P., kuris stovėjo visas kruvinas, jam nuo galvos bėgo kraujas, L. S. be gyvybės ženklų ant nugaros gulėjo prie židinio, visur buvo pilna stiklų, lakstė D. A. brolis su durtine žaizda mentės srityje. Matė, kad Ž. P. praeidamas L. S. dar spyrė kelis kartus į pilvo sritį. L. S. už rankų bandė ištraukti E. S. su žmona. D. A. paklausė ką Ž. P. daro, bandė prieiti prie jo ir apsikabinti, bet kaltinamasis du ar tris kartus peiliu braukė jam palei pilvą, bet neužkabino. Priėjo arčiau ir jis, bet ir jam Ž. P. peilius palei veidą mosavo. Kaltinamasis pasakė, kad jeigu dar kas nors prie jo priartės, tai visus po vieną išskers. Tada jis visiems pasakė atsitraukti. E. S. su žmona pakėlė L. S. ir kažkuriuo momentu visi išėjo į lauką. Lauke L. S. užrėmė duris. Ž. P. prašė jį išleisti, bet L. S. pasakė, kad išleistas kaltinamasis ją užmuš. Kai Ž. P. buvo užremtas, dauguma svečių buvo lauke. Kaltinamasis ėmė peilius, juos valė, dėjosi į kišenes. Jam buvo psichozė. Tada Ž. P. pasiėmė žarsteklį ir išdaužė lauko durų stiklo paketą. Išėjus Ž. P. į lauką jis pats buvo nuėjęs už namo ir nematė kas toliau vyko. Kai grįžo, Ž. P. jau nebuvo. Svečiai sakė, kad jis nuėjo į mišką (II tomas, b. l. 84-85).

Nukentėjusysis T. R. parodė, kad parūkęs ir grįžęs į pirtį pamatė, kad L. S. guli be gyvybės ženklų. Paskui D. A. brolis su Ž. P. pradėjo kivirčytis. Lindo į jų vidurį, kad išskirtų, tačiau jam nepavyko. Tada tarp jų prasidėjo muštynės. Išėjo pamatęs, kad nieko nesutvarkys. Po kiek laiko atėjęs pamatė, kad R. A. yra kraujuotas. Nematė kaip jis buvo sužalotas. Nesugalvojo kaip kitaip juos išskirti, todėl su šampano buteliu sudavė Ž. P. per galvą. Butelis nedužo. Kai Ž. P. trenkė per galvą, jis rankoje tikrai turėjo stalinį peilį. Ž. P. nutraukė nuo stalo staltiesę su visais indais ir pradėjo pulti su peiliais. Visiems spėjus išbėgti ir užremti duris, Ž. P. su žarstekliu išdaužė durų stiklą ir pradėjo visus vaikyti lauke. Nematė ką tiksliai jis vaikėsi, nes tuo momentu nubėgo prie tvoros ir išsilaužė pagalį. Galvojo, kad kažkaip reikia kaltinamąjį apraminti. Kai jis pamatė, kad turi pagalį, dar bėgo prie jo, tačiau paskui šis nuo jo atsitraukė. Po to jis nuėjo už namo ir nieko daugiau nematė (II tomas, b. l. 85-86).

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad Ž. P. yra jos sugyventinis, todėl prieš jį parodymus duoti atsisako. Buvo po įvykio atvažiavusi greitoji, tačiau jai jokių sužalojimų nenustatė. Be sąmonės buvo todėl, kad buvo girta. Ž. P. jokių pretenzijų neturi. Nurodė, kad R. A. šoko prie jos su butelio šuke ir sakė, kad ją užmuš (II tomas, b. l. 86, 90).

Liudytojas E. S. parodė, kad dalyvavo D. A. gimtadienyje. Tai buvo šių metų vasario mėnesį. Matė L. S. kubile. Po to ji atėjo į patalpą, kurioje vyko šventimas ir Ž. P. prie pirties pradėjo ją mušti, tai yra jai trenkė. L. S. šaukė, kad ją gelbėtų, nes Ž. P. ją užmuš. Tuomet jis atėjo ir skyrė Ž. P. nuo L. S.. Ši nubėgo prie židinio. Ž. P. prasibrovė pro jį ir nubėgo paskui, o kai atėjo, L. S. gulėjo ant žemės. Ž. P. buvo tame pačiame kambaryje. Kitų asmenų nebuvo. Pasilenkė prie L. S., kad pažiūrėti ar ji gyva, ar kvėpuoja. Kai atsisuko, pamatė Ž. P. su stalo peiliu rankoje, o kitoje rankoje jis dar kažką laikė – gal šakutę. Vėl nusisuko ir bandė kelti nuo grindų L. S.. Paskui girdėjo žmonių riksmus, tačiau nesidairė ir nematė kas vyksta aplinkui. L. S. prie židinio gulėjo ne dėl girtumo, o dėl to, kad buvo sumušta. L. S. atsigavusi atsikėlė. Matė, kad Ž. P., R. A. buvo kruvini, todėl pakilo į antrą aukštą ir nuėjo prie vaikų, nes bijojo dėl šių saugumo. Pas kaltinamąjį rankose buvo peiliai, kuriais jis šlaistėsi. Paskui girdėjo stiklo dūžius ir šūkavimus, bet nematė kas vyko pirties pirmame aukšte (II tomas, b. l. 86-88).

Liudytoja R. A. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai L. S., R. A. ir T. R. maudėsi kubile. L. S. atėjo į vidų, pradėjo bendrauti jais. Šiai iš paskos atėjo Ž. P., kuris trenkė L. S. iš kumščio. L. S. viena veido pusė buvo labiau paraudusi nei kita, todėl nemano, kad tai buvo dėl išgerto alkoholio. Tai buvo nuo smūgio Po to atėjo šlapias R. A. ir pradėjo ginti L. S., šaukti, kad Ž. P. jos neliestų. Kaltinamasis jam liepė nesikišti ir pasakė, kad pripjaus. Pamačiusi kas vyksta, nubėgo žadinti D. A. ir E. D., kurie miegojo. Kai grįžo, visur buvo pridaužyta šukių, R. A. buvo padurtas, nes jam iš nugaros bėgo kraujas. Matė kaip kaltinamasis E. D. palei kaklą mojavo su peiliu. Kažkas pasakė bėgti į lauką. Visi išbėgo. R. A., ji ir L. S. užrėmė lauko duris. Viduje – pirmame pirties aukšte, liko D. A. ir Ž. P., kuris turėjo žarsteklį ir su juo mosikavo. Ž. P. šaukė, kad jį išleistų, kad papjaus jeigu to nepadarys, o po to išdaužė stiklo paketą. Visi nuo durų atsitraukė, o Ž. P. puolė prie L. S., ją pargriovė ir pradėjo ją mušti, spardyti. D. A. priėjo prie Ž. P.. Šis pradėjo D. A. su peiliu badyti. Pamatė, kad su pagaliu atbėga T. R.. Ž. P. susižvalgė ir pabėgo į mišką (II tomas, b. l. 88).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo D. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustatyta, kad atėjęs iš laiko į pirties visų pamatė ant grindų gulinčią L. S., kurią kojomis spardė Ž. P.. Tai pamatęs, pradėjo L. S. ginti. Tada Ž. P. jį užsipuolė. Iš pradžių tarp jų kilo žodinis konfliktas, paskui juodu susistumdė. Šio susistumdymo metu jis pajuto skausmą nugaroje. Mano, kad buvo sužalotas Ž. P. kažkokiu tai aštriu daiktu. Apžiūrai kreipėsi į medikus, tačiau vėliau nesigydė. Nurodo, kad kaltinamasis jo atsiprašė, šiam pretenzijų neturi (I tomas, b. l. 22-23, 24).

Iš 2014-10-07 pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis R. A. dėl patirto sužalojimo reiškia 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį. Nurodo, kad gyvena ir dirba Anglijoje, todėl yra labai sudėtinga atvykti į Lietuvą (I omas, b. l. 27).

Iš 2015-01-19 elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis R. A. nurodė, kad mažina ieškinio sumą iki 8 000 Eur. Taip pat nurodo, kad dėl šio sužalojimo turėjo ir papildomų išlaidų – po įvykio vėlavo parskristi į Angliją, todėl papildomai turėjo pirkti bilietus, negalėjo dirbti apie dvi savaites, todėl prarado apie 1 200 GBP, negalėjo vairuoti, žaizdos siūles skaudėjo, dėl ko patyrė nepatogumų (II tomas, b. l. 98).

Iš prašymo dėl civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (I tomas, b. l. 33).

Iš pakvitavimo matyti, kad kaltinamasis Ž. P. nukentėjusiajam D. A. atlygino dalį – 430 Eur (1 484,70 Lt) žalos (II tomas, b. l. 100).

Valstybinė ligonių kasa prie SAM dėl R. A. gydymo reiškia 109,09 Lt (31,59 Eur) dydžio civilinį ieškinį, kurį rašo priteisti iš kaltinamojo (I tomas, b. l. 72, 73).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančioje V. P. priklausančioje sodyboje, kurioje yra naujai pastatytas medinis pastatas. Užfiksuota, kad per vidurį šio pastato yra įėjimo durys, kurios yra plastikinės su stiklu per visą durų plotį. Durų stiklas yra išdaužytas. Viduje pastato yra parversta šiukšlinė, pobūvių salėje ant grindų mėtosi įvairaus stiklo šukės (baltos, keramikinės, žalsvos), taip pat kraujo dėmės, ant stalo sudaužyti indai, buteliai, išmėtyti maisto produktai, išlieti skysčiai (I tomas, b. l. 10-13).

Daiktų pateikimo protokolu iš D. A. 2014-02-23 buvo paimtas pilkas bliuzonas, kuriame jo apžiūros metu buvo užfiksuotos dvi plėštinės skylės, ant paviršiaus matomos raudonos spalvos dėmės, kurios yra panašios į kraują. Po apžiūros bliuzonas buvo grąžintas nukentėjusiajam D. A. (I tomas, b. l. 15, 16-19, 20).

Tarp Ž. P., D. A., Ž. P. ir R. A. atliktų akistatų metu prieštaravimai jų duotuose parodymuose pašalinti nepavyko (I tomas, b. l. 60-69).

Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad R. A. 2014-02-23 buvo nustatyta durtinė pjautinė nugaros žaizda, odos nubrozdinimas (I tomas, b. l. 77).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G447/13(02) nustatyta, kad R. A. yra konstatuota durtinė-pjautinė žaizda nugaroje, padaryta aštriu duriančiu- pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, odos nubrozdinimai kairiame šone, padaryti galimai aštriais daiktais, kuo galėjo būti sudužusio stiklo šukės, vieno ar daugiau trauminio poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 83).

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2014 m. vasario 23 d. 00 val. 50 min. kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), D. A. gimtadienio šventės metu tarp R. A. bei Ž. P. įvyko konfliktas. Ž. P. neneigia, kad jo metu galėjo stalo peiliu sužaloti nukentėjusįjį R. A., tačiau tos aplinkybės kaltinamasis teigia neprisimenantis. Tai, kad kaltinamojo Ž. P. įvykusio konflikto metu turėjo įrankių (peilių, šakučių), su jais grasino šventėje buvusiems ir jį drausminti norėjusiems asmenims, patvirtina nukentėjusiųjų D. A., R. A., E. D., T. R. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kad nukentėjusiajam R. A. buvo padarytas durtinis sužalojimas, patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, taip pat specialisto išvada. Byloje nustatyta, kad daugiau R. A. su niekuo nekonfliktavo, todėl daro išvadą, kad nukentėjusiajam durtinį sužalojimą padarė būtent kaltinamasis Ž. P., kuris liudytojų parodymais taip pat smurtavo ir prieš savo sugyventinę L. S. ją spardydamas, mušdamas ranka, o daugumai iš buvusių ir jį sudrausminti bei sulaikyti norėjusių asmenų, grasino smurtu. Šią aplinkybę patvirtino ne vienas byloje apklaustas liudytojas – R. A., R. A., E. D., E. S., taip pat D. A., jų parodymai esminėse aplinkybėse sutapo, todėl šiais parodymais teismas abejoti pagrindo neturi, šių liudytojų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Ir pats kaltinamasis Ž. P. nurodė, kad pamatęs savo sugyventinę L. S. bendraujant su šventėje dalyvavusiu R. A., supyko, su ja sukonfliktavo. Teismas atmeta nukentėjusiosios L. S. duotus parodymus apie tai, kad jos kaltinamasis Ž. P. tarpusavio konflikto metu nemušė, o nukritusi ant žemės ji buvo dėl girtumo, ir laiko šiuos jos duotus parodymus bandymu švelninti savo sugyventinio teisinę padėtį. Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. P. veika pagrįstai ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi įvykusio konflikto metu jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei L. S., taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi savo asmeniniams santykiams spręsti kaltinamasis pasirinko viešą vietą, kurioje kitų asmenų akivaizdoje sutrikdė keliems asmenims sveikatą, kitiems asmenims grasino ją sutrikdyti, numetė ir sudaužė patalpoje buvusius indus, žarstekliu sudaužė durų stiklo paketą, tai yra akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė viešėją tvarką ir rimtį.

Teismas kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino vienam iš nukentėjusiųjų padarytą turtinę žalą, o likusią dalį įsipareigojo atlyginti artimiausiu laiku. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai neblaivumas turėjo įtakos jų padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam Ž. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, – padarytas du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties (pykčio protrūkio); į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – Ž. P. teistas keturis kartus, ši nusikaltimą įvykdė praėjus tik kelioms dienoms po jo atžvilgiu priimto paskutiniojo nuosprendžio ir nors pastarasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau jį kaip asmenį tai charakterizuoja ypatingai neigiamai; į tai, kad visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinės; į tai, kad kaltinamasis taip pat yra baustas administracine tvarka už pasipriešinimą policijos pareigūnams, už jų reikalavimų nevykdymą, už gyvūno sužalojimą peiliu; į tai, kad šiuo metu jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, iš kurių tik vienas yra atligintas iš dalies; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad Ž. P. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. bei 184 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, taip pat įstatymo nustatyta tvarka jas subendrinant ir paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamajam Ž. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) turtinės ir 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. P. atlygino nukentėjusiajam D. A. dalį – 430 Eur (1 484,70 Lt) žalos, kitą dalį įsipareigojo atlyginti artimiausiu laiku. Nors teismui pateiktame rašte nėra tiksliai nurodoma kuri dalis žalos – turtinės ar neturtinės nukentėjusiajam yra atlyginta, tačiau iš kaltinamojo reiškiamos pozicijos matyti, jog jis pripažįsta visą pareikšto ieškinio sumą. Nukentėjusiojo D. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikomas ieškinys pagal padarytos turtinės žalos pobūdį, taip pat reiškiamas neturtinis reikalavimas atsižvelgiant į tai, kad buvo sugadinta paties nukentėjusiojo šventė, jos metu sužalotas jam artimas žmogus, nėra nepagrįstai dideli, ir sumažinus jau atlygintos žalos dalimi, priteistini iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų. Šiuo atveju byloje buvo pareikštas 31,59 Eur (109,09 Lt) dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, byloje nėra pateikta duomenų apie žalos atlyginimą, padarytos žalos dydžio kaltinamasis neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo Ž. P..

Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl patirto sužalojimo pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis atsiuntė teismui raštą, kuriame nurodė, kad mažina ieškinio sumą iki 8 000 Eur. Taip pat nurodė, kad dėl šio sužalojimo turėjo ir papildomų išlaidų – po įvykio vėlavo parskristi į Angliją ir papildomai turėjo pirkti bilietus, taip pat negalėjo dirbti apie dvi savaites, todėl prarado apie 1 200 GBP, negalėjo vairuoti, žaizdos siūles skaudėjo.

Civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimus teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia remdamasis byloje esančiais įrodymais dėl civilinio ieškinio ir jį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Išimtiniais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, reikšmingos sprendimui priimti, arba jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Įvertinus Lietuvos Respublikos BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir Lietuvos Respublikos BPK 110 str. nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A., kuris privalėjo įrodyti jam nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Byloje nukentėjusysis nepateikė jokių šią žalą pagrindžiančių dokumentų, nėra aišku kas sudaro jo nurodomą 8 000 Eur dydžio sumą – tik neturtinė, ar ir turtinė žala. Taip pat nėra aišku ar nurodomos negautos 1 200 GBP pajamos reiškiamas kaip atskiras reikalavimas, ar jis įeina į nurodyta 8 000 Eur dydžio sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks ieškovo prašymas pareikštas bylos nagrinėjimo metu.

Kadangi į teismo posėdžius nukentėjusysis neatvyko, o neatvykus nukentėjusiajam ir negavus papildomų duomenų, nėra galimybės nuspręsti dėl civilio ieškinio apimties, į tai, kad civilinio ieškinio vertė šioje byloje neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai, todėl R. A. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 252 str. 1 d.).

Nukentėjusiajam R. A. išaiškintina teisė ginti savo interesus civilinio proceso tvarka

Kaltinamajam Ž. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius dvi nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (I), 284 str. 1 d. (II), ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (II) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (I), 284 str. 1 p. (I), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje.

Civilinio ieškovo D. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. P. septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 48 ct (728,48 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. P. trisdešimt vieną eurą 59 ct (31,59 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.