Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-577-470/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2-577-470/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04218-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Atsakovas
T. Č.
Advokatai
Deimintas Radzevičius
Civil. byla Nr.2-577-470/2014
Proceso Nr. 2-13-3-04218-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 35,6,1; 116,1 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui E. R., atsakovui T. Č., jo atstovui adv. D.Radzevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Artada“ ieškinį atsakovui T. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Artada“, veikdama per administratoriaus UAB „Orinata“ įgaliotą asmenį E. R., pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais pinigų mokėjimo sandorius, atliktus T. Č. naudai 2010 m. birželio 23 d. – 1300,00 Lt, 2010 m. birželio 28 d. – 20000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. – 30000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. – 16000,00 Lt, 2011 m. sausio 10 d. – 4500,00 Lt, 2011 m. sausio 13 d. – 10000,00 Lt, 2011 m. sausio 19 d. – 3000,00 Lt, 2011 m. sausio 25 d. – 1500,00 Lt, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo ieškovei 86300,00 Lt ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės atstovas E. R. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teisme iškelta bankroto byla UAB „Artada“, jis atlieka šios įmonės administratoriaus funkcijas. Patikrinęs BUAB „Artada“ sandorius už 36 mėnesių laikotarpį nustatė, kad atsakovas T. Č., būdamas įmonės direktoriumi ir vienu iš akcininkų, sudarė tris paskolos sutartis su įmone, o būtent 2009 m. gruodžio 31 d. pervedė iš savo asmeninės banko sąskaitos į įmonės UAB „Artada“ atsiskaitomąją sąskaitą 50000 Lt, 2010 m. gegužės 12 d. – 1300 Lt, 2010 m. gruodžio 30 d. – 35000 Lt. Iš viso paskolos sutarčių pagrindu T. Č. pervedė UAB „Artada“ 86300,00 Lt. Per 2010 m. – 2011m. laikotarpį jis visą šią sumą susigrąžino taip pažeisdamas kitų įmonės kreditorių teises. Skolų susigrąžinimas turėjo įtakos UAB „Artada“ bankrotui. Ieškovės didžiausiems kreditoriams taip pat iškeltos bankroto bylos – 2009 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Alramsta“ ir 2009 m. balandžio 9 d. UAB „MNV grupė“. Vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana) pirmenybės suteikimas vienam iš kreditorių yra ginčytinas, nes pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl šie sandoriai turi būti panaikinti.

Atsakovas T. Č. ir jo atstovas advokatas Deimintas Radzevičius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad būtinųjų sąlygų actio Pauliana ieškiniui taikyti nėra, kadangi atsakovas, sudarydamas ginčo sandorius, elgėsi sąžiningai ir nepažeidė kitų kreditorių interesų. Jo suteiktos paskolos pašalino įmonės apyvartinių lėšų stygių ir taip padidino įmonės mokumą, užtikrino pradėtų darbų vykdymą. Įmonė nuolat mokėjo atlyginimus darbuotojams, mokesčius Sodrai ir VMI, lėšas kreditoriams, kurie yra tos pačios eilės kreditoriai kaip ir atsakovas, tame tarpe skola didžiausiam kreditoriui UAB „Daumonta“ buvo sumažinta apie 600 Lt, UAB „Sisteta“ skola sumažėjo nuo 2124 Lt iki 662 Lt. Didžiausias įmonės kreditorius yra UAB „Daumonta“. Dėl galimybės atsiskaityti su kreditore UAB „Daumonta“ buvo kreiptasi į FNTT, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pripažino kaltą trečiosios įmonės genrangovo vadovą A. T., padariusį 78115 Lt nuostolių rangovui UAB „Artada“, o šios skolos dalį sudaro ir subrangovo UAB „Daumona“ reikalavimo dalis. Be to, A. T. pripažino savo skolą uždarajai akcinei bendrovei „Artada“, išrašydamas paprastąjį vekselį 20 000 Lt sumai. Teismas minėtu nuosprendžiu pripažino teisę UAB „Artada“ į ieškinio patenkinimą (ieškinys buvo pareikštas 78115 Lt sumai), tačiau įsiskolinimą pavesta spręsti civilinėje byloje. Su UAB „Daumonta“ atstovais buvo susitarta, jog pinigai šiai įmonei bus sumokėti, kai tik jie bus išieškoti iš A. T.. Dėl įmonei iškelto bankroto kreiptis į teismą dėl skolos iš A. T. nesuspėta. Atsakovas nurodo, kad pats bankroto administratorius nesiėmė visų galimų teisinių priemonių išreikalauti įsiskolinimą iš įmonės debitorių, o būtent iš A. T. bei UAB „Alramsta“, kurios įsiskolinimas viršija 100000,00 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovas, bankroto administratorius, ieškinį grindžia actio Pauliano institutu teigdamas, kad buvo sudaryti nesąžiningi, kreditorių teises pažeidžiantys sandoriai tarp įmonės ir jos direktoriaus ir šie sandoriai įtakojo įmonės nemokumą.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Artada“, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Orinata“(t. I, b. l. 5). Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Artada“ kreditorių sąrašą (b.l. 7). Iki bankroto bylos įmonei iškėlimo tarp įmonės ir jos direktoriaus buvo sudarytos trys paskolos sutartys, pagal kurias atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 86300,00 Lt:

2009 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 091230 - 50000,00 Lt, 2010 m. gegužės 12 d. sutartis Nr. 100512 - 1300,00 Lt, 2010 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 101230 - 35000,00 Lt (t. I, b. l. 8-9, 12, 15).

Pagal sutarčių sąlygas, pirmosios paskolos grąžinimo terminas suėjo 2010-01-31, antrosios grąžinimo terminas apibrėžtas įvykiu – atsiradus galimybei, trečiosios grąžinimo terminas nustatytas 2011-01-10. Visą paskolos sumą atsakovas susigrąžino sekančiai:

-2010 m. birželio 23 d. - 1300,00 Lt,-2010 m. birželio 28 d. - 20000,00 Lt,-2011 m. sausio 5 d. - 30000,00 Lt,-2011 m. sausio 5 d. - 16000,00 Lt,-2011 m. sausio 10 d. - 4500 Lt,-2011 m. sausio 13 d. - 10000,00 Lt,-2011 m. sausio 19 d. - 3000 Lt,

-2011 m. sausio 25 d. - 1500 Lt (t. I, b. l. 10-11, 14, 16-17).

Visus uždarosios akcinės bendrovės „Artada“ atliktus piniginius mokėjimus atsakovas T. Č. priėmė.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę, būdamas įmonės vadovu ir jos kreditoriumi lygiu su kitais kreditoriais, teisėtai susigrąžino įmonei išduotas paskolas įmonės bankroto atveju.

Šią civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, savo 2013-12-30 nutartyje pažymėjo, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, būtina nustatyti actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 dėl vienos actio Pauliana sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo – išaiškino, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Teismas vertina, kad šioje civilinėje byloje būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamų sandorių, t.y., ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais, taip pat ar įmonės vadovas, sudarydamas sau naudingus sandorius, buvo sąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu.

Ištyrus surinktus įrodymus nustatyta, kad ieškovo BUAB „Artada“ bankroto administratoriaus teiginiai dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo ir įmonės nemokumo priežasčių yra nepagrįsti, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Nustatyta, kad UAB „Artada“ finansinius įsipareigojimus kreditoriui T. Č. vykdė dviem etapais, o būtent atliko du mokėjimus 2010 metų birželio mėnesį ir šešis mokėjimus 2011 m. sausio mėnesį. Vertinant ieškinio pagrįstumą, analizuotina įmonės finansinė būklė būtent šiais laikotarpiais, nustatant atsiskaitymų vykdymą, balanse nurodytų turto ir įsipareigojimų santykį.

Dėl 2010 m. birželio mėnesio sandorių

2010-06-23 mokėjimo nurodymu UAB „Artada“ T. Č. pervedė į jo asmeninę sąskaitą 1300 Lt, taip grąžindama visą 2010-05-12 suteiktą paskolą (t. I, b.l. 14). Praėjus penkioms dienoms po šios paskolos grąžinimo 2010-06-28 atsakovui grąžino dar 20 000 Lt - dalį iš 50 000 Lt paskolos, suteiktos 2009-12-31. Taigi, penkių dienų laikotarpiu atsakovui iš viso grąžinta 21 300 Lt.

Finansinė įmonės atskaitomybė 2010-01-01 dienai parodo, kad jos balansas už 2009 metus buvo sekantis: įmonė turėjo turto 350143,49 Lt sumai, įsipareigojimų 239581,20 Lt sumai (t I, b.l. 22-23). Ieškovas pagal šiuos duomenis teigia, kad įmonė jau 2010-01-01 buvo nemoki. Sprendžiant apie įmonės nemokumą reikia remtis LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka, kuri reglamentuoja, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš įmonės balanso, skoliniai įsipareigojimai 2010-01-01 viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonės nemokumo vien ši aplinkybė nelėmė, kadangi įmonė vykdė įsipareigojimus ir tai įrodo į bylą pateiktas Swedbank, AB sąskaitos išrašas.

Iš UAB „Artada“ sąskaitos, buvusios Swedbank, AB išrašo matyti, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-06-30 įmonė pati aktyviai atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais bei gavo lėšų iš savo skolininkų. Per aptariamus du mėnesius į įmonės sąskaitą įplaukė įmokų, kurių bendra suma didesnė nei 46 000 Lt, didžiausi mokėjimai šių įmonių: mašinų gamyklos „Astra“ – 33 000 Lt, UAB „Stamita“ – 6895,86 Lt, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės – 2 324,21 Lt, UAB „RV Oferta“ -1 212,35 Lt, UAB „Kortesta“ – 1500 Lt ir kt. (t. I, b.l. 13, 14). Iš to paties sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Artada“ mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, dengė įsiskolinimus darbuotojams pagal išrašytus vykdomuosius raštus, pervesdama lėšas antstolių kontoroms, taip pat atsiskaitinėjo su kitomis įmonėmis, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, apmokėjo telekomunikacijų paslaugas, pirko degalus. Per aptariamus du mėnesius įmonės debeto apyvarta sudarė 40 990,90 Lt, kredito apyvarta 43 743,00 Lt. Iš šių duomenų sprendžiama, kad iki 2010 m. vidurio, kai buvo sudaromi paskolos T. Č. grąžinimo sandoriai, AB „Artada“ aktyviai vykdė veiklą, darė atsiskaitymus, todėl spręsti apie numatomą nemokumą nebuvo pagrindo.

Be to, įvertinus surinktus įrodymus konstatuota, kad reikalavimo dėl 49 834,95 Lt uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“ įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs. Tokia išvada daroma ištyrus į bylą pateiktus įrodymus.Pagal pateiktą į civilinę bylą debitorių ir kreditorių sąrašą (t. I, b.l. 100) 2010 metų pirmajame pusmetyje uždaroji akcinė benrovė „Artada“ buvo skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“ iš viso 49834,95 Lt sumą. Tačiau kaip paaiškino atsakovas T. Č. ir kaip matyti iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, dėl UAB „Daumonta“ interesų gynimo tyrimą atliko FNTT, kuri pradėjo tyrimą dėl UAB „MNV grupė“ bei šios įmonės direktoriaus A. T. veiklos. Pagal 2011-09-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį (t. I, b.l. 42-46) A. T. buvo pripažintas kaltas dėl turtinės žalos uždarajai akcinei bendrovei „Artada“ padarymo, nuosprendžiu konstatuota, kad žalos dydis sudaro 78 115,17 Lt (nuosprendžio 7 lapas), jam byloje pareikštas 78 115 Lt UAB „Artada“ ieškinys, kuris buvo paliktas spręsti civilinio proceso tvarka. Šios skolos dalį sudaro įsiskolinimas uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“. A. T. dalies skolos iš viso neginčijo ir dviem vekseliais, t.y. 20 000 Lt įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Artada“ savo vardu ir 20 000 Lt įsiskolinimą jo vadovaujamos įmonės UAB „MNV grupė“ vardu patvirtino paprastaisiais vekseliais (baudž. bylos t. Nr. 5, b. l. 63, 64). Kaip paaiškino atsakovas T. Č., A. T. 2009 m. pavasarį už atliktus darbus pasirašė dvi PVM sąskaitas faktūras iš viso 78 115,17 Lt sumai, atsakovas sąžiningai tikėjosi, kad šias sąskaitas UAB „MNV grupė“ apmokės. Tos pačios atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtinamos baudžiamosios bylos Nr. 1-54-791/2011 medžiaga (t.4, b .l. 38, 39), liudytoju apklausto UAB „Daumonta“ direktoriaus E. B. parodymais, kurio parodymuose užfiksuota, jog uždaroji akcinė bendrovė „Artada“ neatsiskaitė su jo vadovaujama bendrove „Daumonta“, nes negavo atsiskaitymo iš UAB „“MNV grupė“ (baudž. bylos t. Nr.4, b.l. 46, 47). T. Č. parodė, kad su UAB „Daumonta“ vadovais susitarta, jog įsiskolinimas įmonei bus grąžintas vos tik lėšos bus išreikalautos iš apgaule vengusio atsiskaityti kalto asmens A. T., tačiau faktiškai to padaryti nebuvo suspėta, nes UAB „Artada“ paskelbta bankrutavusia. Šie įrodymai patvirtina, kad UAB „Artada“ didžiausias aptariamo laikotarpio kreditorius buvo UAB “Daumonta“, tačiau piniginė prievolė jam nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių, kadangi šios įmonės vadovai susitarė nukelti atsiskaitymo terminą iki bus baigti teisminiai ginčai su neatsiskaičiusios įmonės vadovu A. T.. Atsakovo parodymus dėl sudaryto susitarimo tarp įmonės vadovų iš dalies patvirtina ta aplinkybė, kad įmonė „Artada“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet nedarė lėšų pavedimų uždarajai akcinei bendrovei „Daumona“, nors ši buvo didžiausia įsiskolinimo atžvilgiu kreditorė. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nors formaliai prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“ egzistavo ir buvo atspindėta buhalterinėje įmonės apskaitoje, tačiau nesant reikalavimo prievolę vykdyti ir esant susitarimui tarp vadovų atsiskaitymo terminą nukelti iki bus išspręsti teisminiai ginčai su A. T., prievolės įvykdymo terminas laikytinas nepasibaigusiu.

Esant aukščiau aptartiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms vertinama, kad UAB „Artada“ kreditorių interesai dėl atliktų 2010-06-23 ir 2010-06-28 mokėjimų T. Č. nebuvo pažeisti, jie neturėjo neigiamos įtakos kitų kreditorių interesų tenkinimui ar įmonės mokumui.

Dėl 2011 m. sausio mėnesio sandorių

Vėlesni paskolų grąžinimai atsakovui buvo vykdomi 2011 metų sausio mėnesį. Jie pagrindžiami penkiais mokėjimo pavedimais į atsakovo banko sąskaitą (t I, b.l. 11, 17) ir kasos išlaidų orderiu (b.l. 16). Iš viso per šį laikotarpį T. Č. buvo grąžinta 65 000 Lt paskolų suma. Sprendžiant apie šio laikotarpio UAB „Artada“ finansinę būklę ir vertinant, ar sandoriai dėl pinigų grąžinimo T. Č. nepažeidė kitų kreditorių interesų ir nenulėmė įmonės nemokumo, taip pat vertintinas įmonės finansų balansas ir skolinių įsipareigojimų faktinis vykdymas.

Finansinė įmonės atskaitomybė 2012-01-01 dienai parodo, kad įmonės balansas už 2011 metus buvo sekantis: įmonė turėjo turto 213438,78 Lt sumai, įsipareigojimų 161800,01 Lt sumai, tame tarpe skola darbuotojams sudarė 40844,53 Lt (t I, b.l. 18, 19). Kaip matyti iš įmonės balanso, skoliniai įsipareigojimai 2012-01-01 viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir tai formaliai atitiko vieną iš įmonės nemokumo būsenos požymį, įtvirtintą Įmonių bankroto įstatyme, tačiau kaip jau minėta, įmonės nemokumo vien ši aplinkybė nenulemia. Svarbu įvertinti, kad kaip jau buvo nustatyta, skolinio įsipareigojimo dėl 49 834,95 Lt sumos uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“ terminas nebuvo pasibaigęs, nes kaip jau minėta anksčiau, jis įmonių vadovų susitarimu buvo nukeltas iki momento, kuomet su UAB „Artada“ atsiskaitys A. T., o tokio atsiskaitymo minimu laikotarpiu nebuvo atlikta. Nežiūrint susitarimo, skola UAB „Daumonta“ įmonės finansinėje apskaitoje buvo įtraukta ir tai didino bendrą skolinių įsipareigojimų dydį. Išminusavus 49 834,95 Lt skolos uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“ sumą matyti, kad UAB „Alramsta“ įsiskolinimai 2010 metų sausį tik nežymiai viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės ir sudarė 111965 Lt, kai tuo tarpu pusė į balansą įrašyto turto vertė sudarė 106719 Lt.

Ieškovė teigia, kad piniginių lėšų grąžinimo atsakovui sandoriai pažeidžia įmonės kreditorių UAB „Daumonta“, UAB „Telekonta“, UAB „Sistela“, UAB „Drustela“, UAB „Osgita“ teises, kadangi ginčo laikotarpiu su šiais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. Tačiau tai, kad 2011 m. pradžioje įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų, dar savaime nereiškia, kad bendrovė nevykdė veiklos ar nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais ar nebesitikėjo atsiskaityti su kreditoriais. T. Č. 2010 m. gruodžio mėnesį skolino savo vadovaujamai įmonei 35 000 Lt ir tai tik patvirtina, kad tuo metu nebuvo požymių dėl įmonės nemokumo ar gresiančio bankroto, priešingu atveju, būdamas normaliai apdairus asmuo, jis tokio sandorio nebūtų atlikęs. Tačiau atsakovas skolino lėšas ir taip siekė padidinti įmonės apyvartinių lėšų dydį, kad būtų užtikrinta normali įmonės veikla, dėl ko vertinama, kad susigrąžinant paskolintas lėšas nėra atsakovo nesąžiningumą įrodančių sąlygų, numatytų CK 6.66 str.

Iš įmonės lėšų judėjimo, fiksuoto įmonės banko Swedbank, AB sąskaitos išraše (t I, b.l. 14, 17), matyti, kad 2011 m. sausio mėnesį įmonė vykdė ūkinę veiklą, gavo pajamų ir atsiskaitinėjo su kreditoriais UAB „Skirnuva“ – 10 000 Lt ir 5 000 Lt, UAB „Ekskomisarų biuras“ – 1 395,99 Lt ir 1 812,18 Lt, UAB „Tinklas“ – 1 210,00 Lt ir kitais, pati UAB „Artada“ mokėjo mokesčius darbuotojams (K. M. – 1 569,41 Lt, R. Č. – 500 Lt ir 1 000 Lt), mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, pirko prekes.

Nors ieškovas teigia, kad atsakovas pasinaudojo savo kaip vadovo padėtimi ir faktiškai suteikė pirmenybę sau kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad atsiskaitymas su vienu iš kreditorių pirmiau už kitus nėra draudžiamas. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, kuris taikomas bankroto byloje, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nepažeidžia įstatymo. Taigi, UAB „Artada“ piniginių lėšų grąžinimo atsakovui sandoriai šiuo aspektu laikytini teisėtais.

Vertinant ieškinio pagrįstumą svarbi ta aplinkybė, kad paskolos atsakovui buvo baigtos išmokėti 2011 m. sausio mėnesį, o bankroto byla UAB „Artada“ iškelta tik metų pabaigoje, gruodžio mėnesį. Byloje nepaneigtas atsakovo tvirtinimas, kad jo vadovaujamos įmonės bankrotą lėmė didžiųjų debitorių įsiskolinimai – UAB „MNV grupė“ (A. T.) skola, UAB „Alramsta“ skola, kurių įsiskolinimai įmonei „Artada“ bendrai siekia beveik 200 000 Lt sumą. Kadangi šioms įmonėms dar 2009 metais ir 2010 metais iškeltos bankroto bylos dėl jų nemokumo, akivaizdu, jog UAB „Artada“ nemokumą lėmė ne paskolų sugrąžinimas T. Č., kaip nurodo ieškovas bankroto administratorius, bet būtent didžiųjų debitorių nemokumas ir negalėjimas atsiskaityti su A. Č. vadovaujama įmone.

Pastebėtina, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Artada“ atsakovas T. Č. ir jo sutuoktinė R. Č. buvo įtraukti į kreditorių sąrašą ir bendra jiems negrąžinta pinigų suma sudarė daugiau nei 11 000 Lt (t. I, b.l. 7). Ši aplinkybė netiesiogiai įrodo, kad T. Č. vadovavimo įmonei metu kitų kreditorių atžvilgiu nepiktnaudžiavo ir savo įgalinimais nesinaudojo, kas patvirtina atsakovo sąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu.

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sandoriai yra sąžiningi, todėl nėra esminės sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos Alytaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4745-835/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo T. Č. nekilojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą (turto arešto akto unikalus numeris 2012023356).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą

Teisėja Snaigė Juknevičienė