Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-965/11

Teisėjas R. Rainys Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-0917-2010-6

2011 m. spalio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio, teisėjų Jūratės Damanskienės, Pavelo Frolovo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 253 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 140 str. 1 d. areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų; pagal BK 178 str. 2 d. areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų; pagal BK 253 str. 1 d. areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų; pagal BK 300 str. 1 d. areštu 45 (keturiasdešimčiai penkių) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė D. R. paskirta areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 23 d.

Šiuo nuosprendžiu D. R. išteisintas pagal BK 187 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 30 d. apie 23 val. pro neužrakintas duris kartu su kitu asmeniu įsibrovė į R. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nuo kėdės pagrobė pastarajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2626“, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. 140 litų turtinę žalą, t.y. D. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymą.

D. R. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 30 d. apie 23.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrame koridoriuje nenustatytu daiktu nudegino R. M. krūtinę ir veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą, t.y. D. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymą.

D. R. taip pat nuteistas už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir juos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2010 m. balandžio 14 d., kai apie 10.40 val. šiuos šovinius policijos pareigūnui pateikė buto šeimininkas R. K., t.y. D. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., padarymą.

Be to, D. R. nuteistas ir už tai, kad jis tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2007 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotą garantinį kvitą, kuriame vietoje nenustatytų tikrų įrašų įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. skiltyje „Telefono modelis“ įrašyta „Nokia 2626“, skiltyje „IMEI“ įrašyta(duomenys neskelbtini), skiltyje „Pirkėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, parašas)“ įrašyta „D. Š.“ ir šalia pasirašyta, bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė savo žinioje, kol 2010 m. balandžio 29 d. apie 14.10 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudojo jį pateikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiam tyrėjui kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. D. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis D. R., pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis paliko spręsti teismui jo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto D. R. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 140 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., tačiau skundžiamo nuosprendžio dalis, pagal kurią D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., naikintina, neįrodžius D. R. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendis taipogi keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 140 str. 1 d., padarymo neprisipažino ir nurodo, jog nenudegino R. M. krūtinės, jokio medicininio akto nėra, o telefono nevogė, nežinojo, jog telefonas yra pavogtas, manė, kad jis priklauso R. K., kuris šį telefoną pardavė nuteistojo žmonai už 20 litų, kartu perdavė ir garantinį kvitą.

Tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, nukentėjusiojo R. M. parodymus, matyti, kad 2010 m. kovo 30 d. apie 23.30 val. jis, eidamas koridoriumi, išgirdo, kad kažkas užėjo į jo kambarį, kurio durys nebuvo užrakintos. Matė, kad į jo kambarį užėjo R. K. ir D. R., kuris tuo metu gyveno pas R. K.. R. M. nematė, kas pavogė jo telefoną nuo kėdės, už kurį jis mokėjo 140 litų. Nematė, kaip D. R. paėmė jo telefoną, tačiau pastebėjo, kaip jis iš kišenės ištraukė ranką, tuo metu R. K. stovėjo už 1-1,5 m. koridoriuje, netoli jo kambario. Tą vakarą D. R. ir R. K. pas R. M. kambaryje lankėsi kelis kartus. Pastebėjęs, kad dingo jo telefonas, ėjo pas R. K. prašyti, kad vaikinai atiduotų telefoną. Telefono niekas negražino, o D. R. kažkokiu ilgu daiktu, kuris degė mėlyna liepsna, jam nudegino krūtinę. Koks tai buvo daiktas, nurodyti negali (t. 2, b. l. 179-180, t. 3, b. l. 36).

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais apylinkės teismui nebuvo pagrindo, jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (t. 1, b. l. 3, 119-120), tuo tarpu nuteistojo pozicija, kad R. M. jį apkalba, nepagrįsta jokia bylos medžiaga, pažymint ir tai, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžia kiti byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Iš liudytojos R. G. (R. M. kaimynės) parodymų matyti, jog ji pati 2010 m. kovo 30 d., apie 23.30 val. girdėjo triukšmą, girdėjo kalbas, kad D. R. atėmė, pavogė iš R. M. telefoną (t. 3, b. l. 34). Ikiteisminio tyrimo metu pastaroji paaiškino, jog girdėjo, kaip nukentėjusysis kitai kaimynei sakė, kad D. R. jam nudegino kūną, šias aplinkybes gali patvirtinti M. J. (t. 1, b. l. 138-139). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. J. parodymų matyti, kad 2010 m. kovo 31 d. susitiko R. M., kuris jai pasakė, jog 2010 m. kovo 30 d. D. R. su kažkokiu prietaisu jam apdegino kaktą ir krūtinę. Senuko visa kakta buvo raudona, nudeginta, galvos plaukai buvo nudeginti, o nukentėjusiajam prasegus marškinius, pamatė, kad jo krūtinė taip pat nudeginta (t. 1, b. l. 140-141). Iš nuotraukos, pridėtos prie 2010 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo, matyti kad nukentėjusiojo kakta yra apdegusi (t. 1, b. l. 64).

Atlikus kratą D. R. gyvenamojoje vietoje, buvo rastas bei paimtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 2626“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72-73). Nukentėjusysis atpažino šį savo telefoną, o liudytojas A. M. atpažino jį, kaip telefoną, kurį jis padovanojo savo dėdei R. M. (t. 1, b. l. 125-127, t. 1, b. l. 133-135).

Pažymima, kad vien tai, jog byloje nėra ekspertizės akto, liudijančio apie R. M. patirtus sužalojimus, neduoda pagrindo abejoti aplinkybe, jog D. R. nenustatytu daiktu nudegino R. M. krūtinę ir veidą, juolab, kad ir liudytojų parodymuose bei 2010 m. balandžio 12 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina šias aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam priklausantį telefoną D. R. nusipirko iš R. K., kaip kad teigia apeliantas. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, jog 2010 m. kovo 30 d. nebuvo pas R. K., o buvo kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau tai paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti aukščiau aptarti įrodymai.

Taigi, surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad D. R. 2010 m. kovo 30 d. apie 23 val. pro neužrakintas duris kartu su kitu asmeniu įsibrovė į R. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nuo kėdės pagrobė pastarajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2626“, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. 140 litų turtinę žalą, bei 2010 m. kovo 30 d. apie 23.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrame koridoriuje nenustatytu daiktu nudegino R. M. krūtinę ir veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą, t.y. D. R. pagrįstai nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei BK 140 str. 1 d., padarymą.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. R. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Pažymima, kad šio nusikaltimo dalykas yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Netikro ar suklastoto dokumento laikymas – tai šio nusikaltimo dalyko turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas netikrą ar suklastotą dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kišenėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Tuo tarpu netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkai neteisėtai paleido netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, asmuo turi suvokti, kad laiko, panaudoja dokumentą, kuris yra netikras ar suklastotas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2007 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas garantinis kvitas turi įrodomąją reikšmę, jis patvirtina tam tikro mobilaus ryšio įsigijimo faktą bei įsigijimo teisėtumą, todėl minėtas kvitas laikytinas dokumentu Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. prasme.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) garantinį kvitą, kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikė D. R. 2010 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 82). Kaip matyti iš 2007 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) garantinio kvito, skiltyje „Telefono modelis“ įrašyta „Nokia 2626“, skiltyje „IMEI“ įrašyta (duomenys neskelbtini), skiltyje „Pirkėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, parašas)“ įrašyta D. Š. ir šalia pasirašyta (t. 1, b. l. 83). Iš liudytojos I. K. – J. parodymų matyti, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), telefono įgijimo garantiniame talone įrašė tam tikrus duomenis, tačiau IMEI kodas įrašytas ne jos ranka, be to, buvo padaryti nebūdingi įrašai, buvo dviem skirtingoms spalvoms rašyta. Ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja taipogi aiškino, kad mobiliojo ryšio telefono modelį („NOKIA 2626“) bei IMEI numerį įrašė ne ji, tuo tarpu kitose grafose pavadinimu „Baterijos serijos Nr.“, „pardavimo vieta“ bei „pardavimo data“ yra jos ranka surašyta informacija, yra uždėtas jos antspaudas su vardu ir pavarde bei jos parašas. Parodė, kad 2007 m. liepos 12 d. įmonės filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 2626, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir pranešimas Nr. S-194, gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11). Iš nuteistojo D. R. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, jog R. K. padavė jam telefono dokumentus, ant kurių buvo antspaudas, ir liepė juose persirašyti savo pavarde. R. K. įrašė telefono „IMEI“ numerį, užtušavo antspaudą, D. R. tik įrašė vardą ir pavardę „D. Š.“ (t. 2, b. l. 178).

Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog D. R. žinojo, kad dokumentas – 2007 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas garantinis kvitas yra suklastotas, jame įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, nes jis šio telefono nepirko, be to, jis suprato, kad laiko suklastotą dokumentą, kurį vėliau panaudojo, ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu tai, jog 2010 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1672(10), 11-1918(10) konstatuota, kad nustatyti, ar pateiktame tirti UAB (duomenys neskelbtini) garantinio kvito grafose „Telefono modelis“, „IMEI“ rankraštinius įrašus įrašė I. K. ar D. R., negalima (t. 1, b. l. 116-117), neturi esminės reikšmės, sprendžiant D. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 300 str. 1 d. Pažymima, kad šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kad D. R., kuris suklastotą dokumentą laikė ir panaudojo, žinojo, jog dokumentas yra suklastotas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. R. buvo nuteistas už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2007 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotą garantinį kvitą, kurį laikė savo žinioje kol 2010 m. balandžio 29 d. apie 14.10 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudojo jį pateikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-0917-10 atliekančiam tyrėjui kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nuteisimo dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu sąlyga yra netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Taigi, BK 300 str. 1 d. nėra numatytas objektyviosios pusės požymis – žinomai suklastoto dokumento įgijimas, kuris nurodytas pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Todėl aplinkybės, jog D. R. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotą tikrą dokumentą šalintinos iš kaltinimo. Tačiau tai, kad D. R. žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė bei vėliau jį panaudojo, įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t.y. daiktų, dokumentų pateikimo 2010 m. balandžio 29 d. protokolu (t. 1, b. l. 82, 83), liudytojos I. K. – J., iš dalies paties nuteistojo parodymais, pranešimu Nr. S-194, gautu iš UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11) bei kita rašytine medžiaga.

Taigi, nesant galimybės sunkinti apelianto teisinės padėties bei neišeinant iš skundo ribų, konstatuotina, kad D. R. žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2007 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotą garantinį kvitą, kuriame vietoje nenustatytų tikrų įrašų įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. skiltyje „Telefono modelis“ įrašyta „Nokia 2626“, skiltyje „IMEI“ įrašyta (duomenys neskelbtini), skiltyje „Pirkėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, parašas)“ įrašyta „D. Š.“ ir šalia pasirašyta, laikė savo žinioje, kol 2010 m. balandžio 29 d. apie 14.10 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudojo jį pateikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiam tyrėjui kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog D. R. nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir juos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2010 m. balandžio 14 d., kai apie 10.40 val. šiuos šovinius policijos pareigūnui pateikė buto šeimininkas R. K..

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, jis turėjo dujinio pistoleto šovinius, kuriuos rodė liudytojams, nežino, iš kur R. K. paėmė kovinius šovinius ir juos pristatė policijai. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad D. R. jiems rodė kovinius šovinius, o liudytojas A. R. tvirtino, jog tai nebuvo koviniai šoviniai. Atlikus kratą pas D. R. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintų r., buvo rastas ir paimtas daiktas, panašus į pistoletą, pavadinimu „Ekol Firat Magnum“, kurio dėtuvėje buvo 4 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 72-73). Iš 2010 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad minėtas pistoletas „Ekol Firat Magnum EF-850071“ yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Tai D kategorijos šaunamasis ginklas. Apžiūrėti šoviniai (4 vnt.) yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai pistoletiniai šoviniai, kurie yra skirti D kategorijos ginklams (t. 1, b. l. 74-76).

Nuteistojo kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. buvo grindžiama 2010 m. balandžio 14 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. K. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos įrankių dėžę su įrankiais, tatuiruočių įrankiais ir plastikinę baltos spalvos dėžutę su 11 vnt. šovinių 9 mm kalibro „Luger“ (t. 2, b. l. 17), R. K. tvirtinimu, kad tie šoviniai priklauso D. R., 2010 m. gegužės 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateikti 11 šovinių yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (9x19) „Luger“ šoviniai, kurie skirti įvairių modelių ir pavyzdžių graižtviniams šaunamiesiems ginklams, pateikti tirti šoviniai šaudyti yra tinkami (t. 2, b. l. 27-28), specialisto J. B. paaiškinimu, kad tirti pateikti 11 vnt., 9 mm kalibro „Luger“ šoviniai yra A, B, C kategorijos ginklams skirti šaudmenys (t. 2, b. l. 31-32).

Pažymima, kad minėta specialisto išvada bei specialisto paaiškinimas neįrodo šovinių priklausomybės nuteistajam. Šie duomenys nustato, jog R. K. pateikti 11 šovinių yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (9x19) „Luger“. Tuo tarpu, vien R. K. tvirtinimas, kad jo pateikti šoviniai priklauso nuteistajam, nesant kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad būtent D. R., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir juos laikė bute, juolab, kad liudytojų M. U., N. Š. parodymai apie tai, jog R. K. prašė jų liudyti prieš D. R., nes reikia jį pasodinti, leidžia abejoti R. K. parodymų teisingumu.

Liudytojo N. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog nuteistasis jam rodė kovinius šovinius, skiriasi nuo pastarojo parodymų, duotų teisme. Iš N. Š. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad D. R. jam rodė dujinio pistoleto šovinius, tai buvo dujiniai šoviniai (t. 3, b. l. 33-34). Analizuojant liudytojo A. R. parodymus, duotus teisme, matyti, kad jis matė statybinius šovinius su raudonom galvutėm, kovinių šovinių nebuvo. Pastarasis apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, kad matyti šoviniai buvo koviniai (t. 2, b. l. 39-40). Liudytojas M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog nežino, ar D. R. jam rodyti šoviniai buvo koviniai ar dujiniai. Pažymima, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis.

Taigi, ištyrus byloje esančius įrodymus, nesant pagrįstų nenuginčijamų duomenų, kad R. K. pateikti šoviniai priklausė būtent nuteistajam, negalima vienareikšmiškai teigti, jog D. R. neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir juos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2010 m. balandžio 14 d., kai apie 10.40 val. šiuos šovinius policijos pareigūnui pateikė buto šeimininkas R. K.. D. R. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., neįrodžius pastarojo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. bausmes pagal BK 178 str. 2 d., BK 140 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių D. R. praeityje teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 108, 110-114), šiuo metu padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Apylinkės teismas, įvertinęs šias bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, visgi rado galimybę nuteistajam paskirti ne pačią griežčiausią bausmės rūšį, o paskyręs arešto bausmes, nustatė pagrįstus šios bausmės rūšies dydžius. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė ir palankesnį apeliantui bausmių subendrinimo būdą, todėl nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., BPK 328 str. 4 p., BPK 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendį dalyje dėl D. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. R. dėl kaltinimo, numatyto BK 253 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius D. R. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

D. R., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d., BK 140 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., palikti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinę subendrintą bausmę D. R. palikti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 23 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti D. R. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis žinomai suklastoto tikro dokumento įgijimo aplinkybę.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.