Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005-05-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. 2005-08-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. l d., 159 str., 63 str. ir paskirta 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2005-12-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Subendrinus su 2005-05-23 ir 2005-08-31 nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams. 2006-10-16 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą ir pasiųstas atlikti 2005-12-02 nuosprendžiu paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. 2007-11-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. paskirta 90 parų arešto bausmė;

kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 180 str. 2 d., 187 str. 2 d., 253 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: 2010-03-30 apie 23 val. pro neužrakintas duris D. R. kartu su kitu asmeniu įsibrovė į R. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuo kėdės pagrobė pastarajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2626“, tuo padarydamas nukenėjusiajam R. M. 140 litų turtinę žalą.

Taip pat D. R., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2010-03-30 apie 23.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje nenustatytu daiktu nudegino R. M. krūtinę ir veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat D. R. neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis, o būtent: jis nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro

„Luger“ šovinių ir juos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010-04-14, kai apie 10.40 val. šiuos šovinius policijos pareigūnui pateikė buto šeimininkas R. K..

Taip pat D. R. disponavo suklastotu tikru dokumentu, o būtent: jis, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2007-07-12 UAB „M. p.“ išduotą garantinį kvitą, kuriame vietoje nenustatytų tikrų įrašų įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. skiltyje „Telefono modelis“ įrašyta „Nokia 2626“, skiltyje „IMEI“ įrašyta „353942017022654“, skiltyje „Pirkėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, parašas)“ įrašyta „D. Š.“ ir šalia pasirašyta, bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė savo žinioje, kol 2010-04-29 apie 14.10 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje, panaudojo jį pateikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-0917-10 atliekančiam tyrėjui kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Kaltinamasis D. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nenudegino nukentėjusiajam R. M. krūtinės ir veido. Tai padarė R. K.. Jis iš buto atsinešė kažkokį oro gaiviklį, purškė garus ir juos uždegė. R. M., sakydamas, kad jį apdegino D. R., melavo. Jei tai būtų padaręs D. R., jis būtų iš karto iškvietęs policiją, o tada į policiją kreipėsi kaimynė R. G. ir tik po savaitės. D. R. taip pat parodė, kad jis R. M. buto neapiplėšė. Jis remontavo R. K. butą. R. K. sugalvojo atimti iš R. M. 20 litų, liepė D. R. paskambinti R. M. į duris. D. R. taip ir padarė, nes galvojo, kad gal R. K. nori su kaimynu pasikalbėti. R. M. bute R. K. paėmė mobilujį telefoną nuo kėdės. D. R. buvo įėjęs į nukentėjusiojo butą, bet jau po to, kai telefonas buvo paimtas. Tada R. M. pasakė, kad R. K. jį apiplėšė. R. K. po to pasiūlė D. R. pirkti telefoną už 20 litų. D. R. nežinojo, kad parduodamas telefonas yra vogtas, jis nusipirko telefoną, teiravosi dėl telefono dokumentų. R. K. padavė D. R. telefono dokumentus, ant kurių buvo antspaudas, ir liepė juose persirašyti savo pavardę. R. K. įrašė telefono „IMEI“ numerį, užtušavo antspaudą, D. R. tik įrašė vardą ir pavardę „D. Š.“. R. K. sakė, kad parduodamas telefonas yra jo. D. R. taip pat parodė, kad jis niekada neturėjo jokių šovinių, pas R. K. niekada negyveno, tik remontavo jam butą. D. R. gal ir rodė kažkada N. Š., A. R., M. G. šovinius, bet ne kovinius, o dujinius. Dujinius šovinius jis gavo iš R. K., kai pas jį darė remontą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. R. savo kaltės nepripažino, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta nukentėjusiojo R. M., liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010-03-30 apie 23.30 val. jis, eidamas koridoriumi, išgirdo, kad kažkas užėjo į jo kambarį, kurio durys nebuvo užrakintos. Matė, kad į jo kambarį užėjo R. K. ir D. R., kuris tuo metu gyveno pas R. K.. R. M. nematė, kas pavogė jo telefoną, už kurį jis mokėjo 140 litų. Spręsdamas pagal vėliau sužinotas aplinkybes, mano, kad tai galėjo padaryti ir R. K., kuris vėliau telefoną pardavė D. R.. Tą vakarą D. R. ir R. K. pas R. M. kambaryje lankėsi kelis kartus. Pastebėjęs, kad dingo jo telefonas, ėjo pas R. K. prašyti, kad vaikinai atiduotų telefoną. Telefono niekas negražino, o D. R. kažkokiu ilgu daiktu, kuris degė mėlyna liepsna, jam nudegino krūtinę. Koks tai buvo daiktas, nurodyti negali.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis plovykloje dirbo kartu su D. R., kuris maždaug prieš metus rūbinėje rodė jam šovinius. Jie tik pasijuokė ir daugiau nieko apie tai nekalbėjo. Šoviniai buvo rudos spalvos, vidutinio dydžio, gal 10 vienetų. Jis nežino, ar tai buvo koviniai, ar dujiniai šoviniai.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. M. kaimynė. Ji girdėjo kalbas, kad D. R. pavogė telefoną iš R. M., ji pati 2010-03-30 apie 23.30 val. girdėjo triukšmą, girdėjo kalbas apie tai, kad D. R. atėmė iš M. telefoną.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis remonto R. K. bute metu matė statybinius šovinius su raudonom galvutėm. R. K. nežinojo, kieno tai šoviniai. Tai nebuvo koviniai šoviniai.

Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jam D. R. padovanojo dujinį pistoletą savigynai, kurį jis laiko po pagalve, tačiau nenaudoja. Tame pistolete buvo keli šoviniai. D. R. turėdavo galimybę prieiti prie pistoleto, bet neprieidavo.

Liudytojas N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra matęs pas savo brolį D. R. dujinį pistoletą su šoviniais. D. sakė, kad iš dujinio pistoleto būtų galima padaryti kovinį ginklą.

Liudytoja I. K. – J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo „M. p.“, telefono įgijimo garantiniame talone ji savo ranka įrašė „Nokia 2626“, tačiau kodą „IMEI“ ne ji įrašė. Talono vidinėje pusėje buvo įrašai, kas nėra būdinga.

2010-04-14 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. R. savo iniciatyva pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7500“ su SIM kortele „Pildyk“ (t. 1, b. l. 25).

2010-04-14 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. K. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos įrankių dėžę su įrankiais, tatuiruočių įrankiais ir plastikinę baltos spalvos dėžutę su 11 vnt. šovinių 9 mm kalibro „Luger“ (t. 2, b. l. 17).

2010-05-11 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2992)IS1-3575 konstatuota, kad tirti pateikti 11 šovinių yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro (9x19) „Luger“ šoviniai, kurie skirti įvairių modelių ir pavyzdžių graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Pateikti tirti šoviniai šaudyti yra tinkami (t. 2, b. l. 27-28).

2010-12-16 specialistas J. B. paaiškino, kad tirti pateikti 11 vnt., 9 mm kalibro „Luger“ šoviniai yra A, B, C kategorijos ginklams skirti šaudmenys (t. 2, b. l. 31-32).

2010-04-23 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas D. R. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rastas ir paimtas daiktas, panašus į pistoletą, pavadinimu „Ekol Firat Magnum“, kurio dėtuvėje buvo 4 vnt. šovinių, taip pat rastas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 2626, IMEI Nr. 353942017022654 (t. 1, b. l. 72-73).

2010-04-12 dujinio pistoleto apžiūros protokole užfiksuota, kad 2010-04-23 kratos metu rastas ir paimtas dujinis pistoletas „Ekol Firat Magnum EF-850071“ yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Tai D kategorijos šaunamasis ginklas. Apžiūrėti šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai pistoletiniai šoviniai, kurie yra skirti D kategorijos ginklams (t. 1, b. l. 74-76).

2010-04-26 mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu rastas ir paimtas telefonas buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas yra be SIM kortelės, prie telefono korpuso kairės pusės buvo pritvirtintas tamsiai pilkos spalvos dirželis su metalo imitacijos pakabuku (t. 1, b. l. 77-79).

2010-04-26 daiktų atpažinimo protokole užfiksuota, kad R. M. iš jam pateiktų atpažinimui mobilaus ryšio telefonų atpažino mobilaus ryšio telefoną, pažymėtą Nr. 3, kurį iš jo pagrobė D. R.. Telefonas pažymėtas Nr. 3 buvo Nokia 2626, IMEI 353942017022654, rastas 2010-04-23 kratos metu (t. 1, b. l. 125-127).

2010-05-07 daiktų atpažinimo protokole užfiksuota, kad A. M. iš jam pateiktų atpažinimui mobilaus ryšio telefonų atpažino mobilaus ryšio telefoną, pažymėtą Nr. 1 , kurį jis padovanojo R. M.. Telefonas pažymėtas Nr. 1 buvo Nokia 2626, IMEI 353942017022654, rastas 2010-04-23 kratos metu (t. 1, b. l. 133-135).

2010-04-29 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. R. savo iniciatyva pateikė dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „M.t.“ garantinį kvitą (t. 1, b. l. 82).

2007-07-12 UAB „M. p.“ garantiniame kvite, skiltyje „Telefono modelis“ įrašyta „Nokia 626“, skiltyje „IMEI“ įrašyta 353942017022654, skiltyje „Pirkėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, parašas)“ įrašyta D. Š. ir šalia pasirašyta (t. 1, b. l. 83).

2010-09-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1672(10), 11-1918(10) konstatuota, kad nustatyti, ar pateiktame tirti UAB „M. p.“ garantiniame kvite, išduotame 2007-07-12, grafose „Telefono modelis“, „IMEI“ rankraštinius įrašus įrašė I. K. ar D. R., negalima. Priežastys nurodytos tiriamojoje dalyje (t. 1, b. l. 116-117).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvinės veiklos valdybos pažymoje užfiksuota, kad tikrinamu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 į mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI 35394201702265, buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7-9).

Kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2010-03-30 apie 23 val. pro neužrakintas duris, agresyviai įsiverždamas įsibrovė į R. M. buto vidų, kur panaudodamas psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t.y. įžūliai nereguodamas į prašymus išeiti iš buto, taip demonstruodamas savo fizinę jėgą, įbaugino senyvo amžiaus II grupės invalidą ir, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė R. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išklausęs nukentėjusiojo parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog D. R. R. M. priklausantį turtą pagrobė, panaudodamas psichinį smurtą arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog telefonas buvo pagrobtas, įėjus į butą, kai jame nebuvo nukentėjusiojo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. ir laikytina, kad yra visiškai įrodyta, jog D. R. 2010-03-30, apie 23.20 val., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą R. M. priklausantį turtą.

Be to, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina kad D. R. nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė šovinius, įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., BK 253 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo kaltinamas tuo, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2010-04-01 vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu, padegė svetimą, I. M. priklausantį turtą – automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 litų vertės, ir jį tokiu būdu sunaikino, tuo padarė nukentėjusiajai I. M. 5000 litų žalą, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Kaltinamasis D. R. savo kaltės nepripažino ir dėl automobilio padegimo. Jis paaiškino, kad nukentėjusiosios I. M. nepažįsta. Matė, kad automobilis „Opel Tigra“ stovėjo kieme, šalia jo darbovietės. Po įvykio R. K. juokais pasakė, kad sudegino tą automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu parašė neva nuoširdų prisipažinimą dėl automobilio sudeginimo, tačiau tai padarė tik norėdamas, kad jį iš suėmimo paleistų į laisvę.

Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta D. R., jos automobilis „Opel Tigra“ buvo remontuojamas servise gal porą mėnesių. Tą dieną, kai automobilis sudegė, ji turėjo jį pasiimti, tačiau negalėjo. Ji buvo girdėjusi gandus, kad serviso viršininkas nemokėjo savo darbuotojams atlyginimo, todėl jie iš keršto sudegino automobilį. Servisas žalos jai neatlygino. Automobilio priėmimo į servisą dokumentų neturi, apie gaisro priežastis ir aplinkybes žino iš ugniagesių paaiškinimo. Jai padaryta 5000 litų žala, nes tiek kainavo automobilis. Civilinio ieškinio ji nėra pareiškusi, nes nesuprato, kad tai padaryti reikia anksčiau.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo servise, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinis darbuotojas buvo mechanikas A., kurio pavardės neprisimena. I. M. automobilis buvo remontuojamas servise gal 2 savaites, dieną jis stovėdavo kieme, naktį būdavo įvaromas į vidų. 2010-04-01 išeidamas iš darbo, paprašė A., kad jis įvarytų automobilį į vidų nakčiai, tačiau A. to nepadarė. Naktį jis sulaukė skambučio, kad užsidegė šis automobilis. D. R. automobilio tikrai nepadegė, jis oficialiai pradėjo dirbti servise tik po padegimo.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Plovyklos vyrai negalėjo padegti automobilio „Opel Tigra“, gal kokie chuliganai padegė. Jis negirdėjo, kad D. R. būtų gyręsis, kad padegė automobilį.

Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2010 m. balandžio 1-2 d. nedirbo plovykloje (duomenys neskelbtini), nes tuo metu sirgo. Apie automobilio padegimą nieko nežinojo. Į darbą po ligos jis grįžo 2010-04-07. Kalbų, kad automobilį padegė D. R., jis negirdėjo. Jo manymu D. R. negalėjo padegti automobilio.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra autoserviso ir plovyklos šeimininkas. D. R. dirba pas jį automobilių plovėju. Apie padegimą jis žino tai, kad automobilis „Opel Tigra“ buvo tvarkomas apie pusę metų, vieną vakarą jam paskambino policija ar gaisrinė ir pranešė, kad prie autoserviso ir plovyklos patalpų kilo gaisras. Jis niekada neįtartų, kad automobilį padegti galėjo D. R.. Negirdėjo kalbų, kad D. R. būtų gyręsis, jog jis padegė automobilį.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kartu dirbo su D. R. plovykloje, automobilis „Opel Tigra“ stovėjo prie autoserviso gal apie mėnesį. Apie automobilio padegimo aplinkybes jis nieko nežino, net neįsivaizduoja, kas galėjo padegti automobilį.

Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu parodė, kad apie tai, jog automobilį padegė D. R. jam sakė R. K.. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu yra davęs tokius parodymus, nes taip sakyti jam liepė R. K.. Apklausos metu buvo neblaivus.

Liudytojas N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad D. nėra jam gyręsis, kad padegė automobilį, R. K. buvo suinteresuotas apšmeižti D., todėl ir liudytojui liepė duoti parodymus prieš D..

L. R. K. paaiškino, kad iš paties D. R. sužinojo, kad šis padegė prie jo darbavietės stovėjusį automobilį ir detaliai nupasakojo automobilio padegimo priežastis ir aplinkybes.

Liudytojo R. K. parodymus apie tai, kad „automobilis pleškės, bakas jau paruoštas“, teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, kadangi jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Atsisakydamas vadovautis šio liudytojo parodymais, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad abu šie asmenys teismui nurodė, jog yra susipykę ir konfliktuoja tarpusavyje.

Teismo nuomone, 2010-04-01/02 automobilio apžiūros protokolo duomenys, kuriuose užfiksuota automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra ( t. 1, b. l. 10), 2010-04-01 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akto Nr. 53-450 išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinis padegimas bei 2010-04-22 mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota, „Nokia 7500“ esančio vaizdo įrašo Nr. 000.3. duomenys (t. 1, b. l. 26-27) nepatvirtina, kad nusikalstamą veiką padarė ne kas kitas, o D. R. (t. 1, b. l. 14-18).

Kaltinamojo D. R. dalyvavimo, sunaikinant svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, taip pat nepatvirtina ir teismui pateikta 2010-07-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3325)IS1-4990, kurioje konstatuota, kad pateiktas vaizdo įrašas yra tinkamas užfiksuoto automobilio markei, modeliui ir valstybiniams numeriams nustatyti. Pagal bendruosius automobilio požymius galima teigti, kad vaizdo įraše užfiksuotas OPEL markės TIGRA modelio automobilis, kurio valst Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-34) bei 2010-04-22 automobilio „Opel Tigra“ atliktų darbų sąmata (t. 1, b. l. 44).

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamasis D. R. padarė nusikalstamą veiką, t.y. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas. Teismas konstatuoja, kad yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias automobilio sunaikinimo aplinkybes ir nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam įkaltintos veikos padarymo. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. padarymo, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303str. 5 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo pobūdį, aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d., priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 2, b. l. 110-114), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 108). Jis psichiatro (narkologo) įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 128-131). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant arešto bausmes, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 49 str. 3 d. numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-04-14 iki 2010-04-23.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (t. 1, b. l. 72-73, 77-79, 83, t. 2, b. l. 29-30).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Išteisinti D. R. pagal BK 187 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubausti jį 60 parų arešto bausme.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubausti jį 90 parų arešto bausme.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., ir nubausti jį 60 parų arešto bausme.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti jį 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-04-14 iki 2010-04-23.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

1. Mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2626“, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos (t 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam R. M.;

2. UAB “M. p.” garantinį kvitą, saugomą baudžiamosios bylos medžiagoje (t 1, b.l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje;

3. Dėžutę, pagal 2011-01-26 kvitą Nr. 017654 (t 2, b.l. 30), kuri yra saugoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.