Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Medicinos bankas“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Sereikai, atsakovės UAB „Vanesos turtas“ direktoriui G. S., atsakovei L. N. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovei UAB „Vanesos turtas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. N., N. N., A. N., G. N., ir atsakovės UAB „Vanesos turtas“ priešieškinį ieškovei UAB „Medicinos bankas“, atsakovams A. N., N. N., A. N., G. N., L. N. dėl 2011-03-23 įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Medicinos bankas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“ 129000 Lt skolos; 6149,59 Lt palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Vanesos turtas“ 2011-03-23 raštu vienašališkai įsipareigojo bankui ne vėliaus kaip iki 2012-10-01 parduoti 32356/188300 dalis iš 18,83 ha žemės sklypo ir į ieškovės sąskaitą pervesti O. N. kreditui dengti ne mažiau kaip 129 000 Lt. Nustatyta tvarka ir terminais nurodyta suma nebuvo pervesta. O. N. 2011-11-29 mirė, jo teisių perėmėjai yra A. N., N. N. ir A. N.. Tretieji asmenys yra skolingi pagal ieškovės suteiktą kreditą. Kadngi atsakovės nevykdė prisiimto vienašališko įsipareigojimo, prašo 129 000 skolą, 6149,59 Lt palūkanas priteisti iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ 2007-08-28 kredito sutartimi Nr. LOAN_42135 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais suteikė O. N. 372 000 Lt kreditą (t.1, b. l. 95–99). 2010-11-05 sudarytas kredito sutarties papildomas susitarimas Nr. 1. UAB „Vanesos turtas“ 2011-03-23 raštu įsipareigojo iki 2012-10-01 pervesti ieškovui ne mažiau kaip 129 000 Lt (t. 1, b. l. 104). 2011-05-03 sudarytas kredito sutarties papildomas susitarimas Nr. 2. O. N. – 2011-11-29 mirė, palikimą priėmė A. N., N. N. ir A. N. (t. 1, b. l. 107–108). Kauno apygardos teismas 2013-10-31 sprendimu už akių G. N. pripažino solidaria skolininke pagal sudarytą kredito sutartį. Tretiesiems asmenims nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2013-09-20 išduotas vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (t. 1, b. l. 140). Atsakovė pateikė 2011-03-23 susitarimą tarp UAB „Vanesos turtas“ ir O. N., kuriuo atsakovė UAB „Vanesos turtas“ įsipareigojo tarpininkauti parduodant 21,72 arų žemės sklypo dalį, esančią Kazimieravos k., Kauno r. (t. 1, b. l. 152).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2011-03-23 rašto dėl įmonės įsipareigojimo dengti dalį kredito pardavus turtą turinio. Ieškovė nurodo, kad ginčijamu raštu atsakovė vienašališkai įsipareigojo tam tikromis sąlygomis vykdyti dalį O. N. įsipareigojimų pagal prisiimtą kredito sutartį; šį raštą ieškovė vertina, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ginčo raštu įsipareigojo tarpininkauti parduodant O. N. priklausančio sklypo dalį.

Teismas nurodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2011-03-23 rašto adresuoto ieškovei turinio aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas LR CK 6.193 str., vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (LR CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Susitarimo sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl šių priežasčių reikšminga LR CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2007-08-28 kredito sutartimi O. N. buvo suteiktas 372 000 Lt kreditas; galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas – 2010-06-03; prievolių įvykdymas užtikrinamas kredito gavėjo visų sąskaitų, piniginių lėšų bei turtinių teisių įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka (t. 1, b. l. 95). Šioje sutartyje nustatytu terminu visas kreditas ieškovei nebuvo grąžintas. 2010-11-05 sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo suteikto kredito valiuta konvertuota į eurus, nustatyta kredito likučio suma – 86554,27 EUR; galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2012-10-10; šiuo susitarimu O. N. įsipareigojo iki 2010-12-20 nepadengus 100 000 Lt pagal grafiką įkeisti papildomai nekilnojamojo turto, išlaikant kredito likučio ir įkeisto turto santykį ne didesnį nei 60 proc. (t. 1, b. l. 100–101). Byloje duomenų, kad O. N. iki 2010-12-20 padengė 100 000 Lt kredito nėra, kad buvo įkeista papildomai turto pagal susitarimo Nr. 1, 3 p. reikalavimus, taip pat nėra pateikta. Darytina išvada, kad O. N. susidūrė su nesklandumais dėl kredito grąžinimo. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės darbuotojas apklaustas byloje kaip liudytojas. Šis asmuo administravo suteiktą kreditą pagal 2007-08-28 kredito sutartį Nr. LOAN_42135, ir patvirtino, kad sudaryta kredito sutartis nebuvo vykdoma sklandžiai, kad O. N. siekė su banku sudaryti dar vieną papildomą susitarimą dėl suteikto kredito, tačiau bankas reikalavo papildomų garantijų. Pažymėjo, kad O. N. nesutiko dar papildomai įkeisti turto, nes, jo nuomone, tokiu būdu būtų apsunkintas šio turto pardavimas, siūlė savo ir žmonos įmonių įsipareigojimus. Esant tokiai situacijai buvo sudarytas 2011-03-23 raštas dėl įmonės įsipareigojimo dengti dalį kredito pardavus turtą (t. 1 b. l. 104). Liudytojas paaiškino, kad minėtas 2011-03-23 raštas atitiko banko pageidavimus, todėl buvo sudarytas dar vienas papildomas susitarimas. 2011-05-03 papildomu susitarimu Nr. 2, kuriuo keistos sutarties sąlygos dėl likusio kredito sumos, palūkanų normos, kredito grąžinimo grafiko, prievolių įvykdymo užtikrinimo; priskaičiuotų palūkanų mokėjimas atidėtas iki 2012-10-10 (t. 1, b. l. 102–103).

Pagal byloje esantį 2011-03-23 raštą matyti, kad pirmiausia jis adresuotas ieškovei UAB „Medicinos bankas“. Šio rašto pavadinimas – „Dėl įmonės įsipareigojimo dengti dalį kredito pardavus turtą“. Šis lingvistinis, pažodinis teksto aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakovė UAB „Vanesos turtas“ prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų dėl kredito grąžinimo. 2011-03-23 rašte nurodyta, kad UAB „Vanesos turtas“ įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2012-10-01 parduoti 32356/188300 dalis iš 18,83 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 5217-0002-0017) ir pervesti O. N. kredito dengimui ne mažiau kaip 129 000 Lt į sąskaitą UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT557230000000703731; įpareigoti UAB „Vanesos turtas“ direktorę G. N. pervesti lėšas į sąskaitą UAB „Medicinos bankas“. Šis raštas pasirašytas UAB „Vanesos turtas“ direktorės G. N. ir akcininkės L. N.. Pirmiausia pastebėtina, kad minėtame rašte nurodyta data iki kurios turi būto pervestos lėšos – 2012-10-01, iš esmės sutampa su galutiniu kredito grąžinimo terminu – 2012-10-10 (t. 1, b. l. 100). Šiame rašte nurodyta sąskaita buvo skirta O. N. paimto kredito administravimui (b. l. 105). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad UAB „Vanesos turtas“ priklauso 32356/188300 žemės sklypo, unikalus Nr. 5217-0002-0017, esančio Kazimieravos k. 11, Kauno r., dalis. Būtent tokia pati sklypo dalis nurodyta ir 2011-03-23 rašte. Darytina išvada, kad šiame rašte nurodyta sklypo dalis, priklauso atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad raštas pasirašytas tiek tuometinės direktorės, tiek visas akcijas turinčio asmens (t. 1, b. l. 134). Atsižvelgiant, kad visas akcijas turėjo trečiasis asmuo L. N., todėl teismo nuomone, šiuo atveju visuotinio susirinkimo sprendimo pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 20 str. nuostatas, nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad prisiimtas įsipareigojimas nesukėlė teisinių pasekmių. Darytina išvada, kad šiam raštui pritarė visi UAB „Vanesos turtas“ organai, t. y. tiek vadovas, tiek 100 proc. akcijų turintis asmuo (LR CK 2.81 str., 2.82 str.), todėl rašte nurodyti įsipareigojimai yra privalomi ir vykdytini.

Atsakovė ir trečiasis asmuo L. N. nurodė, kad 2013-03-23 raštas adresuotas UAB „Medicinos bankas“ negali sukelti teisinių pasekmių UAB „Vanesos turtas“, nes šiuo raštu įmonė įsipareigojo tik tarpininkauti, parduodant O. N. priklausančio sklypo dalį. Šiuos motyvus grindžia tą pačią dieną (2011-03-23) sudarytu susitarimu, kuriame nurodyta, kad tarpininkaujant UAB „Vanesos turtas“ susitarė su O. N. parduoti žemės sklypo dalį, kaip bus pakeista žemės sklypo paskirtis į namų valdos statusą, iš viso 21,72 arų. O. N. įsipareigoja pakeisti žemės sklypo paskirtį iki 2012-01-28, už tarpininkavimą sumokėti 3 proc. UAB „Vanesos turtas“. Šis susitarimas pasirašytas O. N. ir UAB „Vanesos turtas“ direktorės G. N..

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad O. N. priklausė 543/94150 sklypo, unikalus Nr. 5217-0002-0017, esančio Domeikavo k., Kauno r. dalis. Ši O. N. priklausanti sklypo dalis yra kur kas mažesnė, nei nurodytas sklypo plotas 2011-03-23 susitarime dėl tarpininkavimo ir sklypo dalis 2011-03-23 rašte skirtame UAB „Medicinos bankas“. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašu, kuris turi didesnę įrodomąją galią nei kiti rašytiniai duomenys (LR CPK 197 str. 2 d.) nustatyta, kad O. N. priklausė žemės klypo, esančio Kazimieravos k., Kauno r., ne 21,72 arų, o tik 10,86 arų. Atsakovė teigė, kad 2011-03-23 susitarime dėl tarpininkavimo buvo sutarta dėl abiejų sutuoktinių priklausančio žemės sklypo dalių pardavimo. Pirmiausia, šie motyvai nėra pagrįsti jokiai kitais įrodymais, be to, net ir darant prielaidą, kad siekis buvo parduoti abiejų sutuoktinių žemės sklypo dalis, jų bendra suma vis tiek yra mažesnė nei 2011-03-23 rašte skirtame UAB „Medicinos bankas“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad 2011-03-23 rašte skirtame UAB „Medicinos bankas“ nurodyta žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklausė ne O. N., o UAB „Vanesos turtas“, t. y. šiuo raštu atsakovė nusprendė prisiimti įsipareigojimus dėl O. N. dalies kredito grąžinimo. Teismo nuomone, 2011-03-23 raštas adresuotas UAB „Medicinos bankas“ ir 2011-03-23 susitarimas vienas kitam neprieštarauja, nes atskiros žemės sklypo, esančio Domeikavos k., Kauno r., dalys priklausė atsakovei ir O. N., yra tikimybė, kad 2011-03-23 susitarimu dėl tarpininkavimo O. N. siekė parduoti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau šis susitarimas dėl tarpininkavimo neeliminuoja UAB „Vanesos turtas“ prisiimtų įsipareigojimų.

Vadovaujantis LR CK 1.63 str. 1 d. sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Šiuo atveju 2011-03-23 raštu adresuotu UAB „Medicinos bankas“ ne 2007-08-28 kredito sutarties šalis, o trečiasis asmuo, tam tikromis sąlygomis prisiėmė dalies kredito grąžinimo prievolę. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo, įsipareigojęs vykdyti dalį prisiimtų įsipareigojimų už trečiąjį asmenį, tokiu būdu užtikrino O. N. prievolių įvykdymą, nes po šio rašto buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2. LR CK 6.70 str. nėra nustatytas baigtinis prievolių užtikrinimo būdų sąrašas. Šiuo atveju teisės normos nedraudžia ne sandorio šaliai prisiimti įsipareigojimų. Teismas nurodo, kad LR CK 6.50 str. 1 d. numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šiuo atveju sudaryto kredito sutartyje nebuvo nustatyta draudimo trečiajam asmeniui prisiimti įsipareigojimus už skolininką. Trečiasis asmuo L. N. paaiškino, kad buvo „popierinė“ UAB „Vanesos turtas“ akcininkė, įmonės veikla nesidomėjo, visus reikalus tvarkė jos sūnus O. N. ir marti G. N.. Ji pasirašė 2011-03-23 raštą skirtą UAB „Medicinos bankas“, nes sūnus paaiškino, kad to reikalauja bankas, norėjo padėti sūnui. Trečiasis asmuo tvirtino, kad šiuo raštu UAB „Vanesos turtas“ įsipareigojo tarpininkauti, parduodama sklypo dalis priklausančias sūnui, ir šiuo raštu nesukūrė įsipareigojimų įmonei.

Pažymėtina, kad sudarant turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo sandorius, įmonės vardu veikia jos vadovas (LR CK 2.81 str. UAB „Vanesos turtas“ įstatų 7.6 p. 2 d.), t. y. jis vienasmeniškai sudaro, pasirašo sutartis, jokių kitų organų, dalyvių pritarimo šiems sandoriams nereikia. Šiuo atveju 2011-03-23 rašte adresuotame UAB „Medicinos bankas“ buvo ne tik UAB „Vanesos turtas“ direktorės parašas, tačiau ir vienintelės akcininkės. Šios aplinkybės suponuoja išvada, kad 2011-03-23 raštu UAB „Vaneos turtas“ prisiėmė įsipareigojimus už O. N., šiems veiksmams pritarė juridinio asmens organas ir dalyvis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aiškinant sudarytą raštą pagal LR CK 6.193 str. nuostatas, kasacinio teismo praktiką, bei LR CK 6.50 str. 1 d. reglamentavimą, darytina išvada, kad UAB „Vanesos turtas“ įsipareigojo įvykdyti dalį O. N. įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“. Išaiškintina, kad pagal LR CK 6.50 str. 3 d. nuostatas trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad, kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, ar jos dalis, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Ieškiniu prašomo priteisti naujojo kreditoriaus reikalavimo apimtis neviršija priklausiusio pradiniams kreditoriams reikalavimo (LR CK 6.113 str.). Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad O. N. (jo teisių perėmėjų) įsipareigojimai ieškovei yra didesni nei 129 000 Lt, todėl ji turi teisę, gindama savo teises ir teisėtus, interesus pasinaudoti raštišku vienašaliu asmens įsipareigojimu įvykdyti dalį prievolės už kitą asmenį, ir reikalauti priteisti nurodytą sumą iš UAB „Vanesos turtas“.

Priešieškinys atmestinas.

Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti 2011-03-23 raštą adresuotą UAB „Medicinos bankas“ negaliojančiu, kaip ekonomiškai nenaudingą įmonei, kuriuo sumažintas privataus juridinio asmens mokumas, sumažintos galimybės atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Teismas nurodo, kad pagal LR CPK 135 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ieškinio faktinį pagrindą nurodo ieškovas, tuo tarpu šio teisinio santykio kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Pagal priešieškinio faktinį pagrindo konstatuotina, kad atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu LR CK 1.82 str. pagrindu.

Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (LR CK 2.74, 2.83–2.85 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl LR CK 1.82 str. pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (LR CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasmangas“ v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dviračių sporto federacija v. Klaipėdos miesto sporto klubas „Helios sport“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privatus juridinis asmuo – UAB „Vanesos turtas“ įsipareigojo įvykdyti dalį O. N. įsipareigojimų. 2011-03-23 rašte yra ne tik direktorės, bet ir vienintelės akcininkės parašai. Byloje duomenų, kad buvo viršyta juridinio asmens organų kompetencija nėra pateikta. Pažymėtina, kad sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieštarauja įmonės tikslams. LR juridinių asmenų registro išraše nurodyti UAB „Vanesos turtas“ veikos tikslai ir rūšys, t. y. atsakovės tikslas yra pelno siekimas. Byloje duomenų, kokiu pagrindu, ar siekiu UAB „Vanesos turtas“ prisiėmė įsipareigojimų dalį pagal kredito sutartį, nėra. Tačiau atsižvelgiant, kad šios įmonės direktorę, akcininkę ir skolininką siejo artimi šeiminiai santykiai, sandorio atlygintinumas šiuo atveju neturi lemiančio veiksnio dėl sandorio galiojimo. Priešieškinio motyvai, kad 2011-03-23 raštas nebuvo apskaitytas įmonės finansiniuose dokumentuose galėtų būti vertinamas tik sprendžiant dėl įmonės organų pareigų atlikimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl prisiimtų įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“.

Be to, ginčijamas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Nesąžiningumą patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Šiuo atveju atsakovė duomenų dėl ieškovės nesąžiningumo nepateikė, t. y. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ieškovės nesąžiningumo (LR CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 1.82 str. nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda, todėl ta aplinkybė, kad nėra pateikta duomenų dėl 2011-03-23 rašte nurodyto įsipareigojimo ekonominės naudos UAB „Vanesos turtui“, nesudaro pagrindo konstatuoti sandorio negaliojimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.), atsakovei kyla pareiga dengti dalį O. N. prisiimtų įsipareigojimų, todėl reikalavimas priteisti 129 000 Lt sumą tenkintinas.

Vadovaujantis LR CK 6.261 str. 1 d. terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo ar sutarties nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šiuo atveju atsakovės įsipareigojimo data 2011-03-23 rašte adresuotame UAB „Medicinos bankas“ nurodyta 2012-10-01. Duomenų, kad nustatytu terminu buvo įvykdyta prievolė nėra, todėl už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą ieškovės reikalavimu atsakovė turi mokėti palūkanas. Šiuo atveju 6 proc. metinių palūkanų nuo 2012-10-02 iki 2013-07-18, t. y. iš viso – 6149,59 Lt (LR CPK 6.210 str. 2 d.).

Ieškinio reikalavimą dėl 129000 Lt įsiskolinimo ir 6149,59 Lt palūkanų priteisimo patenkinus, tenkintinas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (LR CPK 93 str. 1 d.). pagal byloje esančius duomenis ieškovė sumokėjo 2777 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Medicinos bankas“, įmonės kodas 112027077, iš atsakovės UAB „Vanesos turtas“, įmonės kodas 300074740, 129 000 Lt skolos, 6149,59 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteitos sumos (135149,59 Lt) nuo bylos iškėlime teisme dienos (2013-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2777 Lt žyminio mokesčio.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.