Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr.(15/5-3)4U-811 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. rugsėjo 20 d. ir įtraukė į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą) (toliau – ir Užsieniečių registras).

Pareiškėjas yra tolimųjų reisų vairuotojas, kurio didžioji dalis maršrutų yra per Lietuvą. Pareiškėjui nesumokėjus baudos ir negavus jokios informacijos apie mokėjimo tvarką, jam apribojamos galimybės susirasti darbą Baltarusijoje, nes Baltarusijos eksportas iš esmės vyksta per Lietuvą, todėl jau dabar svarstoma dėl jo atleidimo iš darbo, kas apribos jo galimybes sumokėti baudą. Atsakovas nepranešė ir neinformavo pareiškėjo apie gresiančias sankcijas ir pranešimu neinformavo apie baudos sumokėjimo tvarką.

Teigia, kad atsakovas priimdamas sprendimą elgėsi itin formaliai, visiškai nesigilino į situaciją, todėl skundžiamas sprendimas priimtas neišnagrinėjus ir neįvertinus situacijos. Nėra pagrindo spręsti, kad Sprendimu priimtos poveikio priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pabrėžiama, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas lietuvių kalba, atsakovas žinodamas, kad siunčia sprendimą Baltarusijos piliečiui, kuris nesupranta lietuvių kalbos, tokiais savo veiksmais elgėsi neatsakingai bei prieštaraujant gero viešojo administravimo principams. Atsakovas šioje situacijoje pažeidė pareiškėjo teisę į sprendimo supratimą

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-811, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsniu, kai užsieniečiai, kurie nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo paskirtos baudos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu pateikė Migracijos departamentui duomenis apie šiuos asmenis.

Migracijos departamentas, įvertinęs Muitinės departamento pateiktus duomenis, nustatęs, jog pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1600 Eur bauda, kurią jis turėjo sumokėti iki 2016 m. vasario 6 d., tačiau nesumokėjo, 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (15/5-3) 4U-811 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. rugsėjo 20 d., įtraukė jo duomenis į Užsieniečių registrą.

Pareiškėjas teigia, kad teismo skirtos 1 600 Eur baudos nesumokėjo dėl to, kad jis yra Baltarusijos pilietis, kuriam lietuvių kalba nėra suprantama, gavęs nutarimą, kuriame visiškai neužsiminta apie baudos mokėjimo tvarką, laukė pranešimo apie sumokėjimo terminą ir nurodymą, kur bauda turi būti sumokėta, tačiau joks pranešimas ar informacija apie skirtos baudos sumokėjimą jam nebuvo pateiktas, ginčijamas sprendimas priimtas neišanalizavus situacijos, skubotai bei suvaržo pareiškėjo teises labiau nei to reikalauja siekiamas tikslas, todėl yra nepagrįstas.

Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjas, veikdamas kaip sąžiningas, rūpestingas asmuo, privalėjo pats domėtis savo teisine padėtimi, pats atlikti aktyvius veiksmus, siekdamas sumokėti paskirtą baudą. Be to, užsienio valstybės piliečių informavimas apie baudų, kurias paskyrė kompetentingos institucijos, sumokėjimo tvarką nėra Migracijos departamento funkcija.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko atsakovo poziciją, nes Druskininkų miesto apylinkės teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo kartu su advokatu M. Z., pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje ir skyrė 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą su 160 pakelių cigarečių ,,Pall M. P. Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 376 eurų konfiskavimu, be transporto priemonės – Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės – refrižeratoriaus SCHMITZ, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 4, 5, 6, 11¹, 11³ punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 28.1 punktu, 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti Baltarusijos piliečiui A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. rugsėjo 20 d.; 2) įtraukti į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Taisyklės nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau vadinama – C. SIS) tvarką. Taisyklėse nustatyta, kad į sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas); duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) (toliau vadinama – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami, Migracijos departamentui priėmus atitinkamą sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį (11¹ p.).

SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje, atitinkamai šio reglamento 24 straipsnio 3 d. įtvirtinti atvejai, kai perspėjimas gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką nustato Kriterijų vertinimo tvarka. Šios Kriterijų vertinimo tvarkos 19 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (19.1. p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika(19.2. p.); užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3. p); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1. p.); užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2. p.); buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3. p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 28.2 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) nuo 26 iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio, nustatomas dviejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Ginčo atveju pareiškėjo situacija atitiko Įstatymo 133 straipsnio, Kriterijų vertinimo tvarkos 28.2 punkto nuostatas, nes pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturėjo, jam buvo paskirta administracinė bauda, kurios nesumokėjo. Kaip buvo nurodyta anksčiau, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos, nustatomas dviejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, yra pakankamas pagrindas uždrausti dvejiems metams pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju, konstatavus, kad pareiškėjas nesumokėjo paskirtos baudos, valstybės institucijų siekis taikyti teisės aktuose numatytas priemones kaip sankciją už nesąžiningą elgesį yra laikytinas teisėto tikslo siekimu, t. y. siekiu užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise. Teismas laiko, kad pareiškėjas, veikdamas kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, privalėjo domėtis savo teisine padėtimi ir pats atlikti aktyvius veiksmus, siekdamas sumokėti paskirtą baudą. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Migracijos departamentas pagal teisės aktus turėjo teisę taikyti draudimą atvykti, darytina išvada, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą dvejus metus yra tinkama priemonė siekiamam tikslui, jis nėra akivaizdžiai neproporcingas siekiamam tikslui, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjo teiginiai, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kurio didžioji dalis maršrutų eina per Lietuvą, bus apribojamos galimybės susirasti darbą Baltarusijoje, gali būti atleistas iš darbo, kas apribos jo galimybes sumokėti baudą, teismo vertinimu, negali būti laikoma pagrindu pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, ši aplinkybė nepatvirtina būtinybės pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad Migracijos departamentas, siekdamas užtikrinti užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jie laiku neįvykdė įsipareigojimų muitinei ar laiku nesumokėjo baudos (baudų), interesus, savo internetiniame tinklalapyje pateikė visą būtiną bei išsamią informaciją apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis užsienietis, kuriam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (informacija pateikta ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis). Todėl pareiškėjas, sumokėjęs baudą, turi teisę teikti Migracijos departamentui prašymą išbraukti jo duomenis iš Sąrašo.

Esant šioms aplinkybėms, ginčo santykį reglamentuojančioms teisės normoms, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. rugsėjo 20 d., įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą, nes pareiškėjo elgesys vertinamas, kaip piktnaudžiavimas teise (nesumokėjo paskirtos baudos). Atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, sprendimas pagrįstais faktais ir teisės normomis, Migracijos departamentas tinkamai vertino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas skunde išdėstytais argumentais, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.