Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo A. L. naudai iš D. J. ir A. S. (A. S.) solidariai priteista 2000 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 24 d., (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., D. J. ir A. S. nuo A. L. lauke sandėliuoto išrinkto medienos pjovimo įrenginio (gaterio) „Wehraanh“ pagrobė rėmą, tuo padarydami 2000 Lt žalą.

Apelianto manymu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra grindžiamas išimtinai kito nuteistojo parodymais bei prielaidomis, dėl ko, kaip nepagrįstas turi būti naikintinas. Nurodo, kad teismo išvados, teigiant, jog įvertinus byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nebuvo nustatytos jo nekaltumą patvirtinančios aplinkybės, yra neteisingos ir nepagrįstos. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje jis davė parodymus apie tas aplinkybes, kurios buvo ištikrųjų. Jis negali kitaip įrodinėti savo nekaltumo, o tik faktinėmis aplinkybėmis, kad šio nusikaltimo nepadarė. Mano, jog teismas kritiškai turėjo įvertinti ne tik jo duotus parodymus, bet ir A. S. nenuoseklius, prieštaringus parodymus bei nustatyti, išsiaiškinti kodėl pastarasis duoda tokius parodymus, kurie apylinkės teismo vertinimu yra vieninteliai, jo (D. J.) kaltės įrodymai.

Pažymi, kad jam įteikus pranešimą apie įtarimą dėl iš A. L. pagrobtų daiktų, t.y. gaterio, vežimėlio, deguonies baliono, peilio sniegui valyti, 4 vnt. žaibolaidžių, jis kaltės nepripažino ir įrodė, kad prie šios veikos galėjo prisidėti kiti asmenys. Anot apelianto, tokiu būdu padėjęs atskleisti nusikaltimą, nurodydamas asmenį ar asmenis galimai įvykdžiusius vagystę, jis pats tapo nusikaltėliu. Apelianto teigimu, kito šioje byloje nuteistojo A. S. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi jis tas pačias aplinkybes, faktus aiškina skirtingai, t.y. kada ir su kuo jis išgėrinėjo prieš važiuodamas metalo, kaip jis nuvažiavo į metalo buvimo vietą, ar kas jį ten nuvežė, kuriuo laiku, kokį metalą jis vežė ir t.t. Be to, A. S. duotus parodymus nepatvirtina ir liudytojų Č. J., A. P., R. B. ir T. R. duoti parodymai apie jiems žinomas šios bylos aplinkybes, kas apelianto manymu, taip pat neįrodo jo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Apelianto vertinimu, nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino A. S. parodymų, kad 2012 m. spalio 24 d. jie išgėrinėjo su A. S., kur neva tai buvo ir jis (D. J.). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. apklausiamas įtariamuoju, kelis kartus teigė, jog pritrūkus pinigų gėrimams su juo (D. J.) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, t.y. niekas jų neatvežė. Tuo tarpu apklausiamas teisme parodė, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą juos atvežė J., tačiau pastarajam šią aplinkybę paneigus, A. S. nurodė, kad juos atvežė jo brolis. Pažymi, kad A. S. brolio apklausti nepavyko, kadangi jis buvo išvykęs į užsienį. Dėl šių priežasčių mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais ir nepatikrintais A. S. parodymais, jog į (duomenys neskelbtini) kaimą juos atvežė pastarojo brolis. Be to, anot apelianto, A. S. skirtingai aiškino ir kokio dydžio buvo pavogtas metalinis rėmas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo gaterio rėmas apie 15 m ilgio ir 1.5 m pločio, vėliau, kad jis buvo 10 m ilgio, o bylos teisminio nagrinėjimo metu, jau teigė, jog jo ilgis 7 m. Prieštaringi ir šio asmens parodymai, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą, jie nuvyko apie 12 val., o išgėrinėti pradėjo po pietų.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad turint omenyje nukentėjusiojo nurodytą pavogtų daiktų kiekį ir jų apimtį, akivaizdu, jog jie buvo išgabenti kažkokiu tai būdu ir ne per vieną dieną, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš liudytojų matė įklimpusį automobilį, kurį ištraukė traktorius. Nustačius šį atvejį, kada buvo pavogta tik viena gaterio dalis, kame prisipažino ir A. S., kuomet jis (D. J.) davė apie jį parodymus, akivaizdu, jog minėtų daiktų vagystė buvo įvykdyta per kelis kartus. Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliais kito nuteistojo prieštaringais parodymais ir be pagrindo pripažino jį kaltu įvykdžius nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė teismo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo D. J. apeliacinio skundo, jis ginčija savo kaltę, teigdamas, kad svetimo turto pagrobime nedalyvavo, o remtis vien kito nuteistojo prieštaringais parodymais ir tuo pripažinti jį dalyvavusiu nusikaltimo padaryme negalima.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 20 str. 5 d.). Taigi, jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas priima galutinį sprendimą byloje.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinus proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 str. 1 d., buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais D. J. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką. Visi byloje esantys duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutiktina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliantas D. J. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., nurodydamas, kad jo kaltė patvirtinta vien tik kito nuteistojo, t.y. A. S. šioje byloje teiktais parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jis tas pačias aplinkybes, faktus aiškina skirtingai - kada ir su kuo išgėrinėjo prieš važiuojant metalo, nuvažiavimo iki metalo buvimo vietos aplinkybes, kurio laiku ir kokį metalą vežė ir pan.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. nuosekliai viso proceso metu teigė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdęs kartu su D. J. - 2012 metų spalio pabaigoje jis, jo brolis S. S., A. M., Č. J. ir D. J. susitiko (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas nuteistąjį A. S. į (duomenys neskelbtini) kaimą ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kai išgėrus daug alkoholio, jis ir pinigai pasibaigė, o visi norėjo išgerti dar, D. J. pasakė, kad žino, iš kur paimti metalo, kurį galima priduoti. Brolis S. S. juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą prie kažkokio apleisto pastato, kur A. S. anksčiau nebuvo buvęs, D. J. jam parodė vietą, kur gulėjo apie 7 m ilgio, 2 m pločio metalinis gaterio rėmas. D. J. iš jo telefono paskambino ir iškvietė mašiną iš metalo supirktuvės, nurodė, kur važiuoti. Po kiek laiko atvažiavo sunkvežimis, kuriam jie nurodė važiuoti iki minėtų apleistų pastatų ir kur jis su pakrovėju įsikrovė rėmą į priekabą, rėmas buvo apie 2 m išsikišęs. Metalą jie nuvežė į supirktuvę (duomenys neskelbtini) kaime, kur D. J. savo vardu jį pridavė, gavo čekį ir 870 Lt. D. J. supirktuvėje jokių pažįstamų nesutiko. Jam D. J. davė 400 Lt, 20 Lt sumokėjo vairuotojui, už 50 Lt apsipirko parduotuvėje ir grįžo pas kitus, kurie jų laukė.

Gi nuteistasis D. J. neigia, kartu su A. S. įvykdęs vagystę, tvirtina, kad metalo supirktuvėje, būdamas su draugu S., susitiko su J. ir S. ir J. paprašytas savo vardu pridavė jų turėtą metalą, pats tą dieną taip pat pridavė savo metalo už maždaug 200 Lt. A. S. jį apkalba, nes su juo turėjo daug konfliktų dėl pavogtų pinigų ir dėl merginos, su juo alkoholinių gėrimų nėra gėręs.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų nuteistųjų visiškai priešingus parodymus dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jų parodymų teisingumą vertina pagal tai, kiek juos patvirtina arba paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl, nežiūrint į nuteistojo D. J. poziciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikaltimo padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis nuteistojo A. S. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriais netikėti neturėjo jokio pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatyta ir apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo A. S. parodymus apie esmines bylos aplinkybes atskirose dalyse patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – liudytojų Č. J., A. P. parodymai, rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis dėl D. J. kaltės, rėmėsi ne tik esminėse aplinkybėse nuosekliais nuteistojo A. S. parodymais, bet ir visuma byloje esančių įrodymų, pripažintų tinkamais įrodymais, juos analizuodamas bei susiedamas į vieną loginę grandinę.

Byloje nustatyta, kad A. S. teisme, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. tai, kad būtent D. J. nurodė, kur galima paimti metalo ir jį pridavus gauti pinigų, bei kad būtent su juo nuvyko į kitą kaimą - (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno D. J., pastarasis iškvietė sunkvežimį metalui vežti ir jo vairuotojui nurodė atvykti, kur šis buvo atvykęs ir anksčiau; A. S. nurodė, kad D. J. parodyta metalo buvimo vieta buvo prie apleistų pastatų, kur A. S. anksčiau nėra buvęs; nuvykus į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, metalą pagal išduotą čekį D. J. savo vardu pridavė bei kasoje gautus pinigus padalino per pusę. Šias aplinkybes A. S. iš esmės analogiškai nurodė jau pirmos apklausos metu, bei šios pozicijos laikėsi nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, patvirtindamas parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, tiek šios bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis A. S. tvirtino, kad svetimo turto pagrobimą jis įvykdė kartu su D. J.. Nuteistasis A. S. aiškino, jog, prieš įvykdant vagystę, jis kartu su D. J. bei kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, o, pasibaigus alkoholiui ir pinigams, būtent D. J. nurodė, kad žino, iš kur galima paimti metalo ir jį priduoti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. J. alkoholio vartojimo pas A. S. faktą patvirtina ir liudytojas Č. J., kuris teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą - tiek jis, tiek A. S. su D. J. bei kitais asmenimis išgėrinėjo A. S. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), po ko, ryte D. J. paminėjęs, kad su A. S. užsakys automobilį metalui priduoti, su pastaruoju kažkur išvažiavo (t.1 b. l. 82-83). Šio liudytojo parodymai patvirtino nuteistojo A. S. teiginius, kada ir su kuo, jis išgėrinėjo, prieš padarant nusikalstamą veiką, tuo pačiu paneigė D. J. argumentą, jog jis su A. S. kartu nėra išgėrinėjęs ir nepatvirtino D. J. nurodyto fakto, kad Č. J. kartu su A. S. buvo metalų supirktuvėje ir prašė jo (D. J.) priduoti jų metalą. Apelianto argumentas dėl A. S. parodymų prieštaringumo, nurodant alkoholio vartojimo laiko - išgėrinėti pradėjo po pietų, o į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvyko apie 12 val., atmestinas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog alkoholis buvo vartojamas kelias dienas, ką patvirtino tiek nuteistasis A. S., tiek liudytojas Č. J..

Nuteistasis A. S. parodė, kad, jam kartu su D. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, D. J. iškvietė automobilį metalui paimti, nurodydamas vietą, kur reikia privažiuoti, o po kurio laiko prie sankryžos privažiavus krovininiam automobiliui, jis kartu su D. J. prie jo priėjo ir į jį įsėdo, po ko D. J. vairuotojui nurodė, kur važiuoti ir paimti metalą. Šiuos A. S. parodymus dėl krovininio automobilio atvykimo prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios sankryžos, nuvykimą į metalo buvimo vietą bei jo paėmimą, patvirtina ir krovininio automobilio vairuotojas A. P., kurį nuteistasis A. S. atpažino asmens parodymų atpažinti metu. Jis nurodė, kad jam atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, su užsakovu jis susitiko prie įvažiavimo į kaimą, prie sankryžos, kur laukiant pastarojo nuo gyvenamojo namo šalia sankryžos, priėjo du ar trys vyrai, kurių vienas nurodė, kur jam reikia važiuoti (t.1 b.l. 45). Nors šis liudytojas negalėjo atpažinti užsakovų, t.y. nurodytu adresu jį iškvietusių asmenų, tačiau nurodė jų išorės apibūdinimą, vieno iš jų apibūdinimas atitinka nuteistojo A. S., taip pat jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė ne tik vietą, kur susitiko su pastaraisiais, kuri atitiko nuteistojo A. S. nurodytą, bet nurodė, kad užsakovai atėjo iš šalia esančio namo, kuriame, kaip nustatyta bylos duomenimis, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir D. J.. Liudytojo A. P. nurodytas važiavimo iki metalo ir su juo iki metalo supirktuvės maršrutas atitinka nuteistojo A. S. nurodytą kelią. Be to, liudytojas A. P. nurodė, kad, jam telefonu bendraujant su užsakovu, pastarasis pokalbio metu paminėjo, jog jie turi susitikti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kur jis jau anksčiau buvo atvažiavęs ir paėmęs seną automobilį, todėl prisiminė, kad tai buvo prie gyvenamojo namo, stovinčio šalia sankryžos, ten ir nuvažiavo. Aplinkybę, kad minėtu adresu kartais būdavo kviečiamas metalo supirktuvės automobilis didesniam metalo kiekiui išvežti, nurodė tiek pats apeliantas, tiek liudytoju apklaustas ir jo patėvis R. B.. Pats D. J. nurodė, kad minėtu laiku jis vertėsi metalo laužu (išrinkinėdavo senus automobilius), kurį sandėliuodavo būtent (duomenys neskelbtini) kaime, ten jis buvo deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Gi baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad A. S. savo vardu būtų pridavinėjęs metalą ir mašiną užsisakęs atvažiuoti prie anksčiau nurodytos vietos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pati vieta, iš kurios neteisėtai buvo paimtas metalas (gaterio dalis) buvo netoli namų, kuriuose minėtu laiku pats apeliantas vertėsi metalo sandėliavimu, apleistas pastatas, kuriame anksčiau buvo lentpjūvė, jam buvo žinomas, nes anksčiau joje dirbo. Tuo tarpu A. S. gaterio rėmo paėmimo vieta nebuvo žinoma, jis nurodė, anksčiau ten nebuvęs. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai dokumentai - antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo aktai ir pinigų išmokėjimo kvitai patvirtina tiek aplinkybę, kad D. J. yra ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) esančioje metalų supirktuvėje pridavęs įvairius kiekius metalų, tiek ir kaltinime nurodytu laikotarpiu pridavęs metalo kiekį, už kurį gavo pinigų sumą, atitinkančią A. S. nurodytą. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad D. J. ne tik kad buvo žinoma tiksli metalo buvimo vieta, bet ir daryti išvadą, kad jis pats kartu su A. S. dalyvavo ir šio metalo pagrobime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti liudytojų Č. J., A. P. parodymais. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl apelianto D. J. duotų parodymų, kad jis nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, palyginus juos su kitais bylos įrodymais nustatytais faktiniais duomenimis, matyti, kad įrodymų visuma iš esmės patvirtino nuteistojo A. S. parodymus, tuo pačiu paneigė D. J. aiškinimą, kad metalo supirktuvėje, susitikus A. S. ir Č. J., jo vardu buvo priduotas jų pristatytas metalas.

Nustatyta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų D. J. poziciją, kad metalo supirktuvėje buvo priduotas ne jo kartu su A. S. pristatytas metalo kiekis, o A. S. ir Č. J.. Byloje esančios dokumentų kopijos, t.y. antrinių žaliavų pirkimo pardavimo aktai ir pinigų išmokėjimo kvitai nepatvirtina fakto, jog D. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu tą pačią dieną būtų pridavęs du kiekius metalo ir pagal du kvitus atskirai gavęs pinigus už metalą. D. J. nurodytos aplinkybės, kad tą dieną, kai pridavė A. S. metalą, jis buvo su patėviu R. B., nepatvirtino ir liudytoju apklaustas R. B..

Teisme nenustatyta, kad tiek A. S., tiek Č. J., ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu duodami parodymus, būtų turėję pagrindą apkalbėti D. J.. Nuteistojo A. S. parodymai dėl esminių veikos padarymo aplinkybių nuoseklūs, iš dalies patvirtinti kitų byloje ištirtų įrodymų visuma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.

Apeliantas nurodė, kad A. S. parodymai prieštaringi. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Dėl apelianto įvardinto, jo manymu, laiko neatitikimo buvo pasisakyta anksčiau. Dėl

pavogto gaterio rėmo skirtingo ilgio nurodymo nėra pagrindo pripažinti A. S. parodymus nenuosekliais, kadangi jis viso proceso metu teigė, jog minėta gaterio dalis buvo pakankamai didelė, dėl ko ji pilnai netilpo į krovininį automobilį ir dalis jo buvo išlindusi. Nustatyta, kad sunkvežimio priekabos ilgis yra 5 m, todėl akivaizdu, kad nematuojant sunku tiksliai nustatyti tokio ilgo daikto ilgį, be to iš aplinkybė nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste esminės reikšmės, sprendžiant D. J. kaltės klausimą, neturi. Apelianto skundo argumentai, susiję su A. S. skirtingai nurodomomis aplinkybėmis dėl jų atvykimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nelaikytini pakankamais skundžiamą teismo procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laiku asmenys susitiko (duomenys neskelbtini), važiavo į A. S. gyvenamosios vietos kaimą - (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, po to vyko į (duomenys neskelbtini), todėl nuteistasis dėl šių aplinkybių galėjo klysti, o esminės aplinkybės, kaip buvo įvykdyta svetimo turto vagystė, šioje byloje buvo įrodytos.

Skundo argumentas, kad, atsižvelgus į nukentėjusiojo nurodytą pavogtų daiktų kiekį, jų apimtį, o vienas iš liudytojų teisme nurodė, kad matė įklimpusį automobilį, kurį ištraukė traktorius, vadinasi, daiktų vagystė buvo įvykdyta per kelias dienas, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi byloje reiškiamo D. J. ir A. S. kaltinimo dėl vieno gaterio rėmo vagystės ribose byla buvo nagrinėjama, tiriami įrodymai ir įvertinta jų visuma, gi dėl kitų nukentėjusiojo daiktų vagystės ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, patikrinęs juos, teisingai vienais įrodymais rėmėsi ir atmetė kitus, juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste bei padarė teisingas, pagrįstas išvadas dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės apelianto D. J. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 str. 1 d. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepriimtinų teismo išvadų dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo padarymas nelaikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja nuosprendžio surašymui įstatyme keliamiems ir šiuo klausimu teismų praktikoje formuojamiems reikalavimams. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta.

Laikytina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį D. J. atžvilgiu priėmė, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus. Byloje surinkti ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino D. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, patvirtina vieni kitus ir sudaro apelianto kaltės įrodymų visetą, bei apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia. Pagrindo keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą atmesti.