- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-1702-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10038-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „VL turto valdymas“
- Ieškovas
- Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VL turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovui UAB „VL turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas UAB „VL turto valdymas“ nuosavybės teise valdo 1104,19 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas (pastato (duomenys neskelbtini), bendrija) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 29 617,32 Lt įsiskolinimą už pastato priežiūrą, suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, 872,37 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį įsiskolinimo apmokėjo, todėl ieškovas reikalavimą sumažino ir prašė iš atsakovo priteisti 28 001,79 Lt skolos ir 553,85 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 28 001,79 Lt skolos, 553,85 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 3 335 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisė 23,16 Lt pašto išlaidų; įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui 417 Lt žyminio mokesčio.
Teismas remdamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-578-734/2009 bei Nr. 2-15376-861/2010 kaip precedentiniais nagrinėjamos bylos atžvilgiu sprendė, jog atsakovas turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ar kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos pastatui atnaujinti. Teismas pabrėžė, kad bendrijos nutarimai, remiantis kuriais apskaičiuojami mokesčiai, nėra pripažinti negaliojančiais, o bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems pastato savininkams. Be to, 2010 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu atmestas atsakovo ir kitų asmenų ieškinys pripažinti neteisėtu bendrijos narių 2007 m. balandžio 5 d. susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinti paslaugų įkainiai.
Atsakovo argumentas, Atsakovo argumentas, kad ieškovo į bylą pateiktos paslaugų teikimo sutartys su teikėjais patvirtina tik susitarimą teikti atitinkamas paslaugas pastatui, tačiau nepagrindžia ieškovo apmokėjimą už suteiktas paslaugas, teismo buvo atmestas konstatavus, kad tokia atsakovo pozicija prieštarauja kitiems jo argumentams, kadangi jis paslaugų gavimo fakto neginčija, be to, suteiktas paslaugas iš dalies apmokėjo, tokiu būdu pats patvirtindamas, kad paslaugos jam buvo suteiktos. Atsakovo argumentų dėl paslaugų įkainių dydžio teismas išsamiau neaptarė pasirėmęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1100-790/2010. Taip pat buvo konstatuota, kad aplinkybė, jog atsakovas tam tikromis patalpomis nesinaudoja, nedaro įtakos jo kaip pastato bendrasavininko privalomiems mokėjimams.
Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 0,04 proc. dydžio delspinigius yra pagrįstas, kadangi dėl atsakovo kaltės ieškovas laiku neįvykdė įsipareigojimų paslaugų teikėjams, dėl ko privalėjo mokėti jiems ne tik atitinkamo dydžio skolą, bet ir delspinigius. Delspinigių dydis (0,04 proc.) atitinka protingumo kriterijų, be to delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už šešis mėnesius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliantas UAB „VL turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Bendrija turi ne tik teises, bet taip pat ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad ieškovas, administruodamas pastatą, priimdamas vienokius ar kitokius su tuo susijusius sprendimus, privalo veikti tokiu būdu, kad ne tik užtikrintų savo narių naudą, bet kartu ir nepakenktų kitų pastato patalpų savininkų ir bendraturčių teisėtiems interesams. CK 4.82 str. 2 d. bendrija, administruodama pastatą, privalo laikytis bendrųjų ekonomiškumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, o nustatydama įkainius, minėtų kriterijų nesilaikė.
2. Tai, kad 2007 m. balandžio 5 d. ieškovo nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir nėra nuginčytas nereiškia, kad ieškovo reikalavimai būtent šioje byloje yra pagrįsti. Teismas visiškai ignoravo aplinkybes, kad ieškovas savo reikalavimus grindė ir 2008 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 8 (paslaugų įkainiai už šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų valymą), 2008 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 5 (dėl pastato apsaugos). Ieškovas nė karto neatsižvelgė į apelianto ir kitų patalpų savininkų nuomonę dėl paslaugų įkainių pagrįstumo. Tai, kad 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu patvirtinti bendrijos įkainiai teismo buvo pripažinti atitinkantys rinkos kainas, nereiškia, kad vėlesniais nutarimais pakeisti įkainiai yra pagrįsti.
3. Ieškovui savo reikalavimus apeliantui grindžiant nutarimais Nr. 5 ir Nr. 8, apeliantui neturint galimybių daryti įtakos priimtiems sprendimams bei įkainių nustatymui, esant ginčui dėl nutarimais nustatytų įkainių pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį. Patenkinus priešieškinį, t.y. pripažinus negaliojančiais ieškovo nutarimus Nr. 5 ir Nr. 8 ir patvirtinus pagrįstus ir protingus paslaugų įkainius, būtų buvę iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškovo ieškinio. Teismui atsisakius priimti priešieškinį apeliantui iš esmės buvo apribotos teisės atsikirsti, buvo pažeistas betarpiškumo principas, reikalaujantis tiesiogiai ištirti visus byloje pateiktus įrodymus.
4. Teismas nevertino aplinkybių, jog apeliantas nuolat reiškė prieštaravimus ir pretenzijas ieškovui dėl paslaugų įkainių, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė, neperskaičiavo nustatytų įkainių ir jų dydžio nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad tarp šalių jau ilgą laiką vyksta ginčai dėl paslaugų įkainių pagrįstumo ir teisėtumo, privalėjo šias aplinkybes ištirti, kaip turinčias esminės reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumui. Teismas vertino iš esmės tik įrodymus, pateiktus ieškovo.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, galimai susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, neišnagrinėjo visa apimtimi apelianto atsikirtimų ir tuo pažeidė jo teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo kaip specifinio juridinio asmens statusą, privalėjo būti aktyvesnis, nagrinėdamas šią bylą. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, vertindamas apelianto pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumui.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto be jokio teisinio pagrindo priteisė delspinigius. Pirma, tarp šalių nėra jokio susitarimo dėl netesybų taikymo. Antra, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent apeliantas kaltas dėl to, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, konkrečiais UAB „Speisuva“. Be to, apeliantas nėra ieškovo ir trečiųjų asmenų sutartinių santykių dalyvis. Ieškovas yra ne pelno siekianti organizacija, todėl teismas, priteisdamas procesines palūkanas, negalėjo jų dydžio nustatyti remdamasis CK 6.210 str. 2 d.
Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą teise. Atsiliepime pateikia tokius atsikirtimus:
Atsiliepimas
1. Apelianto pareiga išlaikyti bendro naudojimo turtą ir mokėti privalomosios pastato priežiūros mokesčius nustatyta Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-813-623/2010 ir Nr. 2A-1032-345/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011.
2. Apeliantas nutyli aplinkybę, jog ieškovo 2008 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 5 padidintas įkainis už pastato apsaugą galioji tik iki 2009 m. rugpjūčio mėn. Byloje nagrinėjama skola apima laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., t.y. šiuo laikotarpiu galiojo 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu nustatytas apsaugos įkainis. Nutarimu Nr. 8 padidintus šiukšlių išvežimo ir pastato bendro naudojimo patalpų valdymo paslaugų įkainius apeliantas pripažino apmokėdamas visą šiukšlių išvežimo mokestį 2010 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 241. Apeliantas nenuoseklus ir savo teiginiuose dėl pastato bendro naudojimo patalpų valymo paslaugos įkainio, nors jis apmokėjo ieškovo sąskaitą faktūrą SPR4837, tačiau atsiliepime jis teigė, kad pastato bendro naudojimo patalpų valymo mokesčio dydis taip pat turi būti kintamas, t.y. nustatomas pagal faktines susidariusias išlaidas, tačiau kaip tą padaryti detaliau nenurodo.
3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1325-275/2011, remdamasis atlikta ekspertize, konstatavo, kad Spaudos rūmų pastate nustatyti įkainiai atitiko vidutines rinkos kainas. Ginčo pagrindu apeliantas ima ieškovo nutarimu Nr. 8 patvirtintus paslaugų įkainių dydžius. Šių įkainiu pagrindu iš esmės ginčas vyksta dėl 840,20 Lt sumos, nors apeliantas ieškovui yra skolingas 27161,59 Lt.
4. Apeliantas pats pripažįsta, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Tačiau pastate turėdamas 1104,19 kv. m. dydžio patalpas, kasdien gaudamas elektros energiją, vandenį, naudodamasis liftais, laiptine, holais, kurie kasdien valomi ir vengdamas vykdyti savo prievoles pagal CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d., apeliantas pats pažeidžia ne tik bendraturčių teises, bet ir viešąjį interesą.
5. Priešingai nei teigia apeliantas ieškovas savo reikalavimą priteisti delspinigius grindžia ne sutartiniais įsipareigojimais, o teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-1245-565/2009 ir Nr. 2-4749-450/2009.
Atsiliepimas
6. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi išimtinai dėl jo tyčinių, kryptingų ir sąmoningų veiksmų ieškovas jau trečią kartą yra priverstas kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti apeliantas vykdyti prievoles pagal CK 4.76 str. ir mokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas. Tokiais veiksmais daroma žala ir valstybei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Žemesnės instancijos teismas
Precedentinę reikšmę bylos išsprendimui turi Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-813-623/2010, 2A-1325-275/2011, 2A-1032-345/2011 nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados, kad atsakovas UAB „VL turto valdymas“ kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ar kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos pastatui atnaujinti, bei mokėti už suteiktas paslaugas, o Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių 2007 m. balandžio 5 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo remiantis yra apskaičiuojami pastato bendrasavininkų mokestinės prievolės, yra galiojantis ir teisėtas. Šie juridiniai faktai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui susidariusią skolą.
Ta aplinkybė, jog atsakovas mano, kad 2008 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 8 (paslaugų įkainiai už šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų valymą), 2008 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 5 (dėl pastato apsaugos) nustatyti paslaugų įkainiai yra nepagrįsti, nesant jiems nuginčytiems teismine tvarka, atsakovo turtinės prievolės ieškovui dydžiui įtakos neturi. Civilinių bylų nagrinėjimas paremtas proceso koncentracija ir ekonomiškumu, kurie sąlygoją tiek teismo, tiek bylos šalių pareigą rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Pagal CPK 143 str. 1 d. atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Apie Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių 2008 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 8 ir 2008 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 5 bei jų pagrindu nustatytus paslaugų įkainius atsakovui turėjo tapti žinoma nuo jų priėmimo, kadangi nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo dar 2007 m. rugsėjo 10 d., o tuo pačiu ir aukščiau minėtas mokestines prievole. Taigi apie jų galimą neteisėtumą jis žinojo tiek civilinių bylų Nr. 2A-813-623/2010, 2A-1325-275/2011, 2A-1032-345/2011 nagrinėjimo metu, tiek ir ieškovui pareiškus ieškinį šioje byloje. Todėl tokie atsakovo veiksmai, kai priešieškinys yra pareiškiamas praėjus trims mėnesiams po bylos iškėlimo momento, paskyrus bylą nagrinėti, neatitinka rūpestingai bylos šaliai keliamų procesinio elgesio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo pareikštą priešieškinį, kadangi minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nebuvo CPK 143 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų tokiam šalies procesiniam dokumentui priimti. Remiantis tuo atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo teisės į teisminę gynybą apribojimo, betarpiškumo principo pažeidimo, kadangi atsakovui nėra užkirstas kelias minėtus bendrijos nutarimus ginčyti bendra ginčo teisenos tvarka atskiroje civilinėje byloje. Vien tik atsakovo nesutikimas su minėtais bendrijos nutarimais, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas vengia vykdyti savo prievoles ieškovui, nutarimų neginčijo tris metus, negalėjo būti pagrindas užtęsti bylos nagrinėjimą, juolab, kad atsakovui nevykdant savo pareigų numatytų CK 4.82 str. 3 d. ji nepagrįstai yra užkraunama kitiems bendraturčiams. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog bet kuriuo atveju 2008 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 8 (paslaugų įkainiai už šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų valymą), 2008 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 5 (dėl pastato apsaugos) ginčijimas negali būti pagrindas nepadengti susidariusios skolos, apskaičiuotos remiantis 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu.
Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas procesinių palūkanų dydžio negalėjo nustatyti remdamasis CK 6.210 str. 2 d. Pagal CK 6.210 str. 2 d. kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra privatūs juridiniai asmenys, todėl nepaisant jų veiklos tikslų, tarpusavio santykiuose, vienam iš jų kreipusis į teismą, yra taikytinas 6 proc., bet ne 5 proc. procesinių palūkanų dydis. Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos tai skolininko civilinės atsakomybės forma už netinkamai ar neįvykdytą prievolę, kurios nustatomos konkrečia pinigų suma įstatymų, sutarties ar teismo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susitarimo dėl netesybų taikymo nėra (CK 6.72 str.), įstatymai nenumato nei netesybų skaičiavimo, nei teismui teisės tokiu atveju atsakovui taikyti civilinę atsakomybę netesybų forma. Ieškovui dėl atsakovo vengimo vykdyti savo turtinę prievolę patyrus konkrečių nuostolių, turėjo būti reiškiamas reikalavimas dėl jų atlyginimo, bet ne delspinigių priteisimo. Atitinkamai pateikti įrodymai pagrindžiantys konkrečių nuostolių dydį bei nustatytos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 str.). Dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo naikintina, ir minėtą reikalavimą atmetant.
Apeliacinio skundo motyvas dėl nepagrįsto delspinigių priteisimo tenkintinas. Nustatyta, jog tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis ar susitarimas dėl netesybų taikymo, be to byloje nėra įrodymų, kad apeliantas yra kaltas dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo tretiesiems asmenims, (UAB „Speisuva“). Taip pat apeliantas nėra ieškovo ir trečiųjų asmenų sutartinių santykių dalyvis. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas, be pagrindo rėmėsi CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.
Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas, nepaisant dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteisti delspinigiai, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimant laikantis teismų praktikos, procesinės ir materialinės teisės normų reikalavimų, todėl iš esmės paliktinas nepakeistu, tik panaikinant sprendimo dalį dalyje dėl delspinigių priteisimo.
Pagrindo tenkinti ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis nėra, todėl prašymas atmestinas. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliamos kliūtys tinkamam bylos nagrinėjimui. Asmens naudojimasis jam įstatymų garantuojama apeliacijos teise, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, paprastai nelaikytina piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis forma, kadangi tokiu būdu yra užtikrinama asmens teisė į teisminė gynybą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra prielaidų konstatuoti, jog atsakovas, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidęs ieškovo teisėtus interesus.
Kadangi apeliacinis skundas iš esmės atmestas, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1452 Lt išlaidų suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88, 93 str.). Pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ iš atsakovo UAB „VL turto valdymas“ priteista 553,85 Lt delspinigių, panaikinti ir reikalavimą šioje dalyje atmesti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „VL turto valdymas“ ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų.