Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1325-275/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-10
Bylos Nr.: 2A-1325-275/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius
Trečiasis asmuo: UAB „Agina“, UAB „M-1“, I. G., UAB „Margi raštai“, UAB „Politika“, S. R., Z. R., A. P., UAB „VR77“, UAB „Znad wilii radijo stotis“, UAB „Vyzdys“, UAB „Mūsų gairės“, T. U., T. V., S. D., UAB „Dujotekana“, UAB „Reladus“, UAB „Ars Media“, UAB „Magazyn Wilenski“, A. Š., A. B., G. B., R. B., V. B., UAB „Ūlos tėkmė“, VšĮ „Teisės projektų ir tyrimų centras“, S. L., V. L., UAB „A. S. ir ko“, UAB „Radijas kelyje“, UAB „Lux dentis“, UAB „Naujoji ieva“, UAB „Alio“, UAB „Malaga“, S. S.
Ieškovas: AB „Spauda“, K. J., UAB „VL turto valdymas“
Atsakovas: Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“

Kategorijos

24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1325-275/2011

Teisėjas Marius Bajoras Procesinio sprendimo kategorija 24.1; 27.3.1.10;

30.9.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 10 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Vido Stankevičiaus,sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv.J.Bložei, atsakovo atstovams V. B., adv. R.Lapei, V. V. ir D. S., trečiųjų asmenų UAB „Agina“, UAB „M-1“, UAB „Radiocentras“ atstovui adv. S.Bendoriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Spauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų K. J., AB „Spauda“, UAB „VL turto valdymas“ ieškinį atsakovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ dėl nutarimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys I. G., UAB „Margi raštai“, UAB „Politika“, S. R., Z. R., A. P., UAB „VR77“, UAB „Znad wilii radijo stotis“, UAB „Vyzdys“, UAB „Mūsų gairės“, T. U., T. V., S. D., UAB „Dujotekana“, UAB „Reladus“, UAB „Ars Media“, UAB „Magazyn Wilenski“, A. Š., A. B., G. B., R. B., V. B., UAB „Ūlos tėkmė“, VšĮ „Teisės projektų ir tyrimų centras“, S. L., V. L., UAB „A. S. ir ko“, UAB „Radijas kelyje“, UAB „Lux dentis“, UAB „Naujoji ieva“, UAB „Alio“, UAB „Malaga“, S. S. firma „Mažoji Evelina“, UAB „Proarsa“, M. P. , V. N. , UAB „Lirsona popierius“, UAB „Radiocentras“, N. N., V. R., Z. M., I. S., UAB „Compact transport“, UAB „Agina“, UAB „Kultūros barai“, UAB „Saugos darbe sprendimai“, UAB „Gairija“, UAB „M-1“, UAB „Savaitė“, UAB „Savaitės ekspresas“, UAB „Valstiečių laikraštis“, R. T. firma, A. Š., D. Š., UAB „Baltijos TV“, UAB „Olizarų rūmai“, UAB „SEB lizingas“, V. Š., L. L., P. L., P. T., Pankratovo informacinė ir leidybinė agentūra, H. B., I. Ž. Z., A. Ž. Z., I. Ž. Z., N. Ž. Z., Č. K., B. M., A. M.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai K. J., AB „Spauda“, UAB „VL turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių 2007-04-05 susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinti paslaugų įkainiai, nurodyti priede prie 2007-04-05 susirinkimo protokolo, priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra patalpų, esančių aukštuminiame pastate Laisvės pr. 60, Vilniuje savininkai, atsakovas išrašo jiems sąskaitas už pastato eksploatavimą. Atsakovo paslaugų įkainiai akivaizdžiai per dideli. Atsakovas sąskaitas išrašo, remdamasis 2007-04-05 atsakovo narių susirinkimo nutarimu, kuriuo buvo patvirtinti nauji atsakovo paslaugų įkainiai pagal priedą prie susirinkimo protokolo Nr. 2. Ieškovai nurodė, kad, remiantis CK 4.83 str. 2 d. 2 p., turi teisę reikalauti, kad atsakovo priimami sprendimai, kurie yra privalomi ir ieškovams, nepažeistų jų teisių bei teisėtų interesų. Nutarimas tiesiogiai pažeidžia ne tik jų kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises, bet ir interesus, susijusius su asmenine nuosavybės teise valdomomis patalpomis. CK 4.85 str. analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima ne bendrijos narių, o viso pastato patalpų savininkų susirinkimas. Todėl ieškovai turi teisę ginčyti atsakovo nutarimą. Riboti ieškovų teisę reikšti ieškinį dėl nutarimo pripažinimo neteisėtu reikštų riboti ieškovams CK suteiktas bendraturčių ir savininkų teises. Teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai ne bendrijos nariui suteikiama teisė ginčyti bendrijos sprendimus (LAT 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008). Atsakovo patvirtinti įkainiai pažeidžia jų teises, nes yra daug didesni, nei turėtų būti. Įkainiai turėtų būti protingi ir pakankami, norint be nuostolių išlaikyti pastato tinkamą būklę. Ieškovai neturėjo galimybės įtakoti nurodytų įkainių nustatymo, kadangi bendrija nepagrįstai atsisakė juos priimti į savo narius. Pagal CK 4.85 str. nutarimą turėjo priimti ne bendrijos narių, o visų patalpų savininkų susirinkimas. Sprendimai pagal CK 4.85 str. 1 d. priimami visų patalpų savininkų balsų dauguma. Ieškovai nebuvo kviečiami dalyvauti susirinkime. Bendrijos narių 2007-04-05 susirinkime dalyvavo 18 patalpų savininkų iš 34 bendrijos narių, o tai yra daug mažiau nei pusė visų pastato savininkų. Pagal VĮ Registrų centras duomenis pastate yra 75 patalpos. Todėl nebuvo kvorumo nutarimo priėmimui. Nutarimo priėmimo metu bendrija vienijo mažiau nei pusę visų patalpų savininkų. Tuo būdu buvo pažeista sprendimų priėmimo procedūra ir, atitinkamai, protingumo ir sąžiningumo principai. Sprendimą priėmė tik 1/4 patalpų savininkų, iš nutarimo nėra aišku, kiek iš 18 bendrijos narių balsavo už nutarimo priėmimą. Iš atsakovo įstatų 7.4 punkto matyti, kad atsakovas gali patirti tik tas išlaidas, kurios numatytos atitinkamų darbų apraše, kurį tvirtina bendrijos narių (patalpų savininkų) susirinkimas arba kurios patiriamos dėl bendrijos narių susirinkimo duoto pavedimo, pastaruoju atveju privalo būti skelbiamas konkursas. Atsakovas jokių duomenų apie atliktus konkursus nepateikė. Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį nepagrįstas, CK 2.82 str. 4 d. nustatyti terminai yra taikomi CK 2.82 str. 4 d. numatytiems subjektams, t.y. juridinio asmens organams, dalyviams bei kreditoriams. Ieškovai nėra nei vienas iš šių subjektų ir ieškinį reiškia ne CK 2.82 str. 4 d. pagrindu. Todėl taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Be to, net taikant CK 2.82 str. 4 d. nustatytą senaties terminą, jis nepraleistas. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl taikomų įkainių pagrįstumo, tačiau nė karto tinkamo atsakymo negavo. Būtinumas ginčyti nutarimą atsirado ne nuo sužinojimo apie jį momento, o nuo supratimo, kad nutarimu nustatyti įkainiai yra nepagrįsti ir neteisėti. Apie tai ieškovai suprato, kai atsakovas nepagrindė taikomų įkainių. Paskutinis raštas surašytas 2008-01-17, o ieškinys pareikštas 2008-04-01.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-02-05 sprendimu ieškovų K. J., AB „Spauda“, UAB „VL turto valdymas“ ieškinį atmetė.

Dėl ieškovų teisės ginčyti namo savininkų bendrijos (atsakovo) dalyvių susirinkimo nutarimą ribų

Teismas konstatavo, kad ieškovai nėra bendrijos nariai, atsakovo narių sprendimų, kuriais nebuvo priimti į bendriją, neginčijo. Ieškovai nėra ir kiti subjektai, nurodyti CK 2.82 str. 4 d., todėl, remdamiesi CK 2.82 str. 4 d., jie neturi teisės pareikšti ieškinio dėl atsakovo narių 2007-04-05 susirinkimo nutarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau ieškovai yra pastato, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkai ir turi bendrąją dalinę nuosavybę į pastato bendrus objektus bei iš to išplaukiančias teises ir pareigas, o daugiabučio namo savininkų bendrijos veikla turi ypatumų, nes, kaip minėta, bendrija neperima bendraturčių teisių ir pareigų, susijusių su bendrais objektais. Bendrijos dalyvių susirinkimų sprendimai privalomi ir ne bendrijos nariams. Galimos situacijos, kai bendrijos narių susirinkimo nutarimai pažeidžia bendrų objektų bendratučių, nesančių bendrijos nariais, teises. Todėl remiantis teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principu patalpų savininkams ne bendrijos nariams neturi būti užkirstas kelias, siaurai taikant CK 2.82 str. 4 d., ginčyti bendrijos narių susirinkimų teisėtumą. Patalpų savininkų teisė ginčyti bendrijos narių susirinkimo nutarimus kildintina iš jų kaip bendrų objektų bendraturčių teisių – jei šios teisės pažeidžiamos, patalpų savininkai gali ginčyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus. Teismas pripažino ieškovų teisę ginčyti bendrijos narių susirinkimą šia apimtimi, t.y. ar ginčijamu nutarimu nebuvo pažeistos jų kaip bendraturčių teisės.

Dėl ieškovų argumentų, kad ginčijamas nutarimas turėjo būti priimtas pastato patalpų savininkų susirinkime

Teismas konstatavo, kad bendrijos nariai, tvirtindami bendrijos paslaugų įkainius, kompetencijos neviršijo ir išsprendė įstatymuose būtent bendrijai priskirtą klausimą - bendrų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo savininkams klausimą. Atsakovo įstatų 5.3.3 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Įstatų 5.3.4 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, nes susirinkime iš 34 narių dalyvavo 18 ir nutarimas buvo priimtas dalyvaujančių balsų dauguma. Ieškovai šių faktų neginčijo. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms, atsakovo narių 2007-04-05 susirinkimo nutarimas laikytinas teisėtu. Motyvavo, kad aiškinimas, jog pastate esant įsteigtai savininkų bendrijai klausimus dėl bendrų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros susidarančių išlaidų paskirstymo tvarkos turi spręsti tik pastato patalpų savininkų susirinkimas, prieštarauja bendrijų steigimo esmei. Jei pastate steigiama savininkų bendrija, savininkai jai perduoda pareigų valdyti, tvarkyti, prižiūrėti bendrus objektus vykdymą. Bendrija savo vardu organizuoja atitinkamus darbus, jei reikia, sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis. Įstatymas aiškiai nustato, kad tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą įgaliojimai suteikti bendrijos dalyvių susirinkimui (DNSBĮ 20 str.). CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami patalpų savininkų (t.y. ne tik bendrijos narių) balsų dauguma. Teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovo nutarimas nepriskirtinas CK 4.85 str. 1 d. nurodytiems sprendimams, nes jis yra dėl susidarančių išlaidų bendriems objektams valdyti, naudoti, tvarkyti padengimo, o ne dėl pačių objektų valdymo ir naudojimo, t.y. ginčijamu nutarimu bendriems daiktams nedaromas fizinis ar ūkinis poveikis, nesprendžiami jų panaudojimo klausimai. Ginčijamu nutarimu patvirtinti įkainiai tų paslaugų, kuriomis bendrija vykdo savo tiesiogines pareigas, užtikrina pastato naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, būtinų energijos išteklių patekimą į pastato privačias patalpas. CK 4.85 str. 1 d. reglamentuoja ne tokių, kaip nagrinėjamoje byloje ginčijamas, sprendimų priėmimą ir šiam ginčui netaikytina. Ieškovų argumentai dėl tariamai pažeistos CK 4.85 str. 1 d. formalaus pobūdžio. Nei bendrijos nariai, nei kiti patalpų savininkai (jų pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis pastate yra 75) nutarimo neginčijo. Ieškovai nepagrindė, kad jiems dalyvaujant patalpų savininkų susirinkime būtų priimtas kitas nutarimas, t.y. jų balsai būtų nulėmę kitokio sprendimo priėmimą. Ieškovas UAB „VL turto valdymas“ ginčijamo atsakovo narių susirinkimo metu apskritai neturėjo nuosavybės teisės į patalpas, jis patalpas įgijo tik 2007-09-04. Taigi teismas padarė išvadą, kad ginčijamą nutarimą priėmė tinkamas subjektas ir kad nenustatyta jokių procedūrinių pažeidimų, darančių įtaką jo teisėtumui.

Dėl ieškovų argumentų, kad ginčijamu nutarimu nustatyti įkainiai per dideli.

Ieškovai, nebūdami atsakovo dalyviai, neturi teisės kelti klausimo dėl bendrijos sudarytų sutarčių ekonominio tikslingumo, patiriamų išlaidų ekonominio pagrįstumo. Iš ko, kokiomis sąlygomis pirkti paslaugas, sprendžia bendrija (DNSBĮ 25 str. 1 d. 6 p.) įstatuose nustatyta tvarka (DNSBĮ 13 str. 1 d., 2 d. 7 p.), sutarčių su priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygas nustato bendrijos narių susirinkimas (DNSBĮ 20 str. 3 p.). Bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos veikla susijusius santykius nustato bendrijos įstatai (DNSBĮ 13 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Ši tvarka nustatyta atsakovo įstatų 7.1-7.7 p. Taigi ieškovai, nebūdami atsakovo dalyviais, neturi teisės reikalauti kitokio, nei nustatė bendrija, susidariusių kaštų paskirstymo metodo (įkainių nustatymo tvarkos). Ieškovai, manydami, kad bendrija paslaugas perka ekonomiškai nenaudingai, kad įkainiai turėtų būti skaičiuojami kita tvarka, turi teisę įstoti į bendriją (DNSBĮ 27 str. 1-2 d.), dalyvauti narių susirinkimuose, kelti atstovus į bendrijos valdymo ir kontrolės organus, teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais, gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius (DNSBĮ 28 str. 1 d. 1-2, 5 p.). Ieškovai, atsakovui nepagrįstai nepriimant jų į bendrijos narius, turi teisę ginti savo teises įstatymuose nustatyta tvarka. Ieškovai, manydami, kad bendrija paslaugas perka ekonomiškai nenaudingai, kad įkainiai turėtų būti skaičiuojami kita tvarka, nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, kadangi jie reglamentuoja pagal CK 4.84 str. savivaldybės paskirto administratoriaus veiklą ir bendrijoms nėra taikomi. Bendrijos savo veiklą organizuoja savarankiškai. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamu nutarimu patvirtinti įkainiai jokių ieškovų kaip bendraturčių teisių nepažeidžia. Pažymėjo, kad atsakovo faktiškai išrašomos sąskaitos ieškovams, jose nurodomų sumų pagrįstumas, teikiamų paslaugų kiekis, kokybė, ieškovų pareiga apmokėti atsakovo reikalaujamas konkrečias sumas nėra bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

CK 1.125 str. 4 d. numato sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ši įstatymo norma nenumato, kad šis terminas taikomas tik CK 2.82 str. 4 d. nurodytiems subjektams, todėl, įvertinęs sutrumpinto ieškinio senaties termino nustatymo tikslus, teismas padarė išvadą, kad šis terminas taikomas ir kitiems suinteresuotiems subjektams, ginčijantiems juridinio asmens organų sprendimus, o šiuo atveju ieškovams. Teismas sprendė, kad savarankišką pagrindą atmesti ieškinį sudaro ir tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą, praleidę minėtą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, o atsakovas reikalauja šį terminą taikyti. Ieškovai K. J., AB „Spauda“ ginčijamo nutarimo priėmimo metu buvo patalpų savininkai, o UAB „VL turto valdymas“ patalpas įgijo 2007-09-04. Jiems sąskaitos, kuriose buvo taikomi nutarime patvirtinti įkainiai už patalpų valymą, šiukšlių išvežimą, apsaugą buvo išrašomos nuo 2007 m. balandžio, sąskaitose nurodyti ne tik taikomi tarifai, bet ir jų taikymo pagrindas – ginčijamas nutarimas. Kiti įkainiai ieškovams pradėti taikyti dar 2007 m. rugsėjo. Ieškovas K. J. dėl taikomų įkainių į bendriją ne kartą kreipėsi: 2007-10-24, 2007-11-23. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutiko su atsakovu, kad ieškinio senaties termino eiga šiuo atveju prasideda ne vėliau kaip 2007 m. spalio mėn., nes tada ieškovams apie nutarimą buvo žinoma arba ieškovai, kaip protingi ir apdairūs asmenys, verslininkai, turėjo ir galėjo apie viešai paskelbtą nutarimą sužinoti ir galėjo įvertinti, ar šiuo nutarimu pažeidžiamos jų teisės.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas AB „Spauda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovų ieškinį dėl nutarimo pripažinimo neteisėtu bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo paskirti įmonės apskaitos ir atskaitomybės, verslo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę bei užduoti ekspertui šiuos klausimus:

Atsiliepimas

- Ar atsakovo 2007-04-05 narių susirinkimo nutarimu patvirtinti įkainiai atitiko vidutines rinkos kainas už identiškas rinkoje teikiamas paslaugas 2007-04-05 dienai, vertinant kiekvieną įkainį atskirai? Jeigu įkainiai neatitiko rinkos kainos, koks šių neatitikimų skirtumas?

- Ar remiantis atsakovo 2007-04-05 narių susirinkimo nutarimu patvirtintų įkainių dydžiu atsakovo gautinos iš visų pastato Laisvės pr. 60, Vilnius bendraturčių pajamos laikotarpiui nuo 2007-04-05 iki 2008-03-27 (ieškinio padavimo diena), buvo patirtos kaip atsakovo išlaidos apmokant tretiesiems asmenims už pastato bendraturčiams suteiktas tokias pats paslaugas kaip atsakovo bendraturčiams išrašytose sąskaitose faktūrose?

- Ar atsakovui, tretieji asmenys suteikė faktiškai visas paslaugas nurodytas atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytose sutartyse bei išrašytose sąskaitose faktūrose išrašytose už laikotarpį nuo 2007-04-05 iki 2008-03-27, už kurias atsakovas reikalauja apmokėti ieškovą pagal atsakovo pateiktas jam sąskaitas faktūras? Ar šios trečiųjų asmenų suteiktos paslaugos atsakovui priskirtinos prie teisės aktų nustatytų privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais privalomų teikti paslaugų?

- Ar atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytose sutartyse dėl paslaugų teikimo nurodyti įkainiai atitiko rinkos kainas šių sutarčių sudarymo momentu?

Dėl senaties termino

Tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovams gavus iš atsakovo visus dokumentus, kuriais atsakovas grindė savo atsikirtimus į ieškinį, paaiškėjo aplinkybės, atskleidžiančios ieškovų, kaip pastato bendraturčių, teisių pažeidimą, susijusį su atsakovo 2007-04-05 susirinkimo nutarimu, šio momento ieškovai negalėjo būti tikri dėl savo teisių pažeidimo, o tik daryti pagrįstas prielaidas kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl to, jog: atsakovas tyčia neteikė jokios informacijos susijusios su 2007-04-05 susirinkimo nutarimo pagrįstumu, kurios ne kartą prašė iš jo ieškovai; atsakovas nustatė, lyginant su tokias pačias paslaugas teikiančiais (ir netgi pelno siekiančiais) juridiniais asmenimis akivaizdžiai (kelis kartus) per dideles administravimo kainas. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad ieškovų teisių pažeidimo faktas bei visos aplinkybės paaiškėjo tik pradėjus nagrinėti civilinę bylą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisme bei atsakovui pateikus teismo išreikalautus dokumentus.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisių

Ieškovams kreipusis į atsakovą dėl priėmimo į Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ (toliau - Bendrija) narius, 2008-01-24 bendrijos narių susirinkime buvo atsisakyta priimti ieškovus į Bendrijos narius, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime bei pats atsakovas triplike. Nors Ieškovai turėjo teisę skųsti tokį Bendrijos sprendimą, tačiau jų pasirinkimas to nedaryti, nepakeičia faktinės aplinkybės, kad atsakovas atsisakė priimti ieškovą į Bendrijos narius. Bendrijai atsisakius priimti ieškovus nariais, tačiau tą ieškovams pasiekus teisminiu keliu, būtų galimai sudaromos papildomos kliūtys įgyvendinti savo teises, todėl ieškovai, matydami Bendrijos nenorą, nusprendė savo, kaip bendraturčių teises, įgyvendinti kitu būdu ir į Bendriją nestoti. Tarp šalių yra susidarę tam tikri civiliniai prievoliniai santykiai, kuriais Bendrija yra įpareigota rūpintis bendro naudojimo patalpomis, o už šį rūpinimąsi patalpų savininkai privalo mokėti proporcingus ir pagrįsto dydžio mokesčius. Tarp šalių kilęs ginčas kaip tik ir yra susijęs su išlaidų dėl namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto, tvarkymo ir kt. pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, kad ieškovai, nebūdami atsakovo dalyviai, neturi teisės kelti klausimo dėl bendrijos sudarytų sutarčių ekonominio tikslingumo, patiriamų išlaidų ekonominio pagrįstumo, yra klaidingas ir prieštarauja minėtam Konstitucinio teismo nutarimui bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kaip LAT 2007-07-13 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007, kurioje teismas konstatavo, kad dalies bendraturčių nestojimas į bendrijos narius reiškia suvaržymą savo valios išraiškos galimybių per organizacines struktūras, užtikrinančias jos narių subjektinių teisių įgyvendinimą, tačiau visiškai nereiškia bendraturčių kurie nėra bendrijos nariai, subjektinių teisų nepaisymo. Bendrieji civilinių teisių įgyvendinimo ir apsaugos principai taikytini visoje civilinėje apyvartoje, taigi ir užtikrinant šios grupės asmenų teises bei teisėtus interesus. Vadovaujantis išdėstytu bei suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad bet kuris iš pastato patalpų savininkų turi teisę ginti savo civilines teises susijusias su jo, kaip pastato bendraturčio teisėmis, pilna apimtimi. O bet kokie trečiųjų asmenų (šiuo atveju bendrijos) ribojimai įgyvendinant šias teises ar sprendimai pažeidžiantys teisėtus interesus yra prieštaraujantys teisės aktams bei Konstitucijai todėl privalo būti panaikinti.

Dėl bendraturčių teisės nustatyti bendro naudojimo turto valdymo ir naudojimo tvarką

Aukštuminiame pastate, esančiame Laisvės pr. 60, Vilnius, dalis pastato patalpų savininkų įsteigė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendriją „Spaudos rūmai“ bei patvirtino jos įstatus. Šios bendrijos įstatai nereglamentuoja sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarkos. Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. jei įstatai ar jungtinės veiklos sutartis nereglamentuoja sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarkos, turi būti vadovaujamasi minėtame straipsnyje numatyta tvarka, t.y. sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo turi būti priimami tik visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o ne bendrijos susirinkime, kaip teigia atsakovas. Teismas nevertino ir kitos aplinkybės, susijusios su bendrijos narių susirinkimo sprendimo priėmimu, tai, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis (sprendimo išrašą), šiame susirinkime dalyvavo tik 18 (iš viso bendrijoje yra 34 nariai, pagal Sprendimo protokolą) iš 75 visų pastato patalpų savininkų (paminėtina, kad 18 savininkų tik dalyvavo susirinkime, nėra aišku kiek iš jų balsavo „už“), t.y. tokiu sprendimu jie nustatė įkainius, kuriuos reikalavo vykdyti likusius 76 procentus patalpų savininkų. Atsižvelgiant į tai bei CK 4.85 str. 1 d., bendrija kaip pastato administravimą organizuojantis vienetas privalėjo inicijuoti likusių 76 proc. pastato patalpų savininkų balsavimo procedūrą, sušaukti susirinkimą, nustatyti balsavimo tvarką, reikalaujamą kvorumą ir kitus klausimus reikalingus tinkamam visų pastato patalpų savininkų sprendimo priėmimui. Neįgyvendinant šių savininkų teisių realizavimo nurodytu ar kitais pačių savininkų nustatytais būdais, sprendimai susiję su įkainių už paslaugas nustatymu, negali būti priimami. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nesigilino, dėl jų nepasisakė bei nesiėmė iniciatyvos spręsti klausimą dėl ieškovų teisėtų interesų tinkamo įgyvendinimo, santykio tarp bendrijos narių ir likusių patalpų savininkų nustatymo kaip tai numato Civilinis kodeksas.

Dėl valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elemento, sąvokos

Ginčijamu atsakovo nutarimu yra nustatomi įkainiai už pastato administravimą, techninį aptarnavimą, techninę priežiūrą, elektros energijos ir vandens suvartojimo apskaitą, telefono ryšio techninę priežiūrą ir t.t. Atsakovo nutarimu nustatyti įkainiai akivaizdžiai yra sudedamoji valdymo dalis. Atsakovas savo nutarimu nustatė paslaugų, kurių pagalba atsakovas valdo bendrojo naudojimo objektus, t.y. daro jiems fizinį ir ūkinį poveikį, įkainius. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, priimdamas ginčijamą nutarimą, akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją, kadangi vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o ne pastato savininkų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos nutarimu. Už sprendimą dėl įkainių, kaip nurodo pats atsakovas, balsavo ne daugiau kaip 18 patalpų savininkų, t.y. 24 proc. visų patalpų savininkų. Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. toks sprendimas pripažintinas vien dėl to neteisėtu, nes už jo priėmimą balsavo netgi mažiau negu minimali dauguma savininkų.

Dėl įkainių dydžio atitikimo protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijams

Nors ieškovas ir įrodė, kad atsakovas nustatė nepagrįstai didelius įkainius už teikiamas paslaugas, dėl kurių atsakovas, teigdamas pastato savininkams įvairias paslaugas (administravimo, pastato techninio aptarnavimo), savo prievolių vykdo nesąžiningai, nesivadovaujamasis protingumo kriterijais, neekonomiškai (CK 6.38 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškovo argumentų nevertino. Šioje situacijoje svarbu, kad vadovaujantis DNSBĮ 12 str. 4 d. bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 namo patalpų savininkų, t.y. bendriją gali įsteigti 1/2 namo patalpų savininkų. Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių (DNSBĮ 21 str. 3 d.). Bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (DNSBĮ 21 str. 4 d.). Taigi tokiu atveju, jei bendrijos nariais yra 1/2 visų pastato patalpų savininkų, o į narių susirinkimą ateina 1/2 bendrijos narių (1/4 visų pastato patalpų savininkų) bei už nutarimą balsuoja 1/2 tokiame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (1/8 visų pastato patalpų savininku), sprendimai, kuriais visi pastato patalpų savininkai būtų įpareigoti mokėti ekonomiškai nepagrįstus įkainius už bendrijos teikiamas paslaugas, būtų priimti 1/8 visų pastato patalpų savininkų sprendimu. Atsižvelgiant į visą tai, tampa akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas manė, kad toks nutarimo, dėl įkainių patvirtinimo, priėmimas, neatsižvelgiant į ieškovų nuomonę bei jų teisėtus interesus, yra visiškai normalus bei pagrįstas.

Dėl atsakovo nesąžiningo veikimo

2009-09-07 atsakovas teismui pateikė ataskaitą ir paaiškinimus dėl bendrijos „Spaudos rūmai“ pajamų ir išlaidų, nustatant paslaugų kainas. Šioje ataskaitoje didžiausias skirtumas tarp pajamų ir išlaidų yra už pastato administravimą ir eksploatavimą. Didžioji dalis išlaidų už pastato administravimą ir eksploatavimą sudaro lėšos sumokamos UAB „Spaudos rūmų techninė tarnyba“. Tai matyti iš 2008-10-08 atsakovo teismui pateikto pareiškimo, kuriame nurodyta kad per mėnesį pastato administravimui ir eksploatavimui iš savininkų iš viso yra surenkama 21 074 Lt, iš kurių 15 200 Lt yra sumokama UAB „Spaudos rūmų techninė tarnyba“. Atsakovas savo 2010-10-08 pareiškime teigia, kad šį pajamų ir išlaidų trūkumą Bendrija apmoka iš gautų pajamų už reklamą, pastato stogo plotų nuomą (šių pajamų gavimo pagrindas taip pat nėra derintas su patalpų savininkais). Ieškovas pažymi, kad turint omenyje tai, jog UAB „Spaudos rūmų techninė tarnyba“ akcininkai kartu yra ir Bendrijos nariai, kelia akivaizdų klausimą dėl Bendrijos bei jos narių nesąžiningumo ir galimo sukčiavimo požymių turinčio veikimo, siekiant pasisavinti (perduoti Bendrijos narių kontroliuojamai, pelno siekiančiai, privačiai bendrovei) Bendrijos lėšas, gaunamas už reklamą, stogo plotų nuomą ir kita.

Dėl ekspertizės skyrimo

Ieškovas įsitikinęs, kad siekiant įrodyti, jog sprendimu nustatyti atsakovo įkainiai yra visiškai nepagrįsti rinkos kainomis, gautinos atsakovo pajamos iš ieškovo bei kitų bendraturčių yra neadekvačios patiriamom sąnaudom, atsakovas sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis per didelėmis kainomis, dalis darbų atliekamų trečiųjų asmenų yra nebūtini pagal teisės aktus pastato tinkamam eksploatavimui, būtina skirti teismo ekspertizę ir jos pagalba nustačius, kad šios faktinės aplinkybės yra pagrįstos, atsirastų pagrindas naikinti atsakovo 2007-04-05 narių susirinkimo sprendimą kaip neteisėtą. Siekiant objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes bei vadovaujantis CPK 212 str., egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos teismui pagrįstai skirti 2007-04-05 Atsakovo narių susirinkimo nutarimu patvirtintų įkainių ekspertizės siekiant nustatyti įkainių pagrįstumo ir ekonomiškumo principus. Ieškovas prašo paskirti ekspertizę, kurios ekspertas galėtų atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės, verslo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.

Dėl viešojo intereso gynimo

Nagrinėjama byla neatsiejamai susijusi su viešu interesu, kadangi atsakovas, kaip specifinis subjektas - bendrija, privalo įstatymų leidėjo nustatyta tvarka ginti visų pastato bendrasavininkų interesus bei užtikrinti paties statinio techninės būklės atitikimą teisės aktų, bent minimalaus pastato saugumo reikalavimams tuo užtikrinti visų fizinių asmenų besinaudojančių bei patenkančių į pastatą saugumą. Tai, kad ieškovai, kaip juridiniai bei fiziniai asmenys (vartotojai) kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo privačia tvarka, nereiškia, kad teismas bei kitos valstybės institucijos neturi imtis veiksmų savo iniciatyva, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą kaip, kad matyti iš šioje byloje esančių faktinių aplinkybių. Nagrinėdamas bylą, susijusią su viešuoju interesu, teismas turi būti aktyvus. Teismų praktika yra suformulavusi nuostatas, kaip tokiu atveju teismas turi rinkti ir vertinti įrodymus. Bylose, susijusiose su viešojo intereso gynimu, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva išreikalauti naujus įrodymus, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas, o bylos aplinkybės nustatinėjamos ir aiškinamos apeliaciniame teisme, neperžengiant jo kompetencijos.

Atsakovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ ir tretieji asmenys UAB „Agina“, UAB „Reladus“, UAB „Savaitė“, UAB „Compact transport“, UAB „Margi raštai“, UAB „Saugos darbe sprendimai“ atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl senaties termino

Ieškovas pareiškė ieškinį Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d. 2 p. pagrindu prašydamas teismo nustatyti, kad atsakovo narių 2007-04-05 susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas prašė nutarimą panaikinti. Taigi, iš ieškovo reikalavimo ieškinyje matyti, kad ieškovas kėlė ginčą būtent dėl atsakovo narių susirinkimo nutarimo, o ne dėl turtinio pobūdžio klausimų - ieškovo prievolės atsakovui dydžio. Atsakovas teismo posėdyje kėlė klausimą dėl ieškinio pobūdžio ir prašė ieškovą patikslinti, ar reiškiamas turtinis reikalavimas dėl ieškovo prievolės (skolos) atsakovui dydžio, ar neturtinis reikalavimas dėl atsakovo narių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas vienareikšmiai nurodė, kad turtinio reikalavimo nereiškia, už neturtinį reikalavimą mokėjo žyminį mokestį ir tokiu būdu pats ieškovas ieškinyje nustatė reikalavimo dalyką bei bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui reiškiant neturtinį ieškinį dėl atsakovo narių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas privalėjo ir visiškai teisingai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias juridinio asmens dalyvių nutarimo ginčijimo teisme tvarką ir materialinės teisės normas, pagal kurias sprendė ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ar turi būti tenkinamas. Be kitų teisės normų teismas, neišeidamas ir negalėdamas išeiti iš paties ieškovo ieškinyje nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, taikė ir teisės normas, reguliuojančias ieškinio senatį. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl juridinio asmens dalyvių nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teismas pagal šį reikalavimą taikė ieškinio senatį. Juridinio asmens dalyvių sprendimams pripažinti negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šį terminą teismas pritaikė teisingai, remdamasis įstatymų reikalavimais ir ieškovo reikalavimų apimtimi. Ieškovas praleido terminą atsakovo narių susirinkimo nutarimui ginčyti ir teismas teisingai bei pagrįstai pritaikė šio termino praleidimo pasekmes ir ieškinį atmetė. Apeliantas argumentuodamas, kad jam tik bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma apie jo interesų pažeidimą, prieštarauja pats sau. Pats apeliantas skundo 8 psl. nurodo, kad nustatė akivaizdžiai kelis kartus per didelius administravimo kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra verslininkas, o nutarimas buvo skelbiamas viešai, nurodomas pateikiamose sąskaitose ir kt., apeliantas apie nutarimą, jo turinį ir neva jo teisių pažeidimą sužinojo žymiai anksčiau ir praleido ieškinio senaties terminą. Apeliantas nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, dėl ko ieškinys atmestas pagrįstai, o apeliacinis skundas atmestinas. Apelianto argumentai dėl jo nepriėmimo į bendrijos narius atmestini, kaip išeinantys už ieškinio ribų ir nesusiję su byla, apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisių

Apeliantas skunde nurodo savininko teisių dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdus, bei tai, kad narystė bendrijoje įgyvendinama savanoriškumo principu. Nors tai tiesiogiai nesusiję su nagrinėjama byla, apeliantas klaidingai nurodo, kad bendrija atsisako priimti jį į bendrijos narius - šiuos klausimus pagal DNSBĮ sprendžia bendrijos narių - pastato patalpų savininkų susirinkimas, kuris ir priima sprendimus dėl priėmimo į bendrijos narius klausimą. Apelianto cituojamas Konstitucinio teismo 2000-12-21 nutarimas pasisako dėl pastato patalpų savininko savanoriškumo būti bendrijos nariu bei dėl jo pareigų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo klausimais bei ginčų dėl to nagrinėjimo tvarkos. Tokiu būdu apeliantas pats patvirtina savo, kaip savininko, pareigą apmokėti išlaidas tiek dėl bendro naudojimo, tiek dėl nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau ir toliau nieko nemoka, bendrijai tenka tai prisiteisinėti. Ieškinys pareikštas Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d. 2 p. pagrindu, tačiau net nenurodoma, kokie aptariamajam straipsnyje nurodytos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o bendro pobūdžio samprotavimai, kaip apelianto manymu turėtų būti, nėra tinkamais įrodymais. Apelianto teiginiai, kad nutarimas pažeidžia jo teisėtus interesus nepagrįsti, to nenustatyta ir byloje, priešingų įrodymų nėra. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007 negali būti argumentu nagrinėjamoje byloje - bylos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės visiškai skirtingos: ginčas kilo dėl vieno iš pastato patalpų bendrasavininko užėmimo dalies rūsio patalpų savo reikmėms be kitų savininko sutikimo, t.y. ginčas kilo bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimais. Tačiau ginčijamu bendrijos nutarimu valdymo ir naudojimo klausimai net nebuvo spręsti. Vėlgi, būtent aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007 kaip tik ir pasisakyta, kad bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridini asmenį. Bendro naudojimo patalpų valdymo ir naudojimo režimui nustatyti pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sprendimo. Tokiu būdu apeliantas cituodamas skunde iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties konteksto išimtas frazes faktiškai prieštarauja pats sau net ir bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo klausimais, dėl ko apeliantas reikalavimo ieškiniu net ir nereiškė.

Dėl bendraturčių teisės nustatyti bendro naudojimo objektą valdymo ir naudojimo tvarką

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas sprendimu klaidingai konstatavo, jog nutarimas priimtas ne bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimais, o dėl išlaidų jų priežiūrai paskirstymo. Apeliantas klaidingai supranta teismo sprendimo esmę. Teismas teisingai nustatė, kad nutarimu sprendžiami išlaidų paskirstymo klausimai, o ne įkainių dydžiai. Bendrijai sudarytų sutarčių pagrindu nustačius pastato išlaikymo išlaidas, jos buvo perskaičiuotos į vienam kvadratiniam metrui pastato ploto tenkančius dydžius, t.y. kiek kiekvienam pastato patalpų savininkui tenka pastato išlaikymo išlaidų - tai yra ne įkainių klausimas, o pastato bendro naudojimo ir nuosavybės teise priklausančių patalpų išlaidų klausimas. Atsižvelgiant į tai, klaidingi apelianto teiginiai dėl to, kad nutarimas turėjo būti priimtas tik visų pastato patalpų savininkų susirinkimu. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007 kaip tik ir patvirtina, kad pastato patalpų savininkai - bendrijos nariai turėjo teisę priimti sprendimus. Vėlgi - dėl bendro naudojimo patalpų valdymo ir naudojimo nutarime net nepasisakoma, kalbama tik apie Konstitucinio teismo nurodytą pareigą proporcingai kompensuoti išlaikymo išlaidas. Apelianto teiginiai, neva bendrijos įstatuose nenustatyta sprendimų dėl bendro naudojimo objektų priėmimo tvarka neteisingi ir nepagrįsti. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas ir DNSBĮ, o Bendrijos vykdoma veikla susijusi su pastato eksploatavimo užtikrinimu, kas yra viešas interesas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas pagrįstai konstatavo, kad nutarimas priimtas ne bendro naudojimo patalpų valdymo ir naudojimo klausimais. Bendrijos, jos valdymo organų veikla, kompetencija aptarta įstatuose ir priimtas nutarimas tam neprieštarauja. Nutarimu nebuvo sprendžiami (išspręsti) bendro naudojimo objektų valdymo ir/ar naudojimo klausimai. Paties apelianto skunde nurodomi valdymo, kaip nuosavybės teisės turinio elemento - galimybės turėti daiktą savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį - pažeidimų byloje nenustatyta, priešingų įrodymų nėra. Tokiu būdu apelianto samprotavimai, kad DNSBĮ prasme dalis savininkų įsteigę bendriją neteisėtai gali nustatyti pastato išlaikymo kaštus prieštarauja paties apelianto nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007, Civilinio kodekso ir DNSBĮ nuostatoms bei pareikšto ieškinio reikalavimams Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d. 2 p. prasme.

Dėl valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų, sąvokos

Apeliantas skunde teigia, kad teismas sprendimu neteisingai nustatė, kad nutarimas yra nesusijęs su bendro naudojimo patalpų valdymu. Paties apelianto skunde nurodoma valdymo, kaip nuosavybės teisės turinio elemento - galimybės turėti daiktą savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį požymiai. Apeliantas nurodo, kad nenustačius nutarimu įkainių būtų neįmanoma įgyvendinti valdymo ir sudaryti sutarčių dėl bendro naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Apeliantas daro esminę klaidą. Įkainiai buvo nustatyti sudarytų sutarčių ir patiriamų pastato išlaikymo kaštų pagrindu. Tai teismas sprendimu pagrįstai konstatavo. Pastato patalpų bendrasavininko pareiga proporcingai atsiskaityti už bendro naudojimo patalpų išlaikymą, o tuo labiau už nuosavoms patalpoms tenkančias išlaidas, nesusijusi su bendro naudojimo patalpų valdymo klausimais, tuo labiau kad ir ieškinys pareikštas kitu pagrindu. Tokiu būdu ir šis apelianto argumentas, kaip ir skundas, atmestinas.

Dėl įkainių dydžių

Apelianto skunde nurodyti argumentai dėl įkainių nepagrįsti, jie jau buvo nurodyti apelianto dublike, į juos jau buvo atsikirsta atsakovo triplike ir išsamiai dėl to pasisakyta sprendime. Papildomai pažymime, kad teismas net ir negalėjo spręsti, kokie įkainiai yra teisingi ir pagrįsti, nes ieškovas (apeliantas) turtinio ieškinio nereiškė, neprašė nustatyti jam kitokių įkainių, nei buvo nustatyti bendrijos.

Dėl atsakovo nesąžiningo veikimo

Atsakovas nesutinka, kad jis veikė nesąžiningai. Atsakovo pareiga yra užtikrinti tinkamą pastato eksploatavimą. Atsakovas šią savo pareigą vykdo. Ieškovas - priešingai, pats būdamas skolingas bendrijai, visais būdais siekia negrąžinti skolos atsakovui, taip pat ir keldamas nagrinėjamą bylą. Taigi, būtent ieškovas veikia nesąžiningai, jis yra atsakovo skolininkas ženkliai sumai, todėl ieškovo argumentai apie nesąžiningą veikimą turėtų būti taikomi būtent jam, o ne atsakovui.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo mėn. 23 d. nutartimi ( b. l. 62-64, t. VIII), patenkinus apelianto prašymą, buvo paskirta ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar 2007-04-05 bendrijos narių susirinkimu patvirtinti įkainiai atitiko analogiškų daugiabučių namų savininkų bendrijų nustatytus paslaugų įkainius. Pateiktoje eksperto išvadoje nurodyta, jog įkainiai atitiko kitų analogiškų daugiabučių namų savininkų bendrijų nustatytas paslaugų vidutines rinkos kainas( b.l.16, t. IX).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Dėl apelianto prašymo skirti byloje pakartotinę ekspertizę ir įrodymų, patvirtinančių paslaugų įkainių dydžius, vertinimo

Prašymas skirti pakartotinę ekspertizę atmestinas dėl to, kad šio prašymo tenkinimas nepateisinamai užtęs bylos nagrinėjimą. Ieškovo prašymas skirti byloje paslaugų vidutinės rinkos kainos ekspertizę, buvo patenkintas atsižvelgus į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovo prašymui. Pripažintina, kad ieškovams reiškiant reikalavimą pripažinti neteisėtais bendrijos susirinkimų nutarimus ne konkrečiu pagrindu, t.y. nurodant, kad atsakovo paslaugų įkainiai yra akivaizdžiai per dideli, bet nenurodžius, kokio dydžio šie įkainiai turėjo būti nustatyti bendrijos nutarimu, pakartotinės ekspertizės įkainių rinkos kainos klausimu skyrimas neleis tinkamai įgyvendinti bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principo ( CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tikslios išvados dėl rinkos kainų būtų būtinos byloje tuo atveju, jei ieškovai reikštų konkretų turtinį reikalavimą dėl įkainių sumažinimo iki konkrečių dydžių. Nustatyta, kad pateiktoje eksperto išvadoje ( b.l.7-135, t. IX ) yra duomenys apie kitiems 9 pastatams, esantiems Vilniaus mieste, teikiamas paslaugas ir jų įkainius, išvadoje nurodyta, jog eilės teikiamų paslaugų įkainiai, taikomi Spaudos rūmų pastatui , yra mažesni, nei taikomi kituose palyginimui paimtuose pastatuose, todėl šiuo naujai pateiktu įrodymu nebuvo įrodyta, jog atsakovas ginčijamu nutarimu nustatė akivaizdžiai per didelius įkainius. Pripažintina, kad buvo pagrindas ekspertui daryti išvados dėl to, kad Spaudos rūmų pastate nustatyti įkainiai atitiko vidutines rinkos kainas, nes, pvz., liftų priežiūros įkainiai atsakovo pastate buvo 0,32 Lt /kv m, VĮ „Registrų centras“ pastate 0, 231 Lt/ kv m , pastate „Europa“ 0,229 Lt/kv m , Verslo centre „LR3“ 0,70 Lt, todėl Spaudos rūmuose taikomas liftų priežiūros įkainis neviršijo nurodytuose pastatuose taikomų įkainių vidurkio. Daryti išvadą, kad nustatyti įkainiai yra akivaizdžiai per dideli, būtų galima tuo atveju, jei visi atsakovo nutarimu nustatyti įkainiai viršytų ir žymia dalimi rinkoje esančius įkainius. Tokių atvejų nebuvo nustatyta, todėl reikalavimas šiuo pagrindu atmestas pagrįstai.

Dėl senaties termino

Ieškovo reikalavimų pagrindu yra aplinkybė, kad jis turi mokėti atsakovui mokesčius už suteiktas paslaugas tam tikro dydžio, t.y. pagal įkainius, nustatytus ginčijamo bendrijos narių susirinkimo nutarimu. Apie tai, kad šie įkainiai yra akivaizdžiai per dideli, ieškovai turėjo sužinoti nuo to momento, kai jiems buvo pateiktas reikalavimas sumokėti šiuos mokesčius. Ieškinys buvo priimtas Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme 2008-04-02 ( b. l. 1-8, t. I), jau šiame pareiškime ieškovai nurodė, jog bendrija jiems, kaip Spaudos rūmų pastato atskirų patalpų savininkams, išrašo sąskaitas už komunalinius mokesčius, susijusius su pastato eksploatavimu, nurodė, jog sąskaitas atsakovas išrašo 2007-04-05 susirinkimo nutarimo pagrindu, prašė pripažinti, kad nustatyti nutarimu įkainiai yra daug didesni, nei turėtų būti. Tai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog ieškovams buvo žinoma, kokio dydžio paslaugų įkainiai yra nustatyti ginčijamu bendrijos nutarimu nuo to momento, kai buvo pareikalauta apmokėti už paslaugas. Atsakovui pripažįstant, kad šis terminas parsidėjo nuo 2007 m. spalio mėn., darytina išvada, kad visi ieškovai įgijo teisę į ieškinį nuo šios datos. Ieškovams atsiradus teisei į ieškinį ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis), jie turėjo pareikšti reikalavimą teismui sutrumpintu 3 mėnesių terminu, numatytu CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Šio termino praleidimas pagrįstai įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime kaip savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad negalėjo nustatyti per 3 mėnesius po to, kai gavo reikalavimą sumokėti mokesčius, jog reikalaujami mokesčiai, juos palyginus su tokias pačias paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis, yra, jų teigimu, kelis kartus didesni.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisių

Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovai, nebūdami atsakovo dalyviai, neturi teisės kelti klausimo dėl bendrijos sudarytų sutarčių ekonominio tikslingumo, patiriamų išlaidų ekonominio pagrįstumo. Pripažintina, kad ši išvada iš dalies prieštarauja teismo sprendime esančiai kitai išvadai, jog remiantis teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principu, patalpų savininkams ne bendrijos nariams neturi būti užkirstas kelias ginčyti bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumą, todėl ši išvada pašalintina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Tai, kad susirinkimo nutarimu nusprendžiama iš esmės reikalauti iš pastato bendrasavininkių tam tikro dydžio mokesčių už paslaugas, leidžia daryti išvadą, kad bendrasavininkiai turi teisę reikalauti sumažinti ar padidinti nustatytus mokesčius, įpareigoti bendriją sudaryti paslaugų teikimo sutartis su kitais subjektais, t.y. teikiančiais paslaugas žemesnėmis kainomis. Tai, kad ieškovų reikalavimai pripažinti nutarimu nustatytus įkainius per dideliais teismo sprendimu pripažinti pareikštais tinkamo subjekto, kad byloje daromos išvados dėl ieškovų argumentų, ar nėra per dideli nustatyti įkainiai, yra iš esmės nagrinėjimu ir aplinkybės dėl patiriamų išlaidų ekonominio pagrįstumo. Kadangi ieškovai byloje nebuvo pareiškę tiesioginio reikalavimo dėl bendrijos sudarytų sutarčių ekonominio tikslingumo, neginčijo šių sutarčių, teismo sprendimo motyvai šiuo klausimu pripažintini pertekliniais, nesusijusiais su ieškinio pagrindu.

Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-07-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-32-314/2007, išvadą dėl būtinumo paisyti bendraturčių, kurie nėra bendrijos nariais, subjektinių teisių, pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, pripažindamas ieškovams teisę ginčyti bendrijos nutarimą, kuriuo patvirtinti įkainiai, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip prieštaraujantis teismo sprendime padarytoms išvadoms.

Dėl priimto nutarimo procedūros teisėtumo

Nustatyta, kad ginčijamas nutarimas nebuvo priimtas patalpų savininkų balsų dauguma, kaip to reikalauja CK 4.85 straipsnio 1 dalis, nors tai buvo sprendimas dėl bendro naudojimo objektų valdymo, tačiau tai buvo ne patalpų savininkų, o tik bendrijos narių nutarimas, todėl jis negali būti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, kad priimant jį, nebalsavo patalpų, kurie nėra bendrijos nariai, savininkai. Bendrasavininkiai turi teisę reikalauti, kad bendrija šauktų visų patalpų savininkų susirinkimą, įgyvendinimui Bendrijos įstatų ( b.l.198, t. I) 1.1 punkte numatytos patalpų savininkų teisės, susijusios su pastato valdymu, naudojimu, tačiau tik bendrijos nariai taip pat turėjo teisę priimti nutarimą, susijusį su pastato valdymu ir naudojimu, nes to nedraudžia nei Civilinio kodekso normos, nei bendrijos įstatai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išlaidos procesinių dokumentų išsiuntimui sudarė 113, 75 Lt ( b.l. 221, t. VII, ir b.l. 1, t. VIII), jos priteistinos iš AB „Spauda“ valstybei, kadangi atmestas ieškovo apeliacinis skundas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Spauda“ ( įmonės kodas 121008154) 113, 75 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą valstybei, įpareigojant ieškovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Teisėjai Henrichas JaglinskisDanutė KutrienėVidas Stankevičius