Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-376-844/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
eAN2-376-844/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01309-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Pažeidėjas
E. S.
Advokatai
Gediminas Kažys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-376-844/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01309-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.11.2; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties E. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. liepos 30 d. nutarimu E. S. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. E. S. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. liepos 9 d. 17.22 val. (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), 14,037 km, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km/h greitį viršijo 52 km/h, t. y. važiavo 122 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Gediminas Kažys institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti E. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o šio reikalavimo netenkinus – iki 1 mėnesio sutrumpinti jos taikymo terminą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartimi E. S. atstovo skundas atmestas, paliekant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą.

3. E. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir pakeisti institucijos nutarimą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Netenkinus šio prašymo, nubaustasis prašo nustatyti minimalų (1 mėnesio) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde apeliantas pažymi, jog ribą, nuo kurios už nustatyto greičio viršijimą skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – jis viršijo tik 2 km/h. Nusižengimą padarė ne gyvenamojoje zonoje, o krašto kelyje, kuriame pėsčiųjų iš esmės nebūna. Taip pat skunde E. S. nurodo, jog institucijai teikė dokumentus, pagrindžiančius teisės vairuoti transporto priemones būtinybę. Apylinkės teismui pateikė papildomus dokumentus, kurie tokią būtinybę pagrindžia dar labiau, tačiau jų teismas nevertino. Tokia išvada daroma dėl to, kad papildomi dokumentai buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, kuris vyko iki 2025 m. spalio 7 d. 14.00 val., o nutartis, kurioje nė žodžiu neužsiminta apie šiuos duomenis, paskelbta tos pačios dienos 16.00 val. Anot apelianto, vien naujų duomenų peržiūra ir analizė (perskaityti 20 psl., įvertinti turinį, atrinkti reikšmingus faktus) užtrunka mažiausiai 1,5 val., tokio pobūdžio motyvuotos nutarties surašymas mažiausiai 3 val. Taigi, skundžiama nutartis buvo surašyta jau iki bylos nagrinėjimo, o toks bylos nagrinėjimas primena daugiau proceso imitavimą, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimą.

Šalies argumentai

3.2. Toliau skunde E. S. nurodo, jog jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, labai dėl jo gailisi. Teisė vairuoti neatsiejama nuo jo darbo. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose. Įmonė užsiima maisto produktų gamybos verslu visoje Lietuvoje. Todėl jam nuolatos tenka vykti į susitikimus su klientais ir tiekėjais, komandiruotes. Kasdien automobiliu įveikia apie 300 km atstumą. Vairuotojo pažymėjimas būtinas ir dėl šeiminių aplinkybių – jis rūpinasi savo neįgalia močiute, gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri turi rimtų sveikatos problemų ir šiuo metu yra ypač pažeidžiama. Močiutei nustatytas daugiau nei 50 proc. neįgalumas, ji serga cukralige, kasdien geria stiprius vaistus, skirtus mažinti itin aukštą kraujospūdį. 2025 m. birželio 16 d. ji susilaužė žastikaulį, todėl jos judėjimas yra labai ribotas, o gydymas reikalauja nuolatinių apsilankymų pas gydytojus, tyrimų atlikimo bei ilgos, apie vienerius metus trunkančios reabilitacijos. Močiutė dėl savo amžiaus ir psichologinės būklės dažnai nesilaiko gydytojų nurodymų, kas užfiksuota pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nepripažįsta ligos rimtumo ir atsisako vykti į gydymo įstaigas. Dėl šios priežasties jis yra priverstas ją vežti pas gydytojus, net jei ji tam priešinasi. Viešasis transportas šiuo metu jai yra visiškai netinkamas – tiek dėl žastikaulio lūžio, tiek dėl skausmo, tiek dėl riboto mobilumo. E. S. teigimu, visi jo šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini), jis vienintelis itin dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), todėl šeimos nariai įgaliojo močiute rūpintis jį. Tokį įgaliojimą jie įformino raštiškai, šie duomenys buvo pridėti prie bylos, tačiau apylinkės teismo nevertinti. Dėl šių priežasčių teisės vairuoti atėmimas ilgesniam laikotarpiui suvaržytų jį labiau, negu to reikia įstatyme keliamiems tikslams pasiekti bei neproporcingai pakenktų jam ir jo šeimai.

3.3. Skunde E. S. taip pat pažymi, jog apylinkės teisme buvo keliamas klausimas dėl jo baustumo ANK nustatyta tvarka istorijos, nusižengimų pobūdžio. Atsakydamas į tai, jis paaiškino, kad įmonė, kurios direktorius jis yra, turi 9 darbuotojus, kurie naudojasi 8 įmonės automobiliais, su kuriais buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Didžiąją dalį nusižengimų padarė kiti įmonės darbuotojai, o protokolai buvo surašyti jam, kaip įmonės direktoriui. Teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, jų nevertino, nieko apie tai nepasisakė nutartyje, nors nusižengimų skaičiumi grindė sprendimą atmesti skundą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius prašo E. S. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas per pastaruosius penkerius metus net šešiolika kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už greičio viršijimą. Tai patvirtina sisteminį eismo taisyklių nepaisymą, todėl švelnesnės poveikio priemonės taikymas būtų nesuderinamas su ANK 22 straipsnyje įtvirtintais nuobaudos tikslais. ANK 34 straipsnio 6 dalis taikytina tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių sankcijos taikymas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ar proporcingumo principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tokios aplinkybės turi būti išskirtinės ir objektyviai pagrįstos, o įprasti argumentai dėl darbo ar šeimos poreikių nėra pakankami teisės vairuoti atėmimo netaikymui. E. S. nurodytos aplinkybės – rūpinimasis neįgalia močiute bei darbo pobūdis, susijęs su nuolatinėmis kelionėmis – nėra išskirtinės. Jos egzistavo iki nusižengimo padarymo ir asmens nuo teisės pažeidimo neatgrasė. Apylinkės teismas išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nusižengimas yra tyčinis, pavojingas ir priskirtinas prie grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teismo motyvai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią reikšmingas greičio viršijimas kelia didelę grėsmę eismo saugumui, todėl privalomos poveikio priemonės taikymas yra teisėtas ir būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 500 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti E. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar bent jau sutrumpinti jos taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje esančius įrodymus, abejonių pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant E. S. administracinę nuobaudą (500 Eur baudą), būtų pažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

7. Kaip matyti iš aukščiau aptarto reglamentavimo, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą. Todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o šiuo tokių duomenų nėra nustatyta.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad administracinį nusižengimą nubaustasis padarė ne gyvenamojoje zonoje, o krašto kelyje, kuriame pėsčiųjų iš esmės nebūna, neleidžia E. S. veiksmus vertinti kaip nepavojingus ir už tai jam neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam terminui. Nors dėl vietovės, kurioje buvo viršytas leistinas važiavimo greitis, ypatumų kilo mažesnė rizika sužaloti pėsčiuosius, tai nereiškia, jog toks pažeidėjo elgesys nekėlė jokio pavojaus kitiems tuo pačiu keliu priešinga ar ta pačia kryptimi važiavusiems vairuotojams. Niekaip apelianto kaltės ir jo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir tas faktas, kad leistino greičio viršijimas vos 2 km/h viršijo ribą, nuo kurios atsakomybė kyla pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad daugiau nei 50 km/h nustatytą važiavimo greitį E. S. viršijo kelyje, kuriame leidžiama važiuoti tik 70 km/h greičiu. Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, jis paprastai nustatomas įvertinus kelio, eismo sąlygų ir aplinkos ypatybes. Šiuo atveju, važiuodamas net 122 km/h greičiu vietoje, kur nustatytas leistinas 70 km/h greitis, E. S. akivaizdžiai nepaisė saugaus eismo reikalavimų ir kėlė didžiulę grėsmę eismo dalyvių saugumui.

9. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat paminėtina, jog administracinės nuobaudos taikymas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant įstatyme numatytų tikslų. ANK 22 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kiekvienu konkrečiu atveju, analizuojant galimybę pasiekti paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praeityje padarytų administracinių nusižengimų ir už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumą.

10. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nėra pirmasis. Per šį laikotarpį ANK nustatyta tvarka jis baustas daugiau nei dešimt kartų, daugiausiai iš jų būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe 2024 metais du kartus baustas ir už nustatyto važiavimo greičio viršijimą. Skunde E. S. tikina, kad didžiąją dalį administracinių nusižengimų registro išraše nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarė kiti asmenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai dėl nubaudimo buvo surašyti jam, kaip bendrovės, su kuriai priklausančiais automobiliais jie buvo įvykdyti, direktoriui. Vis tik tokius jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei apylinkės, nei apygardos teismui, dėl ko jais vadovautis nėra jokio pagrindo. Aptarti duomenys apie pažeidėjo baustumus neabejotinai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas, ir atitinkamai leidžia spręsti, jog nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, yra ne atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio. Kadangi apeliantui taikant tik finansinio pobūdžio priemones (skyrus baudas), jis nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus jam tik piniginę baudą ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio. Tai, kad apelianto daromi pažeidimai sunkėja (ankstesniais atvejais leistinas važiavimo greitis buvo viršytas mažiau, nei 50 km/h), tik įrodo, kad siekiant realiai paveikti jį, jog jis daugiau nebedarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šiuo atveju yra būtinas griežtesnis valstybės atsakas.

11. Tiek skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei rūpinantis neįgalia močiute. Susipažinus su institucijai ir apylinkės teismui teiktais dokumentais, apygardos teismas nustatė, jog E. S. yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bet ir jos savininkas. Taigi, kaip šios bendrovės direktorius ir savininkas jis turi visas galimybes jos veiklą organizuoti tokiu būdu, kad į susitikimus su klientais ir tiekėjais, įvairias komandiruotes vyktų kokie nors kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nenorėdamas šių pareigų pavesti atlikti kitiems asmenims, jis taip pat gali laikotarpiu, kuriuo negalės naudotis atimta specialia teise, pasisamdyti vairuotoją ar tiesiog pasinaudoti pavežėjų teikiamomis paslaugomis. Įvertinus D. T. medicininius dokumentus, šeimos gydytojo pažymą, apygardos teismui nekyla abejonių, jog E. S. močiutei dėl turimų sveikatos problemų reikalinga priežiūra. Tačiau, esant poreikiui, jai negalint pagelbėti kitiems artimiesiems bei šeimos nariams, nubaustasis, kuris dirba sau priklausančioje įmonėje, gali vadovauti bendrovei ir iš (duomenys neskelbtini), kur yra D. T. gyvenamoji vieta, laikinai apsigyventi šiame mieste, jei nuolatinis važinėjimas pas ją iš savo gyvenamosios vietos viešuoju transportu ar naudojantis pavežėjų paslaugomis yra pernelyg komplikuotas. Močiutės pristatymas į gydymosi įstaigas taip pat gali būti užtikrintas naudojantis pavežėjų paslaugomis. Nors tai sukels tam tikrų nepatogumų, finansinių nuostolių E. S., tačiau tokios pasekmės laikytinos adekvačiomis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo pavojingumui ir negali būti pripažįstamos suvaržančiomis jo teises labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

12. Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su darbinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens funkcijomis (pavyzdžiui, toks asmuo dirba vairuotoju). Akivaizdu, kad E. S. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad atlikti darbines funkcijas ir pasirūpinti močiute jam pačiam naudojantis šia specialiąja teise yra kur kas patogiau, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo ir jo artimų giminaičių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.

13. Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi – ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), nei išskirtinai teigiamo E. S. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino ar jos visiškai neskirti nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

14. Įvertinus posėdžio, vykusio apylinkės teisme datą, laiką ir trukmę, galutinio apylinkės teismo procesinio sprendimo paskelbimo šioje byloje datą ir laiką, o taip pat ir tai, kad jame nebuvo aprašyti posėdžio metu E. S. papildomai pateikti dokumentai, skunde keliama versija, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo ją surašęs jau iki bylos nagrinėjimo. Apygardos teismas tokios versijos nei paneigti, nei jos patvirtinti negali, nes neturi jokių objektyvių duomenų apie tai kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo ruošiamas apeliacine tvarka apskųstos nutarties projektas. Kita vertus, net jei toks argumentas būtų teisingas, jis nesudarytų pagrindo naikinti ir keisti iš esmės teisingą procesinį sprendimą, vertinti teismo procesą kaip šališką, neišsamų ar neobjektyvų. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas, kuris yra nurodęs, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teismui bylos nagrinėjimo metu paruošti nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalies projekto tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-697/2017). Toks draudimas neįtvirtintas ir ANK. Net jei žemesnės instancijos teismas ir buvo parengęs apeliantui nepalankios nutarties projektą dar iki teismo posėdžio, kuriame žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas E. S. įgalioto atstovo skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tai nereiškia, jog jis neatsižvelgė į teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ir papildomai pateiktus dokumentus (nors jų ir neaprašė), nesvarstė, ar parengtas projektas neturėtų būti keičiamas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino iki ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyto minimalaus, ir, juo labiau, netaikęs E. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir šios administracinio poveikio priemonės apskritai neskyręs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o E. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

E. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas