Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

dalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. B. atstovui advokatui H. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą ieškinį bendraatsakovams D. V. ir A. C. F., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. T, D. B. ir D. B., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

15. Atsiliepimu (II t., b. l. 2), kaip atsakovas D. B. nurodė, kad nėra atsakingas dėl nuostolių atlyginimą regreso teise, nes 2015 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (transporto priemonę) „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. V.. Pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutarties kopiją.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai dėl ginčo esmės.

16. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė duomenis, kad I. T. 2015 m. liepos 8 d. D. B. pardavė transporto priemonę „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 83), todėl pradiniu ieškiniu ieškovo reiškiamiems reikalavimams regreso teise atsakovu buvo nurodytas D. B. Kai D. B. pateikė atsiliepimą duomenis, kad minimą transporto priemonę 2015 m. liepos 10 d. pardavė D. B., ieškovas patikslino ieškinį ir atsakovu nurodė D. B., trečiaisiais asmenimis I. T. ir D. B. D. B. pateikus duomenis, kad jis minimą transporto priemonę pardavė D. V., trečiaisiais asmenimis ieškovas įtraukė I. T., D. B., D. B. ir A. C. F.. Atsakovas D. V. nurodė, kad minimą transporto priemonę pardavė A. C. F. Tada ieškovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslino ieškinį bendraatsakoviu įtraukdamas ir A. C. F.

17. Nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje 2015 m. rugpjūčio 18 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės buvo apgadinta kita transporto priemonė ir padaryta žala. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašo duomenis transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

18. Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenys patvirtina, kad transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke nurodyta I. T. (II t., b. l. 83). Valstybės įmonės „REGITRA“ Šiaulių filialo duomenys patvirtina, kad ši priemonė 2015 m. lapkričio 15 d. buvo išregistruota automatiškai be apžiūros ir/ar draudimo (II t., b. l. 164). Kaip nustatyta iš eismo įvykio deklaracijos, joje nenurodyti duomenys apie eismo įvykio metu galiojusią šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, sudarytą kitoje valstybėje ar apdraustą kitokiu draudimu. Eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais ir sureguliavęs žalą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimą 34506,24 Eur sumai. Ieškovas 2018 m. balandžio 11 d. sumokėjo 34506,24 Eur sumą Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui (I t., b. l. 94).

19. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagal Bendradarbiavimo nuostatus išmokėjęs Jungtinės Karalystės automobilių draudikų biurui jo nukentėjusiam asmeniui atlygintą žalą, įgijo nuostolių atlyginimo reikalavimo teisę.

Motyvuojamoji dalis

24. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ieškovui reiškiant ieškinį buvo žinoma atsakovo D. V. gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o atsakovui, kuris neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 straipsnio 2 dalis).

26. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių aukščiau minėtus oficialių institucijų įrodymus/duomenis. Todėl atsakovų D. V. ir A. C. F. nuolatine gyvenamąja vieta laikytina Jungtinė Karalystė. Atsakovas D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pateikė duomenis apie transporto priemonės pardavimą. Nurodė asmenis, galinčius perduoti jam teismo procesinius dokumentus, t. y. iš esmės sutiko su ieškovo pasirinkta jurisdikcija bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme. Tačiau atsakovui A. C. F. teismo procesiniai dokumentai jo gyvenamojoje vietoje nebuvo įteikti (III t., b. l. 62 – 65).

28. Šiuo atveju žala, kurią buvo prašoma priteisti iš atsakovų, atsirado Jungtinėje Karalystėje, todėl civilinė byla atsakovų atžvilgiu inicijuotina Jungtinės Karalystės teisme. Pagal ESTT praktiką minėta specialiosios jurisdikcijos taisyklė pagrįsta itin glaudžia sąsaja tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko arba gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismų, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastariesiems dėl gero teisingumo administravimo ir veiksmingo proceso organizavimo priežasčių (ESTT 2014-06-05 sprendimas byloje Coty Germany, C-360/12; 2015-09-10 sprendimas byloje Holterman Ferho Exploitatie ir kt., C-47/14). Ši taisyklė grindžiama tuo, kad delikto ir kvazidelikto bylose vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismas įprastai turi geriausias galimybes priimti sprendimą pirmiausia dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo (ESTT 2015-05-21 sprendimas byloje CDC Hydrogen Peroxide, C-352/13; 2015-09-10 sprendimas byloje Holterman Ferho Exploitatie ir kt., C-47/14).

29. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad taikyti bendrosios jurisdikcijos taisyklės išimtį šiuo atveju nėra Reglamente nustatytų pagrindų, išskyrus reglamento Briuselis I bis 7 straipsnio 2 punkte numatytąjį. Tačiau ginčo žalą sukėlęs įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, todėl ši aplinkybė tik patvirtina daug glaudesnį ginčo ryšį su Jungtine Karalyste.

30. Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio 2 dalis, numatanti ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui, taikoma tik tuo atveju, jei tarptautinė sutartis (šiuo atveju minėtas Reglamentas), kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, teismų jurisdikcijos klausimo nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis). Šiuo atveju pagal ieškovo pareikštą reikalavimą Reglamentas ieškovui nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, todėl jis nepagrįstai remiasi CPK 30 straipsniu.

31. Kadangi atsakovo A. C. F. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, teismo procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, jis nesutiko su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, todėl, vadovaujantis Reglamentu, byla atsakovo A. C. F. atžvilgiu nagrinėtina Jungtinės Karalystės teismuose, o ieškovo patikslintas ieškinys dalyje prieš atsakovą A. C. F. paliktinas nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).

32. Kaip buvo minėta aukščiau atsakovas D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį (III t., b. l.), kuriuo prieštaravimų dėl teismingumo nereiškė, nepateikė gyvenamosios vietos adreso Jungtinėje Karalystėje, ieškovo nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu išsiųsti dokumentai buvo tinkamai įteikti (CPK 123 straipsnio 3 dalis), kas leidžia Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti ieškovo patikslintą ieškinį dalyje atsakovo D. V. atžvilgiu.

33. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu A. C. F. vairavo D. V. priklausančią transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir jis yra solidariai atsakingas ieškovui dėl jo patirtų nuostolių. Atsakovas neigė atsakomybę prieš ieškovą, nurodydamas, kad jis nebuvo eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės savininkas. Minimą transporto priemonę pagal 2015 m. liepos 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį D. V. pardavė Rumunijos piliečiui A. C. F. Nenustatyta, jog D. V. dalyvavo 2015 m. rugpjūčio 18 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusiame eismo įvykyje. Šias aplinkybes patvirtina ir Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro pateikta eismo įvykio deklaracija (Collision report). Joje nurodyta, kad transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. C. F., Rumunijos pilietis. Pažymėtina, jog prie transporto priemonės duomenų apie savininką nurodyta „S.“, kas galimai nurodo Rumunijos piliečio vairuotojo pažymėjimo išdavimo vietą (I t., b. l. 9 – 10).

34. Nors ieškovas nurodė, kad D. V. neįrodė pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, tačiau teismas vertina labiau tikėtina nei netikėtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo parduota Rumunijos piliečiui A. C. F., nes šis asmuo minimas ir eismo įvykio deklaracijoje (I t., b. l. 9 – 10). Minėta eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo A. C. F.. Šioje deklaracijoje automobilio savininkas aiškiai nėra nurodytas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas D. V. neįregistravo lietuviškos transporto priemonės perleidimo valstybės įmonėje „REGITRA“, tačiau ši valstybės įmonė registruoja tik transporto priemones turinčias teisę dalyvauti viešajame eisme. Transporto priemonės registracijos pagrindu registre nurodytam jos valdytojui daiktinės teisės neatsiranda. Daiktinės teisės, tame tarpe ir nuosavybės teisė į transporto priemonę, kaip ir bet kurį kitą daiktą atsiranda civilinių sandorių ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Nuosavybės teisė į daiktą, įgyjamą pagal sandorį, pereina jo įgijėjui nuo daikto perdavimo ar kito sutartyje numatyto momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, įstatyme nenustatytas privalomas automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registravimas, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-309/2010).

35. Atsakovo D. V. nurodytą aplinkybę, kad jis iki eismo įvykio transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. C. F., patvirtina 2015 m. liepos 25 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Iš jos turinio nustatyta, kad šią transporto priemonę 2020 m. liepos 25 d. D. V. pardavė A. C. F. už 700,00 GPB (III t., b. l. 3).

36. Trečiojo asmens D. B. atstovas nurodė, kad atsakovas A. C. F. pripažino, kad jis įsigijo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė teismui pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau pažymėtina, kad minėta vertėjos J. A. išversta 2020 m. liepos 25 d. transporto priemonės prekybinė sutartis pateikta pašto voke, ant kurio užklijuotas pašto ženklas, tačiau nėra AB Lietuvos paštas žymos (antspaudo) apie voko patekimą į Lietuvos Respubliką, galimą išsiuntimo vietą ir nėra duomenų apie jo siuntėją (III t., b. l. 59 – 61). Atsakovui A. C. F. teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti per centrinę instituciją nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007. Todėl labiau tikėtina, kad atsakovas D. V. kreipėsi į vertėją ir pateikė minėtos sutarties vertimą į lietuvių kalbą, nes teismui jo pateikta su atsiliepimu transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo išversta teismo iniciatyva ir lėšomis. Manytina, jog priešingu atveju atsakovas A. C. F. teismui būtų išdėstęs poziciją dėl nuostolių atlyginimo už eismo įvykio metu atsiradusią žalą.

37. O byloje gautas patvirtinimas gavus dokumentą yra ne teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. C. F. patvirtinimas, o teisinės pagalbos prašymo įteikti teismo procesinius dokumentus minėtam asmeniui gavimas centrinėje institucijoje - Anglijos ir Velso Aukštesniajame teisme, kaip ir nurodyta minėto Reglamento Nr. 1393/2007 6 str. 1 d. (III t., b. l. 57 – 58). Eismo įvykio deklaracija, Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro pateikti rašytiniai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo A. C. F., transporto priemonės savininkas aiškiai nenurodytas.

38. Todėl, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje 2015 m. rugpjūčio 18 d. įvykusio eismo įvykio metu nuosavybės teise atsakovui D. V. nepriklausė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog iki eismo įvykio nei pirkėjas, nei pardavėjas savininko pasikeitimo fakto neįregistravo viešame registre, neturi įtakos atsakovo D. V. civilinėms teisėms ir pareigoms. Todėl atsakovas D. V., nebūdamas transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ar valdytoju, nėra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą ir už pasekmes, atsiradusias dėl TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdymo, ir jam neatsiranda prievolė atlyginti nuostolius ieškovui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, ieškinys atsakovo D. V. atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Trečiasis asmuo D. B. pateikė prašymą priteisti 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo pateikta nuomone, kad bylinėjimosi išlaidos kilo ir dėl D. B. kaltės. Iš iki ieškinio pateikimo teismui esančio susirašinėjimo tarp ieškovo ir D. B. nustatyta, kad jis neigė buvęs minimos transporto priemonės savininku ir laiku neinformavo ieškovo apie transporto priemonės perleidimą D. B. Vėliau nurodė, kad vertėsi transporto priemonių pirkimu – pardavimu ir tik gavęs teismo ieškinį pasitikslino duomenis apie transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 135 – 140, 166).

40. Tačiau kartu teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas teikdamas pradinį ieškinį pradiniam atsakovui D. B. nepasitikslino, kad D. B. deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę ir Lietuvos Respublikoje nedirba (I t., b. l. 155 – 156), kas sąlygojo, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo D. B. nebuvo pakankamai bendradarbiaujantys ir laiku nepatikslino duomenų.

41. Todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys D. B., kaip atsakovui, buvo pareikštas po to, kai valstybės įmonės „REGITRA“ duomenų bazėje, kaip transporto priemonės, kuria sukeltas eismo įvykis, savininkė I. T. nurodė D. B., kaip asmenį įsigijusi iš jos transporto priemonę ir atsižvelgiant į jo procesinį elgesį (neigė, kad kelias dienas buvo priemonės savininkas ir vėliau transporto priemonę perleido). Toks proceso šalies elgesys negali būti laikomas sąžiningu veikimu, todėl D. B. pateikti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintini iš dalies ir teismas, atsižvelgdamas į trečiojo asmens atstovo suteiktų teisinių paslaugų dėl reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo regreso teise apimtį ir pobūdį, laiko sąnaudas, į tai, kad D. B. atsakomybės pagrindą pašalinančios aplinkybės galėjo būti išsiaiškintos dar iki pateikiant pradinį ieškinį bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus spręstina, jog D. B. naudai prašomos priteisti patirtos 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos 50 procentų (450,00 Eur x 50 proc.) iki 225,00 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), priteisiant jas iš ieškovo trečiojo asmens D. B. naudai.

42. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, jog po civilinės bylos iškėlimo paaiškėjo, kad atsakovo A. C. F. atžvilgiu ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, vertintina, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dalyje ne dėl ieškovo kaltės. Todėl ieškovui grąžintina ½ dalis sumokėto žyminio mokesčio (743,00 Eur / 2), kas sudaro 371,50 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, I t., b. l. 148).

43. Atmetus ieškovo patikslintą ieškinį atsakovo D. V. atžvilgiu, iš ieškovo valstybei priteistinos 24,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes už ieškinių tikslinimą ir tuo patirtas didesnes proceso išlaidas atsakingas ieškovas (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atimamos iš ieškovui grąžintinos žyminio mokesčio sumos ir ieškovui galutinė grąžintina žyminio mokesčio suma sudaro 352,11 Eur (371,50 – 19,39 Eur).

44. Ieškinį palikus nenagrinėtu atsakovo A. C. F. atžvilgiu, teismas dėl ieškovo patirtų 629,61 Eur (16,27 + 345,17 + 268,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų už pateiktų procesinių dokumentų vertimą į valstybinę bei proceso dalyviams suprantamą kalbą nesprendžia, nes dėl šių išlaidų priteisimo ieškovas galės kreiptis į atsakovą A. C. F..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą ieškinį atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Palikti nenagrinėtu ieškovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą ieškinį atsakovo A. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. (duomenys neskelbtini), 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. (duomenys neskelbtini), 352,11 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus vienuolika centų) žyminio mokesčio dalį iš sumokėtos 2019 m. rugsėjo 27 d. lėšų pervedimo nurodymu 743,00 Eur sumos per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo priėmimo dieną paskelbti tokio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. lapkričio 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-295-1004/2020 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06177-2019-5), iškeltoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą ieškinį solidariems bendraatsakovams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. T., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Atsakovo A. C. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiųjų asmenų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl jiems sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Bylos šalys informuojamos, kad sprendimas laikomas jiems įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo (patalpinimo) dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Su 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (P. Cvirkos g. 77, Šiauliai). Informacijos teirautis tel. (8-41) 421 434.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.