Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-240-227/2017

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07077-2017-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8161-589/2017 pagal ieškovės R. R. ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo priteisimo atsakovui N. D., institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir išlaikymo priteisimo atsakovui N. D., institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikinąjį materialinį išlaikymą iš atsakovo N. D. nepilnamečiui sūnui S. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas. Ieškovė nurodė, kad sūnus su ja kartu gyvena Lietuvoje nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, o atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovei yra sunku išlaikyti vaiką, kuriam reikalingos nemažos išlaidos jo tobulinimui ir ugdymui, kadangi vaikas tuo laikotarpiu, kai gyveno Švedijoje, patyrė didelį psichologinį stresą dėl skirtingų kalbų mokymo. Šiuo metu vaikui yra teikiama visokeriopa psichologinė ir logopedinė pagalba, tame tarpe ir mokama, tam, kad vaikas galėtų normaliai kalbėti ir vystytis pagal savo amžių. Vaikas turi ir judėjimo problemų, todėl šiuo metu jam skirta reabilitacija. Kadangi teismo procesas gali užsitęsti dėl teismų jurisdikcijos, todėl esant tokiai situacijai, ieškovė, siekdama apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovas dirba Švedijoje, gauna nemažą darbo užmokestį, ieškovė yra bedarbė, dėl vaiko sveikatos ji neturi galimybės įsidarbinti, kadangi vaikui reikalinga padidinta mamos priežiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 17 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečio S. D. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove iki bus išnagrinėta civilinė byla. 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi teismas taip pat tenkino atsakovo N. D. prašymą dėl bylos sustabdymo ir civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teisme. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs nesant byloje pakankamai duomenų spręsti, kad nepilnamečio S. D. bei jo mamos gyvenamoji vieta visada buvo Lietuvoje ir ieškinys priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko globos teisių jam vienam suteikimo ir vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Teismas pažymėjo, kad, nors vaiko gyvenamoji vieta 2017 m. spalio 17 d. nutartimi laikinai nustatyta su ieškove, tačiau esant pradėtam teisminiam procesui dėl šalių nepilnamečio vaiko globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teisme, ir šiuo pagrindu sustabdžius šią bylą, laikino išlaikymo priteisimo klausimas šioje byloje yra netikslingas ir galintis sudaryti sąlygas atsirasti nesuderinamų skirtingų valstybių teismų sprendimų rizikai. Kadangi Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teisme vykstančio teisminio proceso metu gali būti išspręstas ir vaiko išlaikymo klausimas taikant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ nurodytas jurisdikcijos taisykles, ieškovė minėtame teisme, kuriame jau pradėta byla dėl šalių nepilnamečio vaiko globos teisių, turi galimybę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu bus atnaujintas bylos nagrinėjimas, kartu su kitais ieškovės ieškinyje suformuluotais reikalavimais bus išnagrinėtas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą, be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovė taip pat gali pakartotinai reikšti prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo motyvai

Ieškovė R. R. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės asmens registracijos, VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro, fizioterapijos skyriuje besigydančio ligonio procedūrų lapo, medicininių pažymėjimų kopijas.Nurodo, kad nepilnamečiui vaikui jau dabar yra reikalingas, skubus reabilitacinis ir specialus gydymas: lankymasis pas logopedą, psichologą vaikų ligų gydytoją, kinizeterapeutą, jam paskirta kineziterapija po traumų ir ortopedinių susirgimų, apatinės galūnės masažas, kūdikių ir vaikų, kintamojo magnetinio lauko terapija. Taip pat vaiką reikia ne tik pamaitinti ir aprengti, tačiau reikia skirti išlaidų kitiems bendražmogiškiems poreikiams tenkinti, todėl reikalingos papildomos lėšos, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, visiškai nekreipė dėmesio, kad ieškovė yra bedarbė, registruota darbo biržoje, dėl vaiko sveikatos būklės negali dirbti darbo, kuriuos siūlo darbo birža, kadangi vaikui yra reikalinga intensyvi priežiūra ir gydymas, o atsakovas, kuris yra vaiko tėvas ir turi pareigą teikti išlaikymą, visiškai to neprisideda jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet vaikas gyvena su motina.Laikinąja apsaugos priemones taikyti šioje byloje buvo prašoma, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ir būtų gautas tinkamas išlaikymas, tačiau teismas nepagrįstai jį atmetė. Įvertintina, kad procesas užsitęs šioje byloje, ką patvirtina priimta teismo nutartis dėl bylos sustabdymo. Pažymi, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5269-603/2017 pagal pareiškėjo N. D. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, suinteresuotas asmuo R. R., išvadą teikiančios institucijos Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vaikas nebuvo grąžintas į kilmės šalį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą, taip pat įvertinus, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, su atskirojo skundo pateiktus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės argumentuodamas tuo, kad nagrinėjama byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teisme. Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra aišku, ar ieškovės pareikštas ieškinys priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, nes atsakovas dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko globos teisių jam vienam suteikimo ir vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas jų taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko globos teisių jam vienam suteikimo ir vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Ieškovė su ieškiniu į Panevėžio miesto apylinkės teismą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 11 d., jos prašymu įsiteisėjusia 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nustatyta nepilnamečio S. D. gyvenamoji vieta su mama R. R. iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui N. D., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių skyriui. Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teisme byla yra nagrinėjama, teismo 2017 m. spalio 18 d. protokole užfiksuota, kad 2017 m. spalio 25 d. buvo paskelbta nutartis, kuria laikotarpiui kol bus išspręstas klausimas dėl bendravimo teismo sprendimu arba neskundžiama nutartimi, apylinkės teismas nustato, kad N. D. vienam suteikiama sūnaus S. D. globa. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi šiam teismui skundą, kas turėjo būti padaryta iki 2017 m. lapkričio 15 d., todėl manytina, kad nutartis yra įsiteisėjusi.Taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5269-603/2017 (palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2098-236/2017) pagal pareiškėjo N. D. pareiškimą, suinteresuotas asmuo R. R., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko sugrąžinimo pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, pareiškėjo prašymas grąžinti S. D. į Švedijos Karalystę atmestas. Šia nutartimi nutarta negrąžinti vaiko į Švedijos Karalystę motyvuojant tuo, kad, nors vaikas pagal Hagos konvencijos nuostatas iš Švedijos Karalystės į Lietuvą yra išvežtas neteisėtai, tačiau egzistuoja išimtis dėl grąžinimo į kilmės vietos valstybę (vaikas prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos, šios aplinkos pakeitimas neatitiktų interesų). Šioje byloje buvo įvertinta, kad vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jam dėl nustatytų specialių poreikių teikiama medicininė pagalba, vaikas socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinką, šeimoje sukurti geri santykiai, natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su motina bei artimais giminaičiais, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su motina ar iš esmės jį apriboti, vaiko amžius - vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Minėtoje byloje yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovė su vaiku iš Švedijos Karalystės išvyko į Lietuvą 2017 m. rugpjūčio 1 d., atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, tokiu būdu yra perkėlęs išlaikymo naštą vaiko motinai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir civilinę bylą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sūnui priteisimo pagal ieškovės ieškinį sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teisme. Tokią išvadą teismas padarė, nustatęs nesant byloje pakankamai duomenų spręsti, kad nepilnamečio S. D. bei jo mamos gyvenamoji vieta visada buvo Lietuvoje ir ieškinys priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Švedijos karalystės Sodertorno apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko globos teisių jam vienam suteikimo ir vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Nutartis įsiteisėjusi. Pagal CPK 166 straipsnio 3 dalį sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Todėl pripažintina, kad ir sustabdytoje civilinėje byloje pagal nacionalinės teisės normas yra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl jurisdikcijos, tačiau pažymėtina, kad skundžiama nutartis priimta jau esant sustabdytai civilinei bylai iki kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovo reikalavimus Švedijos Karalystės teisme. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Švedijos Karalyste), todėl teismas priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio vadovaujasi ir ES teisės šaltiniais: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - reglamentas ,,Briuselis II bis“) (dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) (dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis).Pažymėtina, kad pagal reglamento ,,Briuselis II bis“ 19 straipsnio 1 dalį neatidėliotinais atvejais šio reglamento nuostatos neužkerta kelio valstybės narės teismams toje valstybėje esantiems asmenims ar turtui taikyti laikinas, įskaitant apsaugines, priemones, kurios gali būti numatytos tos valstybės narės teisėje, netgi jei pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Nurodytos priemonės netaikomos, kai valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, jau yra ėmęsis priemonių, kurias jis laiko tinkamomis. Pagal Išlaikymo reglamento 14 straipsnį valstybės narės teismams gali būti paduotas prašymas dėl tokių laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurios yra galimos pagal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą, ši laikinoji apsaugos priemonė susijusi su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, nėra keliamas klausimas dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, manytina, kad pagal aukščiau nurodytas reglamentų nuostatas yra galimas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, net ir tuo atveju, jeigu ateityje išaiškėtų, kad Švedijos Karalystės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad šiuo metu vaiko laikina gyvenamoji vieta Panevėžio miesto apylinkės teismo nustatyta su mama, nebuvo patenkintas atsakovo prašymas dėl vaiko sugrąžinimo į Švedijos Karalystę, byloje yra duomenys, kad vaikas su mama faktiškai gyvena Lietuvoje, Panevėžyje, čia lanko lopšelį-darželį, jam teikiamos medicininės paslaugos, dėl ko patiriamos išlaidos. Neabejotina, kad vaikui yra reikalinga užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius ir šiuo metu, kol dar nėra išspręsti visi procesiniai klausimai ir byla yra sustabdyta. Pažymėtina, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, argumentuodamas tuo, kad jam Švedijos Karalystės teismo nutartimi yra suteikta vaiko globa, taigi, jis yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis atitinka ieškiniu reikalaujamo priteisti išlaikymo, išnagrinėjus bylą iš esmės, dydį, t. y. ieškovės vertinimu, 500 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų ne tik jų būtinųjų, bet ir realiųjų poreikių, kuriuos nustatyti galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertina byloje pateiktus duomenis: vaikas yra 5 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, lankosi pas logopedą, psichologą vaikų ligų gydytoją, kinizeterapeutą, jam paskirta kineziterapija po traumų ir ortopedinių susirgimų, apatinės galūnės masažas, kūdikių ir vaikų, kintamojo magnetinio lauko terapija, vaikas lanko lapšelį-darželį, ieškovė jam suteikia gyvenamąjį būstą, iš esmės jai vienai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia; ieškovė šiuo metu nedirba. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl ieškovės teiginiai, kad jis dirbdamas Švedijoje daug uždirba ir turi galimybę teikti kas mėnesį po 500 Eur laikiną išlaikymą vaikui, įrodymais nepagrįsti. Pripažintina, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas atsakovo turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes (duomenys apie nepilnamečio vaiko poreikius nėra detalizuoti nurodant išlaikymui reikalingą sumą), todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti. Priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė skirtina iš atsakovo priteistino laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Esant nurodytoms aplinkybėms Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. D., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. D., a.k. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Paskirti R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus S. D.laikinam išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį atmesti.