Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. e2-3822-1071/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
e2-3822-1071/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02294-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Atsakovas
G. Z.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Civilinė byla Nr. e2-3822-1071/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02294-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4; 3.2.6.5.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant atsakovui G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1094,73 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2018 m. sausio 18 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu R. Z., vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę FORD C-MAX, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuo smūgio atsitrenkė į kitą transporto priemonę VW TOURAN, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Abi nukentėjusios transporto priemonės stovėjo prie raudonai degančio šviesoforo signalo. Eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. Z.. Ieškovė ir atsakovas G. Z. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. AMA (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta automobilio AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei, kaip transporto priemonės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo 1094,73 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Nurodė, jog žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu apdrausto automobilio valdytojas – R. Z. neturėjo 5 metu vairavimo stažo, tokiu būdu buvo pažeistas draudiko (ieškovės) ir atsakovo G. Z. sudarytos draudimo sutarties 1.5.6. punktas – individualiai aptarta sąlyga, jog apdraustos transporto priemonės „Nevairuoja mažesni nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys“, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo. Nurodė, jog ieškovė 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino ir liko skolingas ieškovei 1094,73 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš jo maksimalią (50 procentų) dėl draudiminio įvykio išmokėtos išmokos dalį yra nepagrįstas, ir prašo ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog apdraustos transporto priemonės nevairavo asmuo turintis mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą, nes įvykio metu transporto priemonę vairavęs jo sūnus R. Z. teisę vairuoti transporto priemonę įgijo būdamas 18 metų, tai yra 2013 metais.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Teismas protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutiko dėl išmokos dydžio. Paaiškino, kad automobilį avarijos metu vairavo jo sūnus – R. Z.. VĮ „Regitra“ duomenimis sūnus neturėjo dar 5 metų vairavimo stažo. Paaiškino, kad įvykio dieną sūnui davė vairuoti automobilį dėl nenumatytų susiklosčiusių aplinkybių. Jis žinojo, kad sūnus turėjo perlaikyti teises dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet, kad neperlaikė, nežinojo. Jis sutinka mokėti mažiau nei 50 procentų, nes šiuo metu neturi galimybės tokios sumos sumokėti, sutinka mokėti 5 procentus išmokėtos žalos. Eismo įvykis įvyko žiemą, susidūrė kelios transporto priemonės, sūnus nesilaikė distancijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės.

2017 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AMA 1261870 (toliau – Sutartis), kuria vienerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 16 d. buvo apdrausta transporto priemonės AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutarties 1.5.6 punktu šalys, be kita ko, sutarė, kad transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys (e. b. l. 18).

Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdoje, Šilutės pl. gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo sūnus R. Z., vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino automobilį FORD C-MAX, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio automobilis FORD C-MAX, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į kitą automobilį VW TOURAN, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje transporto priemonės AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą (e. b. l. 35).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apskaičiavo minėto eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiems asmenims 2189,46 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 36 - 39). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad eismo įvykio metu vairavusio asmens vairavimo stažas buvo mažesnis nei buvo numatyta Sutartyje, 2018 m. kovo 27 d. raštu paprašė atsakovą pervesti į atsakovo sąskaitą 50 procentų nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1094,73 Eur (e. b. l. 52).

Byloje esantis R. Z. vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones jam yra suteikta nuo 2016 m. balandžio 21 d. (e. b. l. 19).

Valstybinės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialas raštas patvirtina, kad R. Z. vairuotojo pažymėjimas suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones buvo išduotas 2013 m. vasario 28 d. Nustatyta, kad R. Z. 2014 m. rugpjūčio 14 d. padarė administracinį teisės pažeidimą (e. b. l. 87-88).

Dėl žalos atlyginimo.

Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis.

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės (draudiko) teisės reikalauti iš atsakovo (draudėjo) grąžinti 50 procentų nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos, atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavo asmuo, neatitinkantis Sutartyje nustatyto reikalavimo turėti 5 metų vairavimo stažą.

CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato bendrąją draudėjo pareigą pranešti draudikui apie rizikos padidėjimą, o 2 dalis nustato draudiko teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį, įskaitant sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62.2. punktą, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 63 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas nebuvo informuotas apie padidėjusią riziką nei jai padidėjus, nei per tris dienas po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie padidėjusią riziką, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų VI dalies ,,Draudimo sąlygų padidėjimas ar sumažėjimas“ 38 punkte ar draudimo sutarties 1.5.6 punkte. Pareiga grąžinti dalį išmokų draudikui dėl neinformavimo apie rizikos padidėjimą yra sąlygota netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakomybė gali kilti ir kyla tik sutarties šaliai.

Iš byloje pateiktos Sutarties 1.5.6 punkto matyti, kad sudarant Sutartį draudimo rizika buvo įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Atsakovas G. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis žinojo apie šią sutarties sąlygą ir šios aplinkybės neginčija, o automobilį vairuoti sūnui perdavė susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Be to, jis nežinojo, kad sūnus neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo ir padaręs administracinį nusižengimą, nustatytu terminu nebaigė papildomų mokymų ir nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinį, tačiau nesutiko mokėti 50 procentų išmokėtos žalos dydžio. Savo nesutikimą su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu jis grindė ta aplinkybe, kad jis niekada nėra padaręs jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo, šiuo metu jis neturi galimybės sumokėti ieškovės prašomos sumos dėl sunkios finansinės padėties, be to, jo manymu, sūnus jau beveik turėjo 5 metų vairavimo stažą.

Pripažintina, kad draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis, o transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio 2018 m. sausio 8 d. metu automobilį AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovo sūnus R. Z.. Byloje nustatyta, kad R. Z. vairavimo egzaminą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones išlaikė 2013 m. vasario 23 d., o 2013 m. vasario 28 d., jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM, B1, B kategorijos transporto priemones. Nustatyta ir tai, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. R. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, viršijo leistiną greitį. Byloje pateiktas R. Z. 2018 m. gegužės 4 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones jis yra įgijęs 2016 m. balandžio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 9 dalimi (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato, kad asmeniui, perlaikiusiam egzaminus, būtų užskaitomas vairavimo stažas, kurį jis įgijo turėdamas anksčiau galiojusį pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. rugpjūčio 10 d., nutartis administracinėje byloje Nr.A-1022-1062/2017).

Taigi pagal eismo įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą, asmuo, padaręs nustatytą pažeidimą ir per vienerius metus nebaigęs papildomų mokymų, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiu atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones atsiranda tik perlaikius egzaminus ir išduodamas 2 metus galiojantis, t. y. pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, o būtent, kad įstatymas nenumato, kad asmeniui, perlaikiusiam egzaminus, būtų užskaitomas vairavimo stažas, kurį jis įgijo turėdamas anksčiau galiojusį pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą, į tai, kad įstatyme taip pat nenumatyta, kad perlaikius egzaminus, asmeniui būtų išduodamas 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas, remiantis tuo, kad asmuo jau yra turėjęs pradedančio vairuotojo pažymėjimą, darytina išvada, R. Z., teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo 2016 m. balandžio 21 d. Vadinasi, R. Z. vairavimo stažas eismo įvykio 2018 m. sausio 8 d. metu buvo – 1 metai 8 mėnesiai ir 18 dienų. Taigi draudžiamąjį įvykį sukėlė asmuo, kurio vairavimo stažas buvo mažesnis už minimalų stažą, įtvirtintą draudimo sutartyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas kaip draudėjas, perduodamas automobilį valdyti asmeniui, neatitinkančiam draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų, padidino sutartyje numatytą draudimo riziką, tačiau apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, ieškovei nepranešė, todėl pripažintina, kad atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, neinformavo draudiko apie draudimo rizikos padidėjimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo.

Kita vertus, ieškovė nepateikė pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, kodėl šiuo individualiu atveju prašo iš atsakovo priteisti ne leidžiamą susigrąžinti išmokėtos sumos dalį (iki 50 procentų), o pusę išmokėtos išmokos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant draudėjo atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). Spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neatitinkančiam sutarties reikalavimo turėti 5 metų vairavimo stažą, savaime nereiškia, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog nežinojo, kad sūnus nėra persilaikęs vairavimo egzamino, jis manė, kad sūnaus vairuotojo stažas yra nuo 2013 m. vasario 26 d., t. y., kad jis įvykio metu jau beveik turėjo 5 metų vairavimo stažą.

Teismo nuomone, įvertinus sutarties sąlygas, atsakovui sutartyje nustatytos pareigos pažeidimo pobūdį, ieškovei iš atsakovo priteistinos grąžinti sumos dydis (50 procentų išmokėtos draudimo išmokos) yra per didelis. Byloje nustatyta, kad eismo įvykyje be įvykio kaltininko vairuojamos transporto priemonės, buvo tik apgadinti dar du automobiliai, dalyvavę eismo įvykyje ar kiti asmenys nenukentėjo, eismo įvykis įvyko žiemos metu, apdraustą automobilį vairavusiam asmeniui nesilaikius sugaus atstumo ir atsitrenkus į priekyje prie raudono šviesoforo signalo sustojusį automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į dar vieną automobilį. Teismo vertinimu tokio pobūdžio pažeidimo negalima pripažinti labai šiurkščiu, be to, byloje nenustatyta, jog asmuo, neturintis draudimo sutartyje numatyto transporto priemonės 5 metų vairavimo stažo, būtų nuolat vairavęs atsakovo automobilį, taigi lieka nepaneigta atsakovo pozicija, kad tai buvo iš esmės vienkartinis atvejis, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Be to, kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, jis nežinojo, kad sūnus nėra persilaikęs vairavimo egzamino, jis manė, kad sūnaus vairuotojo stažas yra nuo 2013 m. vasario 26 d., t. y., kad jis įvykio metu jau beveik turėjo 5 metų vairavimo stažą. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog privalomojo draudimo sutarties 1.5.6 punkto nuostatų pažeidimas nebuvo vienkartinis (CPK 178 straipsnis).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, bei įvertinęs pirmiau nurodytas sutarties pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, išmokėtos draudimo išmokos dydį, sprendžia, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, priteistinas nuostolių atlyginimo dydis mažintinas iki 30 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, kaip atitinkančios teisingumo, protingumo principus bei proporcingos padarytam sutarties pažeidimui. Byloje nustatyta, kad ieškovė nukentėjusiems asmenims eismo įvykio metu išmokėjo 2189,46 Eur draudimo išmoką, todėl prašoma priteisti 50 proc. (1094,73 Eur) suma mažinama iki 30 proc. – tai yra iki 656,84 Eur (2189,46 Eur x30 proc.). Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. pagrindinės skolos ir delspinigių, ir jos laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalys pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 25,00 Eur (žyminis mokestis). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo G. Z. yra pagrindas priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškovo reikalavimų daliai (60 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas G. Z. taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius 120,00 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas. G. Z. iš ieškovės yra pagrindas priteisti 48,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t y. proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai (40 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 656,84 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 84 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos 656,84 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. Z. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius