Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Almai Tomkevičienei ir Vaidai Jankauskienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui D. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą D. K. E. G. tėvu, o E. G. atsakovo D. K. vaiku; nustatyti nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamąją vietą kartu su jo mama, ieškove G. G., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo D. K. sūnui E. G. 2400,00 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. imtinai; priteisti iš atsakovo D. K. sūnui E. G. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur nuo 2022 m. kovo 1 d. iki E. G. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad nepilnamečio E. G. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruot vaiko mama, ieškovė G. G. bei suteikti E. G. pavardę (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. K. susipažino 2018 m. Kadangi atsakovas gyveno užsienyje, jie tarpusavio ryšį daugiausia palaikė per socialinius tinklus. 2019 m. vasario mėn. ieškovė išvyko gyventi pas atsakovą į Angliją, pradėjo vesti bendrą ūkį ir kurti bendrą ateitį. Bendras jų gyvenimas truko iki 2020 m. liepos mėn., kai ieškovė dar nežinodama, kad laukiasi bendro kūdikio, į Lietuvą grįžo dėl odontologinių sveikatos problemų ir apsistojo pas atsakovo tėvus. Tik po savaitės, ieškovei kilus įtarimui, jog laukiasi, jai buvo nustatytas 6 savaičių nėštumas. Ieškovė netrukus šia žinia pasidalino su atsakovu, tačiau pirminė jo reakcija buvo priešiška, jis netikėjo nėštumu, išreiškė norą nutraukti visus turėtus artimus santykius. Po kurio laiko atsakovo D. K. nuomonė dėl tėvystės pasikeitė – jis ėmė save laikyti vaiko tėvu, ėmė remti materialiai tiek iki vaiko gimimo, tiek kurį laiką jam gimus. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G. Gimus sūnui atsakovas iš pradžių buvo pakankamai dėmesingas ir rūpestingas, iki 2021 m. birželio mėn. noriai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau po to nustojo materialiai rūpintis vaiku, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. liovėsi bendrauti ir domėtis jų sūnumi. Ieškovė G. G. yra tikra, kad atsakovas D. K. yra E. G. tėvas. Jos teigimu, pats atsakovas save laiko vaiko tėvu, bet atsakovo tėvystė notarų biure nėra pripažinta iki šiol. Šis aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti susirašinėjimai, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas savo noru mokėjo išlaikymą vaikui. Atsakovas rūpinosi ieškove viso jos nėštumo metu ir gimus vaikui, kol jam suėjo 5 mėn. D. K. mokėjo ieškovei už jos nuomojamą butą ir teikė vaikui išlaikymą, bendrai pervesdavo po 300-400 Eur per mėnesį. Tada staiga viskas nutrūko, atsakovas jokio išlaikymo nebeteikė. Pats atsakovas sūnų matė tik iš nuotraukų. Atsakovo tėvai vaiką yra matę ne kartą, jį lankydavo, o ir pati ieškovė pas juos su vaiku nuvažiuodavo. Atsakovas žadėjo grįžti į Lietuvą gimus vaikui ir pripažinti tėvystę, tačiau taip ir negrįžo. Atsakovas yra nurodęs ieškovei savo asmens kodą ir tuometinį gyvenamosios vietos adresą, nes manė, kad ieškovė galės sutvarkyti tėvystės dokumentus be jo. Šiuo metu su atsakovu nebendrauja, nes jis ir jo šeima yra užblokavę ieškovę visuose socialiniuose tinkluose. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur. Ieškovė gauna 40,00 Eur išmoką, kaip vieniša mama, laikiną išmoką po 307,00 Eur ir išmoką vaikui po 80,50 Eur per mėnesį. Kai pritrūksta pinigų, ieškovei padeda jos tėvas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Jam, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tačiau šio straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas taip pat kiti įrodymai.

Teismui žinomas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tačiau siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi teismui paskelbus atsakovo D. K. paiešką, 2022 m. birželio 29 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato raštas, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnams nuvykus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovo tėvo buvo paprašyta perduoti D. K. žinutę, kad šis susisiektų su policijos pareigūnu. Tą pačią dieną atsakovas paskambino policijos pareigūnui, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Anglijoje. Telefoninio pokalbio metu atsakovas D. K. teigė, jog nesislapsto, bet neturi galimybės grįžti į Lietuvą, nes nuolat dirba. Teismui nepavyko procesinių dokumentų atsakovui įteikti ir jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Anglijoje. Nors teismui ir nepavyko atsakovui D. K. įteikti ieškinio nuorašo, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, atsakovas žino apie ieškovės G. G. teismui pateiktą ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tačiau procesu nesidomėjo ir jame nedalyvavo.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo galimybės atlikti DNR ekspertizės, todėl teismas nustatydamas E. G., gim. (duomenys neskelbtini), giminystės ryšį su atsakovu vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais ir byloje surinktais įrodymais, šalių paaiškinimais.

Byloje nekyla abejonių, jog ieškovė G. G. ir atsakovas D. K. iki vaiko gimimo gyveno ir vedė bendrą ūkį Anglijoje. Tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga, ieškovės bei liudytojų A. S. ir V. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Aplinkybę, kad atsakovas pripažino gimusį sūnų įrodo kartu su ieškiniu pateikti jo ir ieškovės susirašinėjimai per programėlę „Viber“. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, jog atsakovas planavo grįžti į Lietuvą ir pripažinti E. G. tėvystę, vadino jį savo vaiku. Tai, kad atsakovas neneigė tėvystės gimusiam vaikui patvirtina ir prie bylos pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, jog D. K. ieškovei G. G. periodiškai pervedinėjo pinigus, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2021 m. birželio 14 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatytina, kad atsakovas D. K. yra nepilnamečio vaiko E. G. tėvas, o E. G. yra atsakovo D. K. sūnus (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, vaiko pavardė „(duomenys neskelbtini)“ pakeistina į pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnui E. G. netrukus sukaks 2 metai. Vaikas sveikatos problemų neturi, berniukas sveikas, aktyvus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba. Jos gaunamos pajamos – socialinės išmokos už mažametį sūnų, socialinė pašalpa šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovei, dėl mažų šeimos pajamų, taip pat priklauso maisto daviniai. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, nėra juridinių asmenų dalyvė. Ji šiuo metu su sūnumi gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kur taip pat gyvena ieškovės tėvas bei jo pilnametis sūnus. Kol E. G. dar mažas, gyvenimo sąlygos tinkamos, tačiau jam augant reikės daugiau erdvės, savo kambario, todėl ieškovė turės spręsti klausimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, kad gyvenamoji vieta būtų pritaikyta tiek mokytis, tiek vystytis bei ilsėtis. Byloje nėra duomenų apie atsakovo D. K. gaunamas pajamas. Atsakovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo mažamečio sūnaus E. G. išlaikymui priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Tokiam teismo sprendimui pritaria ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kurios teigimu prašoma priteisti 300,00 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus.

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas D. K. gera valia mokėjo sūnui išlaikymą. Paskutinis pinigų pavedimas buvo atliktas 2021 m. birželio 14 d. Taigi, atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo 2021 m. liepos mėn., todėl ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo D. K. sūnui E. G. priteisti 2400,00 Eur įsiskolinimą, susidariusį laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.

Vertinant tai, kad šalių sūnaus išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2022 m. kovo 1 d. bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., pripažintina, kad už minėtą laikotarpį iš atsakovo D. K. priteistinas nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymo įsiskolinimas 2400,00 Eur (8 mėn. po 300,00 Eur).

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nepilnametis E. G. gyvena su mama, ieškove G. G., jos gyvenamojoje vietoje. Tarp mamos ir vaiko yra susiklostęs itin stiprus ryšys, tuo tarpu atsakovas vaiku nesidomi, jį yra matęs tik iš ieškovės siųstų nuotraukų. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ieškovė mažamečio sūnaus priežiūrą įgyvendina tinkamai, vaiko gyvenama aplinka atitinka vaiko poreikius ir yra saugi, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, todėl pritarė dėl mažamečio E. G. gyvenamosios vietos nustatymo su jos mama, ieškove G. G..

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl mažamečio vaiko E. G. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius išlaikymo ir įsiskolinimo dydį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovei 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba yra 100 procentų (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą 2023 m. sausio 9 d. pažymą sudaro 259,77 Eur. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 259,77 Eur valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gimusio E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. G. yra D. K. sūnus.

Pakeisti nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų Eur 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 259,77 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.