Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-12-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-13917-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-28
Bylos Nr.
2YT-13917-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00697-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
L. D.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, A. P.
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. 2YT-13917-476/2020
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00697-2020-0(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 28 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po palikėjos B. P. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D. po palikėjo J. P. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad tėvai J. P. ir B. P. susituokė (duomenys neskelbtini)Briansko civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 8). Šeimoje augo du vaikai ji ir jos sesuo A. P.. 1998 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjos tėvai įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Turtas įregistruotas J. P. vardu. B. P. priklausė ½ dalis turto, kuris buvo įgytas santuokos metu. Šiame name tėvai visą laiką gyveno bei vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos motina B. P.. Po pareiškėjos motinos mirties nei vaikai, nei pergyvenęs sutuoktinis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas - palikėją pergyvenęs sutuoktinis J. P., po kurio mirties nei pareiškėja, nei jos sesuo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Palikėją B. P. pergyvenęs sutuoktinis J. P. po palikėjos mirties įgijo teisę į visą sutuoktinės B. P. palikimą - t. y. 1/2 dalį sutuoktiniams priklausiusio aukščiau minėto nekilnojamojo turto, kadangi pirmos eilės įpėdiniai - sutuoktinių dukros L. D. ir A. P. jokių palikimo priėmimo veiksmų po B. P. mirties neišreiškė. Šį palikimą J. P. priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. J. P. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą dėl palikimo priėmimo, t. y. po sutuoktinės mirties toliau gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo žemės sklypą, augino daržoves, šienavo žolę ir atliko kitus namų ūkio darbus. J. P. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Tik vėliau pablogėjus J. P. sveikatai, jis persikėlė gyventi į Kauną pas ją, kur gyveno iki pat mirties. Kadangi J. P. šiuo adresu gyveno nuo (duomenys neskelbtini), t. y. dvylika metų, natūralu, kad jo visi asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys visuomet buvo šiame name. Nors J. P. buvo garbingo amžiaus (palikėjos mirties dieną jam buvo 59 metai), tuo metu sveikatos problemų dar neturėjo, palikimą priėmė faktiškai turtą valdymas, juo rūpindamasis. Prižiūrėjo, kad kieme būtų nukastas sniegas, laiku ir tinkamai kūrenama krosnis. Šiltuoju metų laiku J. P. rūpinosi, kad kiemas būtų tvarkingas, genėjo medžius, sukasė lysves, t. y. perėmė mirusios sutuoktinės rūpestį namu ir jo aplinka. Visos santuokos metu bendrai su sutuoktine prižiūrėjęs namus ir aplinką, po sutuoktinės - palikėjos B. P. mirties, J. P. perėmė mirusiosios sutuoktinės turto dalį kaip savo ir šiuos veiksmus atliko per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą.

Palikėjas J. P. turėjo du vaikus - ją ir A. P.. Po tėvo J. P. mirties tiek ji, tiek suinteresuotas asmuo A. P. įgijo teisę į tėvo palikimą lygiomis dalimis. Nei ji, nei jos sesuo A. P. į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo - A. P. savo valios priimti palikimą neišreiškė jokiais veiksmais, sutiko, kad L. D. priimtų visą palikimą. Pareiškėja kartu su tėvu negyveno, tačiau nuolat padėjo tvarkyti namus ir aplinką, prižiūrėti žemės sklypą, apmokėti mokesčius, rūpinosi tėvu iki pat jo mirties, prieš mirtį slaugė jį savo namuose. Pareiškėja L. D. po tėvo J. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Ji pastoviai prižiūrėjo sodybą ir rūpinosi ja kaip savo turtu. Tai daro iki šiol. Nors ji kartu su tėvu negyveno, tačiau dažnai jį lankydavo, prižiūrėjo namą, jį tvarkė, prižiūrėjo aplinką. Ji taip pat padėjo tėvui apmokėti visus namo išlaikymo mokesčius, pasirūpinti malkomis žiemai. Tėvo paliktą turtą priėmė ir juo rūpinosi kaip savu, po tėvo J. P. mirties toliau rūpinosi šia sodyba ir tai daro iki šiol. Šiltuoju metų laiku ji rūpinosi žemės sklypu ir namo aplinka: šienavo žolę, tvarkė daržą, sodino gėles ir pan. Šiuos darbus darė ir tėvui J. P. apsirgus, ir iškart po jo mirties. Tėvo J. P. sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), pareiškėja pastoviai ir nepertraukiamai rūpinasi iki šiol. Svarbu paminėti tai, kad ji perėmė mirusio tėvo J. P. turtą kaip savo ir šiuos veiksmus atliko per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-30),

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su L. D. pareiškimu sutinka. Būtent jos sesuo L. D. visada rūpinosi ir prižiūrėjo tėvų sodybą, taip pat slaugė sergantį tėvą, o po jo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti likusį turtą (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P. ir B. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Briansko civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 8 (b. l. 9, 10). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad L. P. tėvai J. P. ir B. P. (b. l. 11, 12). B. P. mirė (duomenys neskelbtini), J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad J. P. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). Iš Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro pažymėjimo matyti, kad dėl B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylų nėra. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos pažymos matyti, kad L. D. ilgą laiką padėjo prižiūrėti ir administruoti tėvui J. P. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pablogėjus tėvo sveikatai L. D. globojo tėvą savo namuose (duomenys neskelbtini), tačiau ji pastoviai prižiūrėjo tėvui priklausantį turtą (b. l. 20). Iš Raseinių priešgaisrinės gelbįjimo tarnybos rašto matyti, kad 2007 m. liepos 6 d. buvo gautas pranešimas apie kilusį gaisrą J. P. priklausančiame apleistame name (b. l. 21).

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės B. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė J. P., o po jo mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė pareiškėja L. D.. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. P. nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P. po sutuoktinės B. P. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu, toliau gyveno minėtuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius neišskirdamas sutuoktinės dalies. Šiuos veiksmus atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog J. P. po sutuoktinės B. P. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja L. D. po savo tėvo mirties rūpinosi likusiu jo turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius ir šiuos veiksmus ji atliko nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog L. D. po tėvo J. P. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė