- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-768-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03933-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. C.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-650-985/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo M. C. (toliau - ir atsakovas): 1) 138,49 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, 2) 23,25 Eur pelno palūkanas susidariusias iki sutarties nutraukimo, 3) 4,60 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 4) 38,87 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, 5) 52 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.), 6) 52 procentų nuostolius (negautas pajamas) už negrąžintą kredito sumą (138,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 121,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo M. C.: 1) 138,49 Eur negrąžintą kredito dalį, 2) 23,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3) 4,60 Eur administravimo mokesčio, 4) 38,87 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), 5) 6,51 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 20 d.), 6) negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 52 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (138,49 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 20 d.) ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.), 7) 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) 119,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-scjcnz75 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (52 procentai) be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
3. Teismas nustatė, kad tarp UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovo 2019 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-scjcnz75 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 150,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 94,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 52 procentai) ir 27,12 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 19 d. išsiuntė pranešimą, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu pridėjo Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. gegužės 19 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-05-19/0 patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. birželio 4 d.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 52 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą 138,49 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.). Teismo vertinimu, ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl vadovaujantis vartojimo kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
5. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo interesus, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, sprendė, jog tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 20 d.), t. y. 6,51 Eur (138,49 Eur negrąžinta kredito dalis x 52 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 33 dienos nuo ieškinio parengimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 52 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 20 d.) ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 52,00 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 138,49 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
7. Teismo vertinimu, netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 12,46 Eur (138,49 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 procento x 180 dienų). Ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.
8. Teismas konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 52 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procentų) ir termino (180 d.). Teismas sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 52 procentų dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-650-985/2021 dalyje: 1) dėl 52,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 52,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.); 2) dėl atmesto reikalavimo dėl 52,00 procentų nuostolių (negautų pajamų) už negrąžintą kredito sumą (138,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 52,00 procentų nuostolių (negautų pajamų) už negrąžintą kredito sumą (138,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliantei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
9.2. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (94,32 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas, būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 52,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 52,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 52,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Lygiai tos pačios prielaidos buvo taikytos ir ieškinyje nurodytai fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (38,87 Eur), kurią teismas priteisė, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms Sutarties sudarymo metu.
9.3. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo kredito ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
9.4. Teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 52,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
9.5. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 52,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini pilna apimtimi iš atsakovo.
9.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimų. Patenkinus apeliantės reikalavimus pilnai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo: 1) 138,49 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, 2) 23,25 Eur pelno palūkanas susidariusias iki sutarties nutraukimo, 3) 4,60 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 4) 38,87 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, 5) 52 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.), 6) 52 procentų nuostolius (negautas pajamas) už negrąžintą kredito sumą (138,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 121,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus.
13. Ginčas kyla dėl ieškovei priteistų negautų pajamų (nuostolių), t. y. dėl nutarties 12 punkte nurodytų ieškovės 5 ir 6 punktų reikalavimų tenkinimo.
14. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių ieškovės 5 punkto reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) tenkino iš dalies ir priteisė: 6,51 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 20 d.) ir negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 52 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (138,49 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 20 d.) ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.). Ieškovės 6 punkto reikalavimą, t. y. priteisti 52 procentų nuostolius (negautas pajamas) už negrąžintą kredito sumą (138,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pirmosios instancijos teismas atmetė.
15. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteisti jai iš atsakovo 52,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.); 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (138,49 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
16. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti kredito iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 4 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta Sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
23. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (138,49 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal Sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims už 52 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
24. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1–3 dalimis).
25. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.