- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1472-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17259-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 2.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc, išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašo santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. V. nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę V., atsakovui palikti pavardę V.; nustatyti nepilnametės dukters P. V. gyvenamąją vietą su motina D. V.; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise valdys dukters motina; priteisti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. T12525, VIN kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovei kompensacijos; nustatyti, kad prievolė pagal 2008-09-09 kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/16VY paliekama vykdyti atsakovui D. V. kaip jo asmeninė prievolė, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo charakterio savybių. Kadangi ieškovė suteikia vaikui visą būtiną rūpestį bei auklėjimą, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį. Sutuoktiniai neturi nekilnojamojo turto, santuokoje įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (400 Eur vertės), priteistina atsakovui, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už dalį turto. Paimtas kreditas buvo skiriamas ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl tik atsakovas atsakingas už kredito grąžinimą.Atsakovas D. V. su ieškiniu sutiko pilnai. Nurodė, jog paskola buvo reikalinga jo tėvui, nežinojo, kam imamas kreditas, buvo tėvo apgautas. Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog tarp banko ir kredito gavėjų D. V. ir D. V. sudaryta 2008-09-09 Kreditavimo sutartis Nr. KK 08/09/16VY. D. V. ir D. V. yra solidariai atsakingi Bankui už įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymą. Nurodė, kad minima sutartis nutraukta 2011-03-05 ir įsipareigojimas bankui yra 137 701,97 Eur. Hipotekos lakštu yra įkeista 23770/34803 dalis administracinių patalpų, esančių Pramonės g. 9, Vilniaus m., kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Astonbocas“. Bankas prašo D. V. ir D. V. palikti solidariai atsakingus už prievoles pagal Kreditavimo sutartį ir nemodifikuoti Kreditavimo sutarties.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 2003 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1005) tarp D. V. (iki santuokos - Šturmo), a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. paliko santuokinę pavardę – V., atsakovui D. V. paliko pavardę – V. Nustatė nepilnametės dukters P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina D. V., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisė iš atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2016-05-16) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę.Priteisė atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. T12525, identifikavimo numeris (VIN) VF38BLFYT80330773.Kitus ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant šalių ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, teismas P. gyvenamąją vietą nustatė su motina. Atsižvelgdamas į tai, kad P. V. 13 metų, mergaitei nenustatyti specialieji poreikiai, į ieškovės nurodytus vaiko poreikius, įvertinęs orientacinį nepilnamečiui vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydį, teismas iš atsakovo D. V. nepilnametės dukters P. išlaikymui priteisė po 150 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2016-05-16) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.).Atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimus bei nesant ginčo tarp šalių dėl turto padalijimo, teismas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. T12525, priteisė atsakovui. Ieškovės reikalavimą nustatyti, kad prievolė pagal kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/16VY su Nordea Bank AB po santuokos nutraukimo paliekama vykdyti atsakovui D. V. kaip jo asmeninė prievolė, teismas atmetė, konstatuodamas, kad abu sutuoktiniai yra paskolos gavėjai pagal 2008-09-09 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/16VY su banku, kreditas suteiktas šeimai vartojimo poreikiams tenkinti, todėl remiantis CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 6.59 str., 6.192 str. 4 d. nėra teisinio pagrindo solidariają prievolę pakeisti į dalinę ar asmeninę. Konstatavo, kad kredito sutartis nutraukta 2011-03-05 ir kreditorinis įsipareigojimas 2016-07-08 yra 137 701,97 Eur. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad sutuoktiniai neišgali mokėti bankui prievolės, kylančios iš Kreditavimo sutarties, nepaneigia jų solidariosios atsakomybės prieš banką. Tuo tarpu atsakovo kreipimasis dėl bankroto bylos D. V. iškėlimo ir atsakovo pripažinimas nemokiu, nėra pagrindas atleisti ieškovę D. V. nuo solidariosios atsakomybės prieš kreditorių Nordea Bank. Pažymėjo, jog ieškovės D. V. reikalavimas prievoles pagal kreditorinius įsipareigojimus perkelti vienam atsakovui, vertintinas kaip ieškovės siekimas išvengti prievolių pagal Kreditavimo sutartį.
Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. ir atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti, kad prievolė pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo paliekama vykdyti atsakovui D. V. kaip jo asmeninė prievolė. Šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti, kad prievolė pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. kreditavimo sutartį Nr. KK08/09/16VY po santuokos nutraukimo paliekama vykdyti atsakovui D. V. kaip jo asmeninė prievolė.Nurodė, kad bankroto byloje Nr. 2FB-4776-987/2016 buvo įrodyta, jog bendros sutuoktinių paskolos sutartis buvo ne šeimos, o D. V. asmeninių poreikių tenkinimui skirta. Prievolės paskirtis nebuvo sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į bankroto byloje nustatytas kreditavimo sutarties aiškinimo, jo sudarymo aplinkybes, tai, kad sandoris buvo apsimestinis. Taigi, kreditorius siekia vien sau asmeninės naudos, neatsižvelgdamas į realias situacijos aplinkybes. Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu tai, kad atsakovas paaiškino, jog paskola jam buvo reikalinga, nes siekė padėti tėvui, jie nesitikėjo tokio neatsakingo tėvo elgesio. Todėl šioje situacijoje prievolės vykdymas ieškovei taps našta, nes jos pajamos nedidelės, viena augina vaiką, kreditavimo sutarties ir jos sudarymo faktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šalių ketinimus, sutarties sudarymo tikslą, realų pinigų panaudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų ribose. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad prievolė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/16VY po santuokos nutraukimo yra asmeninė atsakovo prievolė. Apeliantų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kreditavimo sutarties nuostatas, šalių valią dėl kredito suteikimo, faktą, kad sandoris buvo apsimestinis, tikrąjį paskolos sutarties gavėją, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija apeliantų argumentų nepripažįsta pagrįstais. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir kredito gavėjai D. V. ir D. V. 2008-09-09 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/16VY, pagal kurią bankas suteikė 92 678,00 Eur kreditą vartojimo poreikiams tenkinti. Prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Kredito sutartį pasirašė abu sutuoktiniai, jos paskirtis vartojimo poreikiams tenkinti. Šalys sutiko ir pasirašė, kad Sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja šeimos interesams. Šių sutartyje nustatytų aplinkybių apeliantai nenuginčijo (CPK 178 str.). Dėl nurodyto, Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės ir atsakovo teiginiai, jog kreditas imtas ne šeimos poreikiams, o atsakovo tėvo verslui atmestini kaip nepagrįsti. Atmestinas taip pat kaip neįrodytas apeliantų skundo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovui iškeltoje bankroto byloje Nr. 2FB-4776-987/2016 buvo įrodyta, jog bendros sutuoktinių paskolos sutartimi gautos lėšos buvo ne šeimos, o D. V. asmeninių poreikių tenkinimui skirta. Kaip nustatyta iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4776-987/2016 bei joje nurodytų aplinkybių, nutartyje yra konstatuota, kad „pačiam kreditoriui Nordea bank AB nekeliant klausimo dėl tikrosios kredito šalies bei byloje esant tik pareiškėjo prielaidoms dėl apsimestinio sandorio, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais, teismas pats savo iniciatyva nesiima priemonių šiam sandoriui ginčyti ir kreditoriaus interesams ginti“. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, nutartyje nėra konstatuota aplinkybių dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ar fakto, kad gautos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovės sunki turtinė padėtis, ji viena augina vaiką negali būti pagrįstu pagrindu prievolės modifikavimui, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nurodytą teisinį reglamentavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria ir atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atmetė. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.