Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Būdama tarptautinė studentė Lietuvoje, ji ne tik siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet ir aktyviai dalyvauja akademinėje bendruomenėje, įsitraukia į tarptautinius mainus, palaiko dialogą tarp skirtingų kultūrų. Tokia veikla tiesiogiai atitinka deklaracijoje įtvirtintą švietimo paskirtį – skatinti tarpkultūrinį supratimą, toleranciją ir draugiškus santykius tarp tautų. Atsakovo pozicija, kuria abejojama pareiškėjos ketinimu studijuoti ir siekiama apriboti jos teisę tęsti mokslus, prieštarauja tiek šiam fundamentaliam tarptautinės teisės principui, tiek pačiai Lietuvos Respublikos konstitucinei vertybei – švietimo prieinamumui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad leidimo laikinai gyventi nesuteikimas paneigtų ne tik pareiškėjos individualią teisę į mokslą, bet ir platesnę tarptautinės bendruomenės pripažintą švietimo paskirtį.

Pareiškėja jau yra apmokėjusi 3 326,00 Eur už mokslą Mykolo Romerio universitete, tai aiškiai patvirtina jos rimtą ketinimą tęsti studijas ir užbaigti pasirinktos programos kursą. Tokio dydžio finansinė investicija yra reikšminga ir pagrįstai laikytina objektyviu įrodymu, kad pareiškėja nesiekia formaliai išlaikyti savo statuso Lietuvos Respublikoje, bet yra realiai įsipareigojusi vykdyti studijų procesą. Be to, pareiškėja yra sudariusi ilgalaikę buto nuomos sutartį iki 2026 m. balandžio 26 d. Tai rodo jos planus ir faktinius ketinimus integruotis į Lietuvos visuomenę bent jau visam studijų laikotarpiui. Ilgalaikė gyvenamoji vieta patvirtina, kad pareiškėja nėra laikina, atsitiktinė ar fiktyvi studentė, bet nuosekliai planuoja savo akademinę bei socialinę veiklą Lietuvoje. Ji užtikrino teisėtą ir stabilią gyvenamąją vietą, o tai dar kartą patvirtina jos atsakomybę ir sąžiningumą vykdant Migracijos departamento keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės paneigia bet kokias abejones dėl pareiškėjos ketinimų: tiek studijų mokesčio sumokėjimas, tiek ilgalaikės nuomos sutarties sudarymas yra aiškūs faktiniai rodikliai, kad pareiškėja planuoja likti Lietuvoje teisėtai ir laikytis visų įstatymų. Tai ne tik finansinis įsipareigojimas, bet ir socialinis bei teisinis stabilumo garantas, kurį teismas turėtų vertinti kaip svarbų argumentą sprendžiant dėl leidimo gyventi pratęsimo.

Pareiškėja pažymi, kad nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką 2022 metais pagrindinį dėmesį ir prioritetą skyrė išimtinai studijoms, nes pagrindinis tikslas, dėl kurio ji atvyko į šalį, buvo aukštojo mokslo siekis. Pirmuosius dvejus metus (2022–2023 m.) pareiškėja apskritai nedirbo ir visą laiką bei pastangas skyrė tik akademinei veiklai, aktyviai lankė paskaitas, laikė egzaminus ir kaupė kreditus. Ši aplinkybė patvirtina, kad jos veikla Lietuvoje nuo pat pradžių buvo orientuota tik į mokslus, o ne į darbo veiklą. Tik vėliau, 2024 m. rugpjūčio mėnesį, pareiškėja pradėjo dirbti, ir tai buvo daroma tik dėl objektyvios priežasties – būtinybės užsitikrinti pragyvenimo lėšas studijų metu. Pažymi, kad šis sprendimas nebuvo siekis nukreipti dėmesį nuo studijų ar jas ignoruoti, bet racionalus pasirinkimas užtikrinti finansinę nepriklausomybę bei galimybę savarankiškai apmokėti būtiniausias išlaidas, susijusias su gyvenimu Lietuvoje.

Suprasdama Migracijos departamento išsakytą susirūpinimą dėl pilno etato darbo sutarties, pareiškėja iš anksto pabrėžia, kad yra pasirengusi koreguoti savo darbo pobūdį taip, kad jis dar labiau atitiktų jos studijų poreikius. Po šios apeliacijos nagrinėjimo ji yra pasiryžusi aktyviai derėtis su UAB „CyberCare“ dėl darbo laiko sumažinimo bei perėjimo prie ne viso etato sutarties, siekdama išvengti bet kokio galimo konflikto tarp akademinių ir finansinių įsipareigojimų. Tokiu būdu dar kartą patvirtindama, jog jos prioritetas yra studijos, o darbas tėra tik antrinis, skirtas išimtinai pragyvenimo išlaidoms padengti. Pareiškėjos veiksmai rodo nuoseklų, atsakingą ir sąžiningą požiūrį: pagrindinis jos tikslas yra mokslai, o darbo santykiai – tik pagalbinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Tokia elgsena negali būti laikoma piktnaudžiavimu ar tik statuso išlaikymu, priešingai – ji atspindi studentės brandą, atsakomybę ir tikruosius ketinimus integruotis į Lietuvos akademinę ir socialinę erdvę teisėtais pagrindais.

Atsisakymas pratęsti ar išduoti leidimą gyventi vien dėl aplinkybės, kad studentė kurį laiką dirbo pilnu etatu, neatsižvelgiant į tai, kad pagrindinis tikslas vis tiek išlieka mokslai, būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė. Pareiškėja, laikydamasi teisės aktų, sąžiningai deklaravusi visą savo akademinę ir darbo patirtį bei investavusi tiek į studijų mokesčius, tiek į gyvenamosios vietos nuomą, turi pagrįstą lūkestį, kad valstybės institucijos vertins jos veiksmus objektyviai ir nebaus už tai, jog ji ieškojo galimybių išsilaikyti Lietuvoje sąžiningu darbu. Šių principų ignoravimas ne tik pažeistų pareiškėjos teises, bet ir sudarytų pavojingą precedentą, jog studentai, stengdamiesi išgyventi teisėtais būdais, rizikuoja netekti savo statuso.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji nesiekia suklaidinti Migracijos departamento ar pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Situacija kilo tik dėl žmogiškos klaidos – apklausos metu, iš įpratimo atsakinėdama į klausimus, pareiškėja nurodė, kad gyvena su draugu, nes tuo metu dar neseniai buvo pakeitusi gyvenamąją vietą. Iš karto po pasakymo ji pati save pataisė ir paaiškino tikrąją padėtį – kad yra persikėlusi gyventi kartu su savo seserimi. Tokia situacija yra natūraliai paaiškinama, nes gyvenamosios vietos pasikeitimas buvo visai nesenas, o pokalbio metu pareiškėja jautėsi įsitempusi dėl procedūros oficialumo. Pabrėžia ir tai, kad niekada nesiekė nuslėpti faktinių duomenų – priešingai, ji pati patikslino savo atsakymą, nedelsdama nurodydama tikrovę. Pareiškėjos vertinimu, situacija turėtų būti vertinama proporcingai, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios vietos pakeitimas yra įprasta gyvenimo aplinkybė, o klaidingas pirmasis pareiškėjos atsakymas buvo nedelsiant patikslintas.

Pareiškėja pripažįsta, kad jos akademinis kelias iki šiol nebuvo labai vientisas. Tačiau kiekvienas pasirinkimas, net ir vėliau pasirodęs netinkamas, buvo sąžiningas bandymas atrasti tinkamiausią kryptį, atitinkančią jos gebėjimus bei asmeninius interesus. Kiekvienas etapas, pradedant programų sistemų studijomis, pereinant prie bioinžinerijos ir galiausiai pasirenkant skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos programą Mykolo Romerio universitete, tapo svarbia patirtimi, suteikusia galimybę geriau pažinti save, įvertinti savo stiprybes bei aiškiau apibrėžti ilgalaikius karjeros tikslus. Šiandien pareiškėja yra pasiekusi brandos tašką, kai aiškiai suvokia savo stipriąsias puses – komunikaciją, kūrybiškumą ir analitinį mąstymą – bei sėkmingai jas taiko akademinėje veikloje. Skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos studijos jai suteikia realią galimybę išnaudoti šiuos gebėjimus, todėl dabartinis pasirinkimas nėra atsitiktinis, o pagrįstas kryptingas sprendimas, paremtas ankstesne patirtimi. Pareiškėja akcentuoja, kad šiame etape ji yra susitelkusi, disciplinuota, motyvuota ir visiškai užtikrinta dėl savo studijų krypties, todėl jos vienintelis tikslas Lietuvoje yra baigti šią programą, gauti aukštąjį išsilavinimą ir taip pasiekti savo asmeninius bei profesinius tikslus. Darbo santykiai, kuriuos pareiškėja palaiko Lietuvoje, yra tik antraeilis, pagalbinis elementas, skirtas užtikrinti minimalias pragyvenimo išlaidas. Darbas jokiu būdu neužgožia ir negali užgožti studijų, kurios yra absoliutus prioritetas. Pareiškėja pabrėžia, kad bet kokioje situacijoje, kurioje atsirastų konfliktas tarp darbo ir mokslų, studijos visuomet liktų pirmoje vietoje. Tai rodo atsakingą požiūrį ir sąmoningą pasirinkimą siekti išsilavinimo, o ne tik formaliai išlaikyti teisinį statusą.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjos argumentai yra formuojami dirbtinai siekiant sukelti pavyzdingo asmens įvaizdį, tačiau pareiškėjos veiksmai rodo ką kita. Pareiškėja, žinodama, kad siekia gyventi Vilniuje, rinkosi studijuoti Šiauliuose. Studijas paliko, nes sužinojo, kad akademija yra Šiauliuose. Argumentai prieštarauja logikai, nes akivaizdu, kad Šiaulių akademija yra Šiauliuose, o pareiškėjos vykimo tikslas turėjo būti studijos, o ne gyvenimas Vilniuje. Pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą bioinžinerijos studijų programą, kur šiuo metu kartoja trečią kursą, šių studijų tęsti taip pat nebenori, nes mano, kad tai būtų laiko gaišimas, kadangi šiose studijose nesiseka ir visi studijų dalykai yra pernelyg techniniai, todėl ši pasirinkta kryptis netenkina. Apklausos metu dėl studijų institucijos ir studijų programos keitimo nurodyti asmens argumentai yra paviršutiniški, motyvai studijuoti universitete nepagrįsti, taip pat ir tai, kad asmuo tuo pačiu metu dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ir vykdo individualią veiklą, kelia pagrįstų abejonių dėl asmens realaus ir kryptingo dalyvavimo studijų procese. Asmens pasirinktos studijų programos (programos sistemos, bioinžinerija, komunikacija ir skaitmeninė rinkodara) yra gana skirtingos – tiek turiniu, tiek karjeros galimybėmis, tai visiškai skirtingos kryptys bei reikalauja labai skirtingų gebėjimų. Tai reiškia, kad asmens sprendimas keisti studijas nėra pagrįstas iš anksto apgalvotu akademiniu planu ar realiu studijų tęstinumu, bet grindžiamas subjektyvia nuomone, kuri susiformavo gyvenant Lietuvoje, bendraujant su aplinkiniais ir keičiantis pareiškėjos asmeniniams prioritetams. Atsakovui kyla abejonių dėl asmens deklaruojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – mokytis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja skunde nenurodė turėjusi, ar turinti ateities karjeros planą. Pareiškėja pastudijavusi komunikaciją gali vėl manyti, kad studijos ne jai ir nuspręsti studijuoti kitą specialybę. Vis tik, leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu neišduodamas tam, kad pareiškėjai atrastų save, o tam, kad įgytų prašomą išsilavinimą. Nors pareiškėja kreipiasi jau dėl 3 leidimo studijų pagrindu, tačiau nebaigė dar nei vienų studijų. Pareiškėja stodama į visas studijų įstaigas investavo pinigus, tai neįrodo jos motyvacijos užbaigti studijų, nes pareiškėja, nors investavo pinigus į studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau jų tęsti neketina, t. y. investuotos įmokos už studijas yra prarandamos.

Pareiškėjos studijų mokesčiai/nuomos išlaidos akivaizdžiai yra nepakankamas stimulas studijuoti, nes keičiama jau 2 studijų programa, o investuotų pinigų už nutrauktas studijas pareiškėja neatgaus. Nepanašu, kad pareiškėja turėjo studijų ateities viziją, ar ją turi dabar, skunde apsiribojama bendromis frazėmis apie darbą ateityje, tačiau nenurodoma, kokios karjeros siekia pareiškėja. Tai patvirtina, kad pareiškėjai iš esmės nesvarbi studijų kryptis, tol kol ji išsilaikys studijose kuo ilgiau. Pareiškėja turi teisėtus lūkesčius gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tol kol elgiasi sąžiningai, atitinka leidimo laikinai gyventi prašomu pagrindu sąlygas. Atsakovo vertinimu, išduodamas leidimas studijų pagrindu, o ne savęs atradimui išbandant visas įmanomas skirtingų dalykų studijų programas. Nustatytų aplinkybių visuma (asmuo jau studijuoja pirmosios pakopos bioinžinerijos studijų programą Vilniaus Gedimino technikos universitete ir dėl nepažangumo kartoja trečią kursą ir tai, kad apklausos metu dėl studijų institucijos ir studijų programos keitimo nurodyti asmens argumentai yra paviršutiniški, motyvai studijuot Universitete nepagrįsti, taip pat ir tai, kad asmuo tuo pačiu metu dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ir vykdo individualią veiklą), sudaro pagrindą daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. birželio 6 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Mykolo Romerio universitete Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).