- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- AS-316-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03579-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. (N. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. K. (N. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 24U-76 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. (N. K.) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimu, 2020 m. vasario 20 d. padavė apeliacinį skundą, praleidusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 4 dalyje nustatytą 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. kovo 10 d. pateikti teismui motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame nurodė, jog terminas buvo praleistas dėl teisinių žinių stokos ir nežinojimo apie vykusį teismo sprendimą. Pareiškėja manė, kad apeliacinio skundo padavimo terminas prasideda nuo ginčijamo teismo sprendimo įteikimo dienos, kadangi ji teismo posėdyje nedalyvavo ir jai nebuvo pranešta apie teismo sprendimo paskelbimo laiką. Pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido tik vieną dieną.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja apie 2020 m. sausio 8 d. vykusį teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama byla iš esmės, buvo informuota teismo šaukimu. Šiame teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Skundžiamas teismo sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. vasario 5 d. ir tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjai jos skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
Teismas pažymėjo, kad įstatymas aiškiai nurodo, jog termino paduoti apeliacinį skundą eiga prasideda nuo teismo sprendimo paskelbimo. Skundžiamame teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, todėl, teismo vertinimu, teisinių žinių stoka ir klaidingas apskundimo tvarkos supratimas nepateisina termino kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu praleidimo.
Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog kreipimosi į teismą terminas praleistas nežymiai, t. y. vieną dieną, nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tai, jog terminas yra praleistas nežymiai, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, bet ne kaip pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nenustatė jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų lėmusios termino kreiptis į teismą praleidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo žinoma administracinės bylos nagrinėjimo data, nes ji negavo šaukimo į teismo posėdį. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad ji yra garbaus amžiaus, ne visada supranta teisinius išaiškinimus, o terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas tik vieną dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apie 2020 m. sausio 8 d. vykusį teismo posėdį buvo informuota teismo šaukimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. paskelbė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir tą pačią dieną išsiuntė minėto sprendimo kopiją pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo nuomone, pareiškėja buvo tinkamai informuota tiek apie paskirtą teismo posėdį, tiek apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos procesinės teisės nebuvo pažeistos.
Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžia tiesiogiai siejama su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad šis terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo pasirašytino įteikimo asmeniui dienos, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėja apeliacinį skundą dėl teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo padavė 2020 m. vasario 20 d., t. y. praleidusi Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutikdama su teismo nutartimi teigia, kad teismas nepagrįstai nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis, nesudarančiomis pagrindo terminą atnaujinti. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, tik vieną darbo diena, pareiškėjai nebuvo žinoma administracinės bylos nagrinėjimo data, nes ji šaukimo į teismo posėdį negavo, todėl mano, jog šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2020 m. vasario 5 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėja galėjo pateikti iki 2020 m. vasario 19 d. įskaitytinai (Įstatymo 140 str. 4 d.). Pareiškėja apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2020 m. vasario 20 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti. Įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl 140 straipsnio 4 dalyje numatytas 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada proceso šaliai sprendimas buvo įteiktas.
Vertindama priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai adresuotas teismo šaukimas apie 2020 m. sausio 8 d. vykusį teismo posėdį buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėjos sutuoktiniui V. L. (V. L.) (b. l. 53). Toks šaukimo įteikimas pagal ABTĮ 74 straipsnio 5 dalį laikytinas tinkamu. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš esmės aplinkybė apie šaukimo į teismo posėdį įteikimą / neįteikimą terminui apeliaciniam skundui paduoti įtakos neturi, kadangi pareiškėja neneigia aplinkybių apie teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo jai įteikimą, kuriame būtent ir buvo nurodyta jo (sprendimo) apskundimo tvarka, t. y. teisė paduoti apeliacinį skundą per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. Tačiau teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar pareiškėjos sutuoktinis įteikė jai iš teismo gautus procesinius dokumentus, kadangi pareiškėja apie šaukimo jai neįteikimą nurodė tiek apeliaciniame skunde, tiek prašyme atnaujinti terminą apeliaciniams skundui paduoti, tiek atskirajame skunde.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. EŽTT yra pripažinęs, kad valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik esant sąlygai, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr. EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 69829/01). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr. EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 39594/98, p. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Švenčionienė prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 p.). Be to, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Švenčionienė prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 28 p.).
Įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad terminas praleistas nežymiai – apeliacinis skundas paduotas praėjus tik vienai dienai po termino pasibaigimo, taip pat įvertinusi pareiškėjos siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir šalių lygybės principų užtikrinimą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėja tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinamas, terminas atnaujinamas, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. K. (N. K.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti.
Tenkinti pareiškėjos N. K. (N. K.) prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjai terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1182-484/2020 paduoti.
Pareiškėjos N. K. (N. K.) apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.