- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-2255-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03148-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Kategorijos
- 3.1.3.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolis S. V. prašė išaiškinti teismo sprendimą, t. y. ar V. V. po teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 yra išlikusi pareiga išlaikyti nepilnametį V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 pripažintą ne V. V. sūnumi.
Nurodė, kad jo kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2-548-179/2011, kurį 2011-03-16 išdavė Alytaus rajono apylinkės teismas (skolininkas V. V., išieškotoja R. V., dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išieškojimo).
Vykdant šį vykdomąjį dokumentą skolininkas V. V. pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-292-/2015, kuriame nurodoma, kad V. V. nėra V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o V. V. nėra V. V. sūnus. Būtina gauti teismo išaiškinimą, ar prievolė pagal vykdomąjį dokumentą, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti vykdoma ne skolininko V. V. sūnui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė antstolio S. V. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (b. l. 2-3).
Teismas nurodė, kad antstolis prašo išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimo dėl išlaikymo priteisimo iš V. V. sūnaus V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai, Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 nustačius, kad skolininkas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. nėra V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, vykdymo tvarką ir tokį prašymą grindžia CPK 589 str., kuris numato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Teismas vertino, kad pateiktame prašyme antstolis prašo išaiškinti vykdymo procese taikomas CPK normas. Pažymėjo, kad teismas neaiškina, kaip turėtų toliau būti vykdomas dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo, kai paaiškėja, jog asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas, nėra vaiko tėvu. Tiek sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, tiek sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo rezoliucinės dalys yra aiškios ir jų aiškinti nebereikia. Kaip turėtų būti taikomos CPK normos vykdymo procese nėra teismo sprendimų aiškinimo dalykas. Todėl, remiantis CPK 589 str., antstolis turėtų kreiptis dėl sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vykdymo tvarkos išaiškinimo ir tik tuo atveju, kai vykdymo tvarka yra neaiški.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
antstolis vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-16 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. V. nepilnamečio sūnaus V. V. naudai. Vykdant šį dokumentą paaiškėjo, kad skolininkas pateikė įsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nėra V. V. sūnus. Teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 buvo nuginčyta V. V., t. y. skolininko civilinėje byloje Nr. 2-548-179/2011 tėvystė bei priteistas jo sumokėtas išlaikymas kaip patirta žala, nes mokėtas išieškotas išlaikymas buvo neteisėtai, nes skolininkas mokėjo ne savo sūnui, kurio išlaikyti jis neturėjo ir neturi pareigos. Antstolio vykdymui yra pateikti du prieštaringo turinio sprendimai. Vykdymo eigoje susidarė tokia situacija, kai pagal vieną įsiteisėjusi sprendimą reiškia išieškoti išlaikymą skolininko sūnui, o pagal kitą įsiteisėjusį teismo sprendimą šis ryšys yra nuginčytas. Antstolis neturi teisės atsisakyti vykdyti bet kurių jam pateiktų teismo sprendimų. Antstolis neturi galimybių rinktis, kuriuos teismo sprendimus jis vykdys, o kuriuos ne, todėl jam pateikti vykdymui teismo sprendimai turi būti aiškūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Viena svarbiausių procesinių garantijų yra ta, kad vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal įstatymu jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) negali asmenims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp V. V. ir R. V. sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino 2011 m. sausio 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai sutarė dėl turto, prievolių vykdymo, dėl sūnaus V. V. gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. V. V. įsipareigojo savo noru mokėti vaiko išlaikymui 200 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką proporcingai vaiko poreikiams bei savo turtinei padėčiai. Išlaikymą didinti, jeigu išlaikymo suma bus indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant j infliaciją. Pasikeitus šalių materialiniai padėčiai ar vaikų poreikiams, šis sutarties punktas gali būti pakeistas įstatymų nustatyta tvarka <...>.
Bylos duomenis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdomasis dokumentas Nr. 2-548-179/2011, kurį išdavė Alytaus rajono apylinkės teismas, skolininkas V. V., išieškotoja R. V. dėl išlaikymo iš skolininko V. V. išieškojimo nepilnamečio sūnaus V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu patenkino ieškovo V. V. ieškinį iš dalies pripažino, kad ieškovas nėra vaiko V. V. tėvas, o vaikas V. V. nėra ieškovo sūnus; <...> priteisė iš atsakovės ieškovui 1 159,91 Eur nuostoliams atlyginti, 76,52 Eur žyminį mokestį, 193,02 Eur kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atmetė reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, pavardės pakeitimo <...>. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.<...>. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pastaruoju teismo sprendimu paneigta V. V., kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas dėl vaikui išlaikymo priteisimo, tėvystė.
Antstolis, vykdydamas priverstinį išlaikymo išieškojimą iš V. V. ir sužinojęs faktą, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu V. V. pripažintas nesantis vaiko V. V. tėvu, kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti teismo sprendimą, ar V. V. po teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4-292/2015 yra išlikusi pareiga išlaikyti nepilnametį V. V. pripažintą ne V. V. sūnumi.
Įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti sprendimo vykdymo išaiškinimą, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. T. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo, nenustatydamas proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą, tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą daro išvadą, kad abu procesiniai sprendimai iš esmės yra neturintys turinio ar vykdymo neaiškumų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas būtų neaiškūs. Priešingai, iš bylos duomenų suprastina, kad 2011 m. vasario 2 d. sprendimas antstoliui visą laiką buvo aiškus ir jis jį vykdė eilę metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kitu teismo sprendimu nustatyta, jog V. V. nėra vaiko tėvas ir jo tėvystė nuginčyta, savaime nedaro Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo neaiškaus vykdymo prasme.
Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo (apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties) turinio suprastina, kad teismas iš atsakovės kaip žalą priteisė ieškovui dėl jo vaiko išlaikymui sumokėtų pinigų sumą, kas leidžia daryti išvadą, kad išduotas vykdomas raštas, dėl susiklosčiusios situacijos, neturėtų būti vykdomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, antstolis prašydamas išaiškinti teismo sprendimo vykdymą, pasirinko netinkamo civilinio proceso instituto nuostatų taikymą. Šiuo atveju tam, kad vykdymas V. V. atžvilgiu nebūtų atliekamas, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Tokiu atveju, galiojant procesiniam sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, vykdomosios bylos dalyviai turi imtis procesinių priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas, kas sudarytų pagrindą antstoliui imtis CPK 629 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo veiksmų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti antstolio S. V. atskirojo skundo.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.