- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-05
- Bylos Nr.
- 1S-587-495/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Pareiškėjas
- Ž. A.
išnagrinejo pareiškejo Ž. A. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Reksnio 2011-06-27 nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2010 m. kovo 25 d. pagal Ž. A. pareiškima buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore Ligita Valentukeviciene 2010-05-09 nutarimu ikiteismini tyrima Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. atžvilgiu pagal BK 138 str. 1 d. nutrauke, motyvuodama tuo, kad V. Ž. ivykio metu veike butinosios ginties salygomis. Pareiškejas mineta nutarima apskunde aukštesniajam prokurorui.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Reksnio 2011-06-27 nutarimu pareiškejo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2010-05-09 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas.
2011-08-04 Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme buvo gautas pareiškejo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-06-27 nutarima bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2010-05-09 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. nutartimi atmestas pareiškejo skundas, motyvuojant tuo, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra pagrindas išvadai, jog V. Ž. ivykio metu veike esant butinajai ginciai, todel aukštesnysis prokuroras pagristai paliko galioti prokurores 2011 m. gegužes 9 d. nutarima nutraukti ikiteismini tyrima remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pats Ž. A. pripažino, kad jis, eidamas aiškintis pas kaimyna V. Ž. del išjungtos elektros, išjunge elektra V. Ž. butui. Skundžiamame nutarime pagristai nurodyta, kad išjungus elektra V. Ž. butui, šis atidare buto duris ir tarp jo bei Ž. A. kilo konfliktas, kurio metu Ž. A. užsimojo trenkti V. Ž., o šiam užsidengus durimis, pataike i duris. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, ju nepaneigia ir specialisto paaiškinimai, todel abejoti prokuroru išvada, kad ivykio metu V. Ž. savo veiksmais sieke išvengti Ž. A. išoriškai išreikšto realaus ir akivaizdaus kesinimosi i jo sveikata, nera pagrindo. Situacija, kai asmuo padaro veika, kuri formaliai atitinka baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, gindamasis nuo realaus ir akivaizdaus pavojingo kesinimosi, laikytina butinaja gintimi, o tai yra baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe, kuri taip pat yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas nutraukti ikiteismini tyrima.
Šalies argumentai
Pareiškejas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškejo nuomone, skundžiama nutarti priemes ikiteisminio tyrimo teisejas absoliuciai nesigilino ir nepasisake del jo skundo argumentu. Skundžiamoje nutartyje tiesiog formaliai buvo pasisakyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys sudaro pagrinda išvadai, jog itariamasis V. Ž. veike butinosios ginties salygomis. Skundžiama nutarti priemes teismas neišsake jokiu argumentu del to, kodel turetu buti konstatuota, kad itariamasis V. Ž. veike butinosios ginties salygomis. Kaip yra konstataves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo praktikoje, kesinimasis, nuo kurio galima butinoji gintis, turi buti pavojingas, realus ir akivaizdus. Taigi, norint konstatuoti, kad itariamasis V. Ž. veike butinosios ginties salygomis, privaloma nustatyti, kad jo (pareiškejo) neva buves kesinimasis butu pavojingas, realus ir akivaizdus. Nieko panašaus konstatuota nebuvo, o skundžiama sprendima priemes teismas tiesiog formaliai, be absoliuciai jokiu argumentu konstatavo, kad itariamasis V. Ž. veike butinosios ginties salygomis.
Pareiškejo teigimu, nepagristas ir skundžiamos nutarties teiginys, kad jis pats išjungdamas itariamojo V. Ž. elektros saugikli, provokavo konflikta, del to itariamasis V. Ž. visiškai teisetai ir pagristai panaudojo butinaja ginti prieš ji. Jis itariamojo V. Ž. buto elektros saugiklius išjunge, atsakydamas i itariamojo išjungtus jo buto saugiklius, taigi, jei ikiteisminio tyrimo teisejas laiko, kad išjungti buto saugikliai yra konflikto provokavimas, tai ši konflikta pirmiausiai provokavo pats itariamasis.
2010-03-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad apžiurejus Ž. A. buvo nustatyta kaires akies vokuose apie 6x4 cm violetiniai gelsva poodine kraujosruva, nosies nugareles centre apie 0,7x05 cm paviršinis nubrozdinimas su aplinkine apie 2x1 cm analogiška kraujosruva. Kaktos kairiame šoniniame paviršiuje apie 4x3 cm, kairio smilkinio plaukuose dalyje apie 3x1 cm analogiškos kraujosruvos. Kaire ranka nuo dilbio centrines dalies iki 3-5-o piršto viduriniu sanariu gipso longeteje. Šie jo patirti sužalojimai akivaizdžiai patvirtina ta fakta, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d.
Atsižvelgiant i visas išdestytas aplinkybes, pareiškejo nuomone, akivaizdžiai matyti, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog itariamasis veike butinosios ginties salygomis, yra visiškai ir absoliuciai nepagristas, byloje yra pakankamai duomenu, kad itariamojo V. Ž. veikloje butu konstatuota nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d., del kurios padarymo turejo buti baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla privalejo buti perduota teismui.
Pareiškejas teismo posedyje nedalyvavo, apie teismo posedžio vieta ir laika jam pranešta istatymo nustatyta tvarka.
Prokurore teismo posedžio metu praše pareiškejo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo skundas atmestinas.
BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teise i butinaja ginti. Pažymetina, kad šia teise asmuo gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamaji istatyma, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Butinosios ginties ribu peržengimu nelaikoma del didelio sumišimo ar išgascio, kuri sukele pavojingas kesinimasis, arba ginantis nuo isibrovimo i busta padaryta veika.
Taigi ir pagal baudžiamaja teise ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika butinaja gintimi pripažistamas tam tikras atkirtis pavojingam kesinimuisi i baudžiamojo istatymo ginamas vertybes (kasacine 2007 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-497/2007). Pagal susiformavusia teismu praktika kesinimasis, nuo kurio galima butinoji gintis, turi buti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojinguma rodo tai, kad besikesinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo istatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmeni (jo gyvybe, sveikata, lytine laisve ir pan.), nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus. Kesinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanciojo vaizduoteje. Kesinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradetas ar tiesiogiai gresia besiginanciojo ar kito asmens teisems, valstybes ar visuomenes interesams (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-428//2010).
Pažymetina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai tam, kad išsamiai išsiaiškinti pareiškejo pareiškime nurodytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu visumos pagrindu nustatytos sekancios ivykio aplinkybes. Pareiškejas 2010-03-21 apie 2.00 val. grižo iš naktinio klubo i namus, adresu (duomenys neskelbtini). 2010-03-21 3.00 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK buvo gautas pranešimas, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai groja muzika, triukšmaujama, šukaujama. Kaip matyti iš medžiagoje esancio policijos pareiguno G. A. tarnybinio pranešimo, jam bei kolegai J. C. nuvykus minetu adresu, už 23 buto duru girdejosi garsiai grojanti muzika. Buto duris atidare Ž. A., kuris buvo neblaivus ir nepatenkintas, kad atvyko policijos pareigunai. Jis paaiškino, kad kažkoks kaimynas tokiu budu ji specialiai terorizuoja. Ž. A. policijos pareigunu buvo ispetas. Apie 4.00 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynes. Nuvykus i ivykio vieta, Ž. A. paaiškino, jog ji sumuše kaimynas iš 18 buto. Alkoholio matavimo prietaisu Ž. A. nustatytas 1.82 promiles girtumas. Pareiškejo teigimu, iš jo pirma karta išvykus policijos pareigunams, pas ji namuose dingo elektra, po ko jis nusileido iki penkto aukšto ijungti šalia V. Ž. buto esancio saugiklio. Kadangi itare, kad jo buto elektros saugikli išjunge kaimynas V. Ž., jis tuo paciu išjunge V. Ž. buto saugikli. Kaip seka iš V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotu nuosekliu paaiškinimu, kurie beje sutampa ir su liudytoja apklaustos T. B. parodymais, po skambucio i buto duris ir elektros saugiklio išjungimo, V. Ž. nuejo pasižiureti kas vyksta, jis staigiai dare buto duris ir pajuto, kad durys i kažka atsitrenke, po ko pamate už duru stovinti pareiškeja, kuris svirduliuodamas stovejo susiemes už nosies. Po keliu akimirku, Ž. A. užsimojo kaire ranka, ketindamas smugiuoti V. Ž., taciau pastarasis sureagaves atstume buto duris i prieki, užsidengdamas jomis ir Ž. A. ranka atsitrenke i duris. Po to V. Ž. atstume pareiškeja nuo savo buto duru ir šis sukniubo ties priešais gyvenanciu kaimynu duris. Taip, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti Ž. A. sužalojimai: kraujosruvos su nubrozdinimu veide, kaires plaštakos 5-o delnakaulio lužis, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2010-03-21), sužalojimai ivertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kita vertus iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto V. K. paaiškinimu seka, jog neatmetama galimybe, kad kaires plaštakos 5-o delnakaulio lužis Ž. A., galejo atsirasti ir atidarant bei trenkiant durimis.
Taigi, aukštesnes instancijos teismas, ivertines aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, konstatuoja, jog tiek ikiteisminio tyrimo teisejo, tiek Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Reksnio, tiek Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores L. Valentukevicienes priimti procesiniai sprendimai, susije su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimu, yra teiseti ir pagristi. Nagrinejamu atveju, ivertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo padaryta pagrista išvada, jog V. Ž. 2010-03-21 apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), laiptineje, ivykus konfliktui su pareiškeju Ž. A., veike butinosios ginties salygomis, V. Ž. savo veiksmais sieke išvengti Ž. A. išoriškai išreikšto akivaizdaus kesinimosi i jo sveikata, kas yra baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe, numatyta Baudžiamojo kodekso V skyriuje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškejo Ž. A. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.