Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.13.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2024 m. gegužės 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Ž. 2024 m. balandžio 12 d. apie 17.40 val. kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18.09 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ (Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 1985295) jam buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, o 18.30 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo darbe ir buvo neseniai sužinojęs, kad antrą kartą taps tėvu, ir ta proga, nežino, kodėl taip sugalvojo, bet sugalvojo su kolegomis atšvęsti. Bet nei vienas kolega nešventė su juo, tai jis pats šiek tiek išgėrė, nesijautė labai blogai ir toliau dirbo. Baigė darbą ir išvažiavo namo. Nežino, kodėl taip padarė, pats iki šiol nesupranta. Įvykis nutiko penktadienį, balandžio 12 d, alkoholį vartojau apie pietus ir truputį po pietų. Tiksliai negali pasakyti, kiek išgėrė, bet gal 400 ml, 500 ml daugiausiai. Gėrė degtinę. Tuo momentu, gal kažkiek jautėsi apsvaigęs, bet tikrai nesijautė, kad labai. Tuo momentu tikėjo, kad dar gali vairuoti. Vairavo Wolksvagen Golf. Automobilis priklauso jam. Jau buvo persigalvojęs nebevažiuoti, bet kodėl persigalvojo ir nusprendė važiuoti, nebežino. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus. Žinojo, kad gali grėsti automobilio konfiskacija, teisių atėmimas. Pradėjo vairuoti, važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) plento link (duomenys neskelbtini). Tuo metu, iš pradžių spūsčių nebuvo, bet kuo arčiau namų, ten prasidėjo spūstys ir gal nepastebėjo, gal reakcija šiek tiek sulėtėjo ir nepastebėjo, kad priekyje pristabdė buvęs automobilis ir tada jis atsitrenkė į jį. Tai buvo sunkvežimis. Nespėjo sureaguoti, atsitrenkė ir tada nežino, nelabai atsimena. Atsimena tik, kad buvo policija atvažiavusi, paskui atvažiavo greitoji ir išvežė jį. Po įvykio pats išlipo iš automobilio. Buvo prie jo priėję kiti žmonės, jie ar ko klausė. Kas iškvietė policiją, nežino. Atvykę policijos pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, pūtė du kartus. Pripūtė vieną kartą 2 promiles 43, antrą kartą 2 promiles 33, buvo nemažas girtumas tikrai. Su tais rezultatais sutiko, jų neginčijo. Savarankiškai į gydymo įstaigą nevažiavo tikrintis. Jį greitoji vėliau išvežė, nes jam skaudėjo krūtinę po auto įvykio. Automobilį vėliau išvežė policija į saugojimo aikštelę. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi. Dėl automobilio konfiskavimo, tai gaila, bet jeigu taip nuspręs teismas. Dėl teisių atėmimo tai labai gaila, nes jos reikalingos, vaikus reikia vežioti, į darbą važinėti. Vienas vaikas mažas yra, jį reikia vežti dažnai į ligoninę, dar antro vaiko laukiu dabar, tai labai negerai. Jam buvo įteiktas pranešimas dėl baigimo baudžiamuoju įsakymu, buvo supažindintas, sutiko su bausme ir sutikau, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Kad gali būti atleistas pagal laidavimą, jam papasakojo pažįstamas. Po to, labai greitai viskas įvyko. Jį iškvietė į policijos komisariatą ir greitai viskas labai vyko. Tuo metu, kai pasirašinėjo sutikimą, nežinojo, kad gali būti atleistas pagal laidavimą. Su galima laiduotoja gyvena kartu, ji jam daro gerą įtaką, jis jos stengiasi visada klausyti. Ji sužinojo apie auto įvykį lyg ir tą pačią dieną, tik vakare, o apie teisminį įvykį, balandžio 15 d. Ji nebuvo patenkinta, pyko. Jų mėnesinės šeimos pajamos nėra didelės, jo pajamos apie 1000 eurų, o draugės, tai ji motinystės atostogose, tai nieko dar negauna. Susitaupyti šiuo metu negali. Neturi nekilnojamo turto. Dabar alkoholio nevartoja. Palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Parodė, kad ikiteisminis tyrimas vienas buvo pradėtas, bet jis buvo nutrauktas. Ten jis buvo apkaltintas dėl vagystės, bet paskui buvo išsiaiškinta, kad jis nebuvo kaltas, ir susitaikė.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis M. Ž. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. Liudytojo E. J. parodymais apie tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), pareigos yra vairuotojas-operatorius. 2024 m. balandžio 12 d. apie 17:40 val. kelyje A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) (duomenys neskelbtini) km, vairavo sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automagistralėje buvo automobilių spūstis, todėl pradėjo stabdyti vairuojamą sunkvežimį ir įjungė avarinį signalą, jog perspėtų kitus vairuotojus dėl priekyje esančios spūsties. Važiavo nedideliu greičiu dėl priekyje esančios automobilių spūsties ir staiga pajuto smūgį į vairuojamojo sunkvežimio galinę dalį ir sustojo. Išlipęs iš sunkvežimio pamatė, jog į sunkvežimio galą atsitrenkė automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtame automobilyje pastebėjo vairuotojo vietoje sėdintį vyrą. Už keleto minučių vyras iš automobilio VW išlipo ir iškart suprato, jog vyras yra neblaivus. Liudytojas, kuris matė eismo įvykį iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, vyras, kuris vairavo automobilį VW, buvo prie minėto automobilio, alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 57-58);

4.2. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 1985295, buvo tikrinamas M. Ž. blaivumas. 2024 m. balandžio 12 d. 18:09 val. jam nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, o 18:30 val. nustatytas 2,34 prom. neblaivumas (b. l. 60-63);

4.3. V. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 17:52 val., kartu su Kauno apskr. VPK RV 2-ojo skyriaus vyresn. tyrėja E. B. dirbant r. š. „K1734“, iš Kauno AVPK OVS buvo gautas panešimas, ROIK: (duomenys neskelbtini), kad nuo Vilniaus link Kauno važiuojant, pravažiavus (duomenys neskelbtini), susidūrė du a/m, lengvasis ir sunkiasvorė. Kitoj kelio pusėje (duomenys neskelbtini) pokylių salė. GMP reikia, vairuotojui sudaužta galva, kruvinas veidas. Praneša liudininkas, palauks vietoje. Atvykus į kelią A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ties (duomenys neskelbtini) km., rastos dvi apgadintas transporto priemones, VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M. Ž., šis nurodė, kad jam vairuojant automobilį VW, važiuojant keliu A1 kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, jis nepastebėjo, kad priešais važiuojantis sunkvežimis MAN pradėjo stabdyti, dėl to jis nespėjo sustabdyti savo automobilio ir trenkėsi į sunkvežimio galinę dalį. Kaip nurodė M. Ž., po eismo įvykio jam skauda krūtinę. Bendraujant su M. Ž. ir aiškinantis įvykio aplinkybes, jo kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl įvertinus šias aplinkybes buvo nuspręsta patikrinti M. Ž. blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARKL-0692:, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir 18:09 val., pirmu patikrinimo metu, nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, o 18:30 val., alkoholio kiekio matuokliu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2,34 prom. neblaivumas. Pabendravus su sunkvežimio MAN vairuotoju, šis nurodė, kad jam vairuojant įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ir važiuojant keliu A1 kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, pravažiavus nusukimą link (duomenys neskelbtini), ties ženklu „Automagistralės pabaiga už 800 m“, priešais save, kelyje pamatė automobilių spūstį, dėl ko įjungė transporto priemonėje avarinį, kad įspėti paskui jį važiuojančius vairuotojus dėl galimos avarinės situacijos. Kaip paaiškino E. J., kad pradėjus stabdyti jis staiga pajuto, kad į jo vairuojamą automobilio galinę dalį kažkas įvažiavo. Jo važiavimo greitis buvo apie 20 km/val. Vairuotojui išlipus iš automobilio, šis pastebėjo, kad į jo vairuojamą sunkvežimį įvažiavo automobilis VW. Kaip nurodė E. J., pats per eismo įvykį nenukentėjo, apgadinta tik jo transporto priemonė. Patikrinus su alkoholio kiekio matuokliu vairuotojo blaivumą, nustatyta, kad jis yra blaivus. Įvykio vietoje taip pat buvo ir pranešėjas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2024 m. balandžio 12 d., apie 17:40 val., jam važiuojant automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje A1 kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, pravažiavus nusukimą link (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iš kavinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip nurodė L. B. priešais jį važiavęs automobilis VW važiavo pirma eismo juosta blaškydamasis po minėtą eismo juostą, vis išvažiuodamas į dešinėje pusėje esantį kelkraštį. Kaip paaiškino pranešėjas nuvažiavęs už 500 m., nuo minėtos kavinės, staiga pamatė, kad automobilis VW atsitrenkė į priešais važiuojantį sunkvežimį. Kaip tiksliai ir dėl ko įvyko eismo įvykis, L. B. nurodyti negalėjo. Po eismo įvykio šis sustojo prieš VW ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Kaip nurodė pranešėjas, jis išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie VW vairuotojo, kuris sėdėjo vis dar automobilyje, paklausė, ar jam viskas gerai ir iš automobilio salono pajuto stiprų alkoholio kvapą. Pranešėjui bendraujant su VW vairuotoju, vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo, sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje. Kaip paaiškino L. B., jis per eismo įvykį nenukentėjo, jo vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas. Kadangi VW vairuotojas M. Ž. skundėsi savo sveikatos būkle, šis buvo apžiūrėtas GMP brigados, kuri apžiūrėjus vairuotoją, nusprendė jį pristatyti į LSMU KK SPS adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas tikslesnei vairuotojo būklei nustatyti (b. l. 9);

4.4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad atvykus nurodytu adresu, matomos dvi eismo juostos ir vieną kelkraščio juosta. Matomas pirmoje eismo juostoje stovintis automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas link Kauno. Priekyje minėto automobilio, matomas stovintis sunkvežimis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas link Kauno (b. l. 18-19);

4.5. transporto priemonės aprašu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta transporto priemonė VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas : (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data arba pagaminimo metai – 2009-01-06, spalva – juoda. Sugadinimai – ant kėbulo yra vizualiai matomų defektų, suveikusios oro pagalvės (b. l. 33-36);

4.6. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės VW Golf kaina Lietuvoje kaina be PVM 2 551,70 Eur, su PVM 3 230 Eur (b. l. 40);

4.7. VĮ „Regitros“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodoma, kad automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39);

4.8. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad peržiūrimas vaizdo įrašas, filmuotas pareigūnės V. A., „PSS-20240412-180258UTC+0300“ įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024 m. balandžio 12 d., įrašo pradžios laikas 18:02 val. Įrašo trukmė 01min 45 sek. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai tikrina vairuotojo neblaivumą, jam 01:04 nustatytas 2,42 prom. neblaivumas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Antras vaizdo įrašas, filmuotas pareigūnės V. A., „PSS-20240412-180444UTC+0300“ įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024 m. balandžio 12 d., įrašo pradžios laikas 18:04 val. Įrašo trukmė 30 min 00 sek. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, atvyksta medikai, kurie paguldo M. Ž. į automobilį, konstatuoja galimai lūžusius šonkaulius, nutaria išvežti vyrą į ligoninę. Patikrinamas neblaivumas antrą kartą, 22:22 val. jam nustatomas 2,34 prom. neblaivumas (b. l. 41-42).

5. Kaltinamajam M. Ž. nustatytas girtumas (2,42 prom. ir 2,34 prom. (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis M. Ž. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis M. Ž. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis M. Ž. padarė veikdamas tyčia.

6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kaltinamasis M. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol įvyko eismo įvykis ir į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai patikrinimo jo blaivumą alkotesteriu, 2024 m. balandžio 12 d. 18.09 val. kaltinamajam nustatytas 2,42 prom. girtumas, o 18.30 val. – 2,34 prom. girtumas. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui M. Ž. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, 2024 m. balandžio 12 d. apie 17.40 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. M. Ž. kaltę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, paties kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas.

7. Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

8. 2024 m. gegužės 13 d. teisme buvo gautas kaltinamojo M. Ž. sužadėtinės J. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (J. M.) atsakomybei.

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

10. Prokuroras teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nesutiko su M. Ž. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad M. Ž. praeityje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, dėl ko negali būti laikomas teisiamu pirmą kartą.

11. Nors asmens, pirmą kartą padariusio nusikalstamą veiką, sąvoka BK nepateikiama, tačiau detalus jos paaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008; Nr. 2K-24-976/2016), kuria remiantis, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina atsižvelgti į tai, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokia išvada galima tik tuomet, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir pan.

12. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) 2012 m. kovo 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. Ž. atžvilgiu nutrauktas, kadangi įtariamasis ir nukentėjusysis susitaikė BK 38 straipsnyje numatytu atveju. Naujų nusikalstamų veikų M. Ž. per vienerius metus po ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepadarė, todėl dėl 2012 m. inkriminuotos nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog M. Ž. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. laikomas teisiamu pirmąjį kartą.

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. ir laiduotoja J. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. M. nurodė, kad laiduotoja būti sutinka. Su M. Ž. gyvena jau beveik 7 metus. Anksčiau M. tikrai nėra vairavęs išgėręs, jo šis poelgis tikrai buvo netikėtas. M. klauso jos patarimų, klausia jos nuomonės, jos tikrai klauso, elgiasi pagarbiai su ja. Labai pyko ant M, kad jis vairavo išgėręs, nes jis niekada taip nedarydavo, alkoholį vartoja labai retai. Jis visada elgdavosi atsakingai iki to, nes žinojo, kad automobilis yra reikalingas jų šeimai. Labai pyko, nes žinojo, kad jeigu vairuoji išgėrus atima ir teises, ir mašiną, prarandamas vairuotojo pažymėjimas. M. dėl įvykio labai smarkiai pergyveno. Mano, kad M. tikrai pasidarė išvadas dabar. Ji pati nėra teista ar bausta administracine tvarka. Dėl laidavimo su užstatu, tai tikrai neturėtų tokios galimybės, nes šiuo metu laukiasi, kitą mėnesį gimdys, pajamų kol kas, tai finansinė situacija būtų labai sudėtinga. Jie augina vaiką su negalia, jam reikia irgi skirti daug lėšų, o dabar kai negalės vairuoti, tai vis tiek reikia vežioti vaiką pas specialistus. Ji pati neturi vairuotojo pažymėjimo.

15. Kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jis yra teisiamas pirmą kartą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, duomenų apie padarytą žalą, kurią reikėtų atlyginti, byloje nėra. Kaltinamasis M. Ž. per pastaruosius 5 metus yra 1 kartą baustas administracine tvarka (administracinę nuobaudą įvykdęs), jis dirba, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Svarbu įvertinti kaltinamojo M. Ž. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis M. Ž. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos J. M. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad J. M. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinamasis ja pasitiki, jos klauso, ji kaltinamajam yra autoritetas, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti J. M. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

17. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas nustato laidavimo terminą 1 metams.

18. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

19. Šiuo atveju kaltinamasis M. Ž. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis). Jis vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Būdamas neblaivus kaltinamasis automobilį vairavo šviesiu paros metu, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, tik atsitiktinumo dėka nesužalojo kitų eismo dalyvių, bet susižalojo pats. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

20. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M. Ž. neteistas, baustas administracine tvarka, bet baudą sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

21. 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu kaltinamajam M. Ž. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 89-92), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2024 m. balandžio 16 d.

22. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

23. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

24. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

25. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (šeimoje teisę vairuoti turi tik M. Ž., J. M. tokios teisės neturi, neturi ir lėšų šiai teisei įgyti). Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis M. Ž. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti su juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

26. Kaltinamajam M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85-88, 89-92, 93-96), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

27. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o transporto priemonę konfiskavus – panaikintinas.

- automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- M. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

29. Kaltinamasis M. Ž. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, užvedimo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- M. Ž. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o transporto priemonę konfiskavus – panaikinti.

Išaiškinti M. Ž., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.