Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-380-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
1S-380-576/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-380-576/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo D. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

2. Nuteistajam D. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 1 d., jis 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. vasario 1 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, D. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-195 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. B. skundą dėl Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas įvertino tai, kad laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose D. B. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. D. B. teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis, amžius pirmojo teistumo metu, taip pat tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam teistumui liudija apie didesnį D. B. asmenybės pavojingumą. Nutartyje teismas nurodė, kad nusikaltimas, už kurio padarymą D. B. nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, padarytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, kaip ir dauguma anksčiau padarytų nusikalstamų veikų. Ir nors nuteistasis supranta, kad jo nusikalstamas elgesys sietinas su alkoholio vartojimu, tačiau alkoholio poveikį nusikalstamam elgesiui stengiasi minimizuoti, teigdamas, jog „buvo išgėręs nedaug“. Be kita ko, D. B. anksčiau ne kartą yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikaltimas, už kurio padarymą D. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pagal OASys vertinimo metodiką D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 95 balai. Paminėta ir tai, kad iš 95 balų daugiau nei pusė – 58 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti, siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Išanalizavęs Komisijos nutarimo ir skundo argumentus, taip pat asmens bylos duomenis, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog matyti D. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį. Teismas įvertino, kad nuteistojo planai dėl darbo nėra visiškai konkretūs, nėra aišku, kokius konkrečiai darbus jis planuoja atlikti, taip pat neaišku ir dėl realių nuteistojo galimybių įsidarbinti jam išėjus į laisvę. Be to, 2019 m. rugpjūčio mėnesio Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis D. B. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2 655,88 EUR, o nesant stabilaus pragyvenimo šaltinio išėjus į laisvę nuteistajam gali kilti nemažai sunkumų, kas, įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus, gali išprovokuoti pakartotinį nusikalstamą elgesį.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su minėta nutartimi, nuteistasis Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jo skundo netenkino absurdiškais motyvais, o būtent, kad ankstesnį nusikaltimą, kaip ir pastarąjį, už kurį atlieka laivės atėmimo bausmę, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis D. B. skunde kelia klausimą, kodėl jam negali būti taikomas įstatymas dėl lygtinio paleidimo, jei jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, neturi nuobaudų, turi paskatinimų. Dar nurodo, kad piktina atvejai, kai nuteistieji, kurie pažeidžia vidaus tvarkos taisykles, yra paleidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas atmetamas

7. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo D. B. asmenybę. Be to, joje itin detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės D. B., atsižvelgiant tiek į teigiamai, tiek į neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas absurdiškais argumentais, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-898/2018).

10. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, neturi nuobaudų, turi paskatinimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad D. B. atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą formalųjį kriterijų, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal OASys vertinimo metodiką D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 95 balai, o pagrindo išvadai, kad D. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kuri leistų kalbėti apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį, nėra. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad D. B. daugiau nei pusė balų (58) yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos asmuo gali mažinti. Būtent minėtų balų sumažinimas gali sudaryti pagrįstą pagrindą išvadai, kad asmuo stengiasi savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistojo argumentu, kad jis bausmės atlikimo metu neturi nuobaudų, yra skatintas du kartus, tą patvirtina ir jo asmens bylos medžiagos duomenys, tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. D. B. iš viso teistas septynis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal du paskutinius nuosprendžius. Didžiąją dalį nusikaltimų padarė nuosavybei. Iš teistumo duomenų (asmens bylos t. l, b. l. 14-18) matyti, kad jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, jo praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Jo teistumai atskleidžia ir tai, kad būdamas laisvėje jis teikia pirmenybę pragyvenimui iš nusikalstamų veikų darymo, o ne iš darbinės veiklos.

12. Nuteistojo teiginys, esą jam nebuvo taikytas lygintis paleidimas dėl to, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsižvelgė į eilę šiam klausimui svarstyti reikšmingų aplinkybių, kurių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima. .

13. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, prisitaiko prie reikalavimų, laikosi nustatyto režimo, savitvardos praradimo, agresyvaus elgesio atvejų fiksuota nebuvo, į jo turimus du paskatinimus, nuobaudų neturėjimą, darbą „(duomenys neskelbtini)“ ir pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, jos rodo, kad jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijai keistis, be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę tinkamai elgtis yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

14. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. B. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir stengiasi mažinti su nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius, tačiau jis stokoja iniciatyvos dalyvauti resocializacijos ir psichokorekcinėse programose. Tai rodo, kad jis nėra pakankamai motyvuotas aktyviai spręsti savo socialines problemas. Remiantis minėta išvada, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą, o nusikaltimams būdingas turtinių nusikaltimų (vagystės, plėšimai) modelis, yra teistas ir už chuliganizmą, viešosios tvarkos pažeidimą. Nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas recidyvistu. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, D. B. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2 655,88 EUR. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad jis linkęs atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, dalį padarytų veikų paaiškina kaip finansinių problemų sprendimo būdą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, D. B. rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio, tačiau dabartinės motyvacijos gali nepakakti tam, kad iš esmės būtų pakeisti alkoholio vartojimo įpročiai. Be to, pažymėta, kad buvo atvejų, kai jis panaudojo smurtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

15. Akcentuotina ir tai, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Bausmės paskirtį sudaro 5 jos tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi bausme, be kita ko, yra siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamo elgesio. Ir nors lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis ir bausmės tikslų yra siekiama lygtinio paleidimo metu, tačiau visos aptartos aplinkybės leidžia spręsti, šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis D. B. pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vis tik neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. dar buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 13 dienų. Pažymėtina ir tai, kad svarbus yra visuomenės interesas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja (parašas) Nida VigelienėNuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2019 m. lapkričio 19 d.