Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-151-373/2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-82-ANRN-62-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) O. M. paskirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 3 d., 14.10 val. nustatyta, jog jis nepalaikė tvarkos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas): augalų vegetacijos laikotarpiu nenušienavo aukštesnės nei 20 cm žolės, sklype žolės aukštis vietomis virš 1,4 m, auga piktžolės, medžių atžalos, tuo pažeidė Utenos rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2020 m. rugpjūčio 27 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-223, (toliau ir – Taisyklės) 5 punkto ir 5.5 papunkčio reikalavimus.

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-151-373/2021 (toliau – skundžiama nutartis) priimtas sprendimas administracinėn atsakomybėn patraukto O. M. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad O. M., neprižiūrėdamas jam dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, pažeidė Taisyklių 5 punkto ir 5.5 papunkčio reikalavimus ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį.

3. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atsakomybėn patrauktas O. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis apie pasikeitusį žemės sklypo bendrasavininką sužinojo 2020 m. spalio mėn. pabaigoje, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41074, kuriame jam buvo apribota nuosavybės teisė į žemės sklypą, o sprendimą dėl galimybės vėl naudotis žemės sklypu gavo tik 2021 m. birželio 21 d. Dėl to, mano, kad šiuo atveju taikytinos ANK 18 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu. Be to, priimant skundžiamus procesinius sprendimus nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad apeliantas žemės sklypą valdo lygiomis dalimis su UAB „A.“, o nuosavybės teisės dalys faktiškai žemės sklype nėra nustatytos. Dėl to, apeliantas savo 2021 m. birželio 21 d. paaiškinime buvo nurodęs, kad žemės sklype auga daug vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų ir medžių, todėl nežinodamas kito bendraturčio interesų ir siekiant nepadaryti jam žalos – žemės sklype nepjovė žolės savo iniciatyva. Tuo tarpu informaciją apie tai, kad valdyti, naudoti ir disponuoti bendraturčio UAB „A.“ žemės sklypo dalimi pavesta advokatei J. M.-D. apeliantas gavo tik 2021 m. rugsėjo 15 d. Dėl to, šiuo metu apelianto inciatyva žolė nupjauta žemės sklype ir mano, kad atsižvelgiant į viešą interesą, padaryta žala buvo formalizuota šiuo atveju.

4. Utenos rajono savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime nesutinkama su apeliaciniu skundu, prašoma jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas neginčija fakto, kad žemės sklypas nebuvo šienaujamas, tačiau apeliacinis skundas grindžiamas samprotavimais, kadangi teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad apeliantui būtų buvę draudžiama prižiūrėti šį turtą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypas priklauso dviem savininkams, nešalina nei vieno iš jų pareigos tinkamai jį prižiūrėti ir nedaryti teisės pažeidimų. Dėl to, šiuo atveju už Taisyklių pažeidimą kaltais buvo pripažinti ir patraukti administracinėn atsakomybėn abu žemės sklypo bendraturčiai, t. y. pats apeliantas O. M. ir UAB „A." vadovas V. J.. Kadangi apeliantas naujų įrodymų, dėl kurių būtų keistina skundžiama nutartis, nepateikė, o apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, apeliacinis skundas atmestinas.

5. Skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas O. M. neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, padaryto nusižengimo kvalifikacijos ir paskirtos nuobaudos, tik nesutinka su nustatyta jo kalte, keliant klausimą dėl būtinybės įvertinti papildomas aplinkybes, susijusias su jo atžvilgiu taikytu laikinu nuosavybės teisės apribojimu baudžiamajame procese, žemės sklypo bendraturčio interesų apsauga bei vėliau pašalintu nustatytu Taisyklių pažeidimu, kurias apylinkės teismas, anot apelianto, tinkamai neįvertino. Būtent visais šiais pagrindiniais apeliacinio skundo keliamais klausimais apygardos teismas ir pasisako šioje nutartyje.

7. Visų pirma, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ANK 18 straipsnyje numatytos nuostatos, pagal kurią asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, taikymo apelianto atžvilgiu. Šių teisinių nuostatų taikymo būtinybę apeliantas grindžia aplinkybe, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41074 jam buvo apribota nuosavybės teisė į žemės sklypą, dėl ko jis negalėjo prižiūrėti šio objekto, o procesinis sprendimas dėl šios procesinės prievartos priemonės panaikinimo pasiekė apeliantą tik 2021 m. birželio 21 d. Vis dėlto, teismas, sutikdamas su institucijos atsiliepimu, neturi pagrindo vertinti šių apeliacinio skundo argumentų, kaip galimo pagrindo dėl ANK 18 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Juolab pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalį, nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą privalo būti nurodomi laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas bei terminas, iki kurio taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, todėl net ir tuo atveju, jei ir buvo galimai priimtas toks procesinis sprendimas dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo, būtina tiksliai įvertinti jos taikymo ribas ir terminą, siekiant įvertinti galimybę dėl ANK 18 straipsnio nuostatų taikymo, o šiuo atveju to padaryti nėra objektyvios galimybės. Dėl to, tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

8. Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir likusius apeliacinio skundo argumentus dėl kito žemės sklypo bendraturčio interesų apsaugos bei vėliau pašalinto nustatyto Taisyklių pažeidimo. Dėl pirmojo apeliacinio skundo argumento, apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad apeliantas O. M., kaip žemės sklypo bendraturtis, yra atsakingas už Taisyklių reikalavimus atitinkančią žemės sklypo priežiūrą, todėl aplinkybė, kad žemės sklypas lygiomis dalimis priklauso dviem savininkams ir nėra nustatyta jos naudojimosi tvarka, nešalina nei vieno iš bendraturčių pareigos tinkamai jį prižiūrėti, dėl ko ir buvo nubausti abu žemės sklypo bendraturčiai pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį. Priešingas sprendimas, netraukiant šiomis aplinkybėmis apelianto administracinėn atsakomybėn, prieštarautų teisingumo principui, kadangi sudarytų nepagrįstą galimybę išvengti atsakomybės už Taisyklių reikalavimų nesilaikymą visuose žemės sklypuose, kurie priklauso daugiau nei vienam savininkui. Juolab ir aplinkybė dėl vėliau pašalinto nustatyto Taisyklių pažeidimo nešalina apelianto atsakomybės ir jo padaryto nusižengimo fakto. Be to, pats apeliantas skunde išdėsto prieštaringus argumentus: 1) nors formaliai apeliaciniame skunde deklaruojamas siekis nepažeisti kito bendraturčio UAB „A.“ interesų dėl pavojaus žolės pjovimo metu pažeisti žemės sklype augančius įmonės vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus ir medžius, tačiau pats apeliantas teismui pateikia nuotraukas prie skundo apie jo paties nupjautą žolę žemės sklype; 2) nors apie pasikeitusį žemės sklypo bendrasavininką apeliantas sužinojo jau 2020 m. spalio mėn. pabaigoje, tačiau tik po skundžiamo nutarimo priėmimo ir paskirtos administracinės nuobaudos jis ėmėsi veiksmų per spaudą ieškoti UAB „A.“ vadovo dėl žemės sklypo priežiūros. Juolab ir pastarieji apelianto veiksmai laikytini deklaratyviais, kadangi įmonių, įskaitant ir UAB „A.“, kontaktai yra vieši duomenys, todėl susirasti žemės sklypo bendraturtį UAB „A.“ su tikslu susitarti dėl žemės sklypo priežiūros apeliantas galėjo anksčiau ir operatyviau, tokiu būdu išvengiant Taisyklių pažeidimo. Vis dėlto, apeliantas dėl nepateisinamų aplinkybių delsė tai daryti, nors Taisyklių nustatyti reikalavimai jam turėjo būti žinomi. Dėl to, visus šiuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas laiko nepagrįstais, kadangi patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu šios bylos įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad apeliantas O. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį.

9. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti skundžiamą procesinį sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.