Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-2373-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-25
Bylos Nr.
2A-2373-160/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01183-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
J. S., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Civilinė byla Nr. 2A-2373-160/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01183-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 33.; 128.15.2.; 121.14.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atstatymo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (suinteresuoti asmenys – J. S. ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

S. K. prašė atnaujinti praleistą terminą įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 1958-01-10 Kaišiadorių valstybinėje notarinėje kontoroje; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. (vėliau – A.), mirusios 1981-06-03, nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., mirusios 2000-02-03, nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi. Paaiškino, kad 1954-01-20 mirus jos motinai A. S., pareiškėja ir jos seserys A. A., P. S. bei brolis J. S. lygiomis dalimis po ¼ dalį, paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Pareiškėja likusias turto dalis laikotarpyje nuo 1956 iki 1970 m. išpirko iš brolio ir seserų. 1958 metais pareiškėjai buvo išduota namų knyga, kurioje ji įrašyta (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo savininke, 1983-08-30 Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biure buvo sudaryta Namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje pareiškėja taip pat nurodyta ginčo namo savininke. 2009 rudens pabaigoje paaiškėjo, kad namų knyga ir Namų valdos techninės apskaitos byla nėra įrodymas, jog pareiškėja yra namo savininkė. Nekilnojamoje turto registre taip pat nėra duomenų, jog ji pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš brolio J. S. 1958 m. nusipirko ¼ dalį namo. Todėl pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą šiai sutarčiai registruoti.

Nekilnojamojo turto registro išrašo 4 dalyje nurodyti duomenys apie ginčo namo dalies priklausymą nuosavybės teise savininkėms seserims A. A. (mirė 1981-06-03) ir P. S. (mirė 2000-02-04). Šie duomenys taisytini, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė duomenis ištaisyti, kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, bei, kad įregistruota daiktinė teisė į daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Todėl pareiškėja prašo teismo nustatyti, jog A. A. ir P. S. nuosavybės teisės į ginčo objektus yra pasibaigusios. Nustačius šiuos faktus, pareiškėja galės kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-02-20 sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies –atnaujino S. K. terminą Nekilnojamo turto registre įregistruoti Kaišiadorių valstybinėje notarinėje kontoroje 1958-01-10 sudarytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirkimo-pardavimo sutartį; bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė. Padarė išvadą, jog 1958-01-10 dalies pirkimo pardavimo sutartis nebuvo registruota įstatymu nustatyta tvarka dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atstatytinas. Pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nenagrinėtini teisme, kadangi pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius asmenų, kurių nuosavybės teises prašo pripažinti pasibaigusiomis, teisių pasibaigimą. Pareiškėja šiais reikalavimais siekia sudaryti sau galimybę nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. siekia sudaryti procesines prielaidas kitai bylai teisme iškelti. Taigi, šie pareiškėjos reikalavimai negali būti patenkinti ir šiuo pagrindu. Mirus turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, jo nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims reguliuoja paveldėjimo, o ne įgyjamosios senaties institutas, todėl prašomi nustatyti faktai, net ir juos nustačius, nesukels pareiškėjai jos siekiamų pasekmių.

III. Apeliacinio skundo argumentai

S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo dalį, kuria teismas bylą nutraukė ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: A. R. (nuo 1967-10-28 A.), gimusios 1913-11-20, mirusios 1981-06-03, nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi; P. S., gimusios 1916-03-31, mirusios 2000-02-03, nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi. Paaiškino, kad teismas privalėjo nurodyti į kurią instituciją konkrečiai pareiškėja turėtų kreiptis. Teismui nusprendus, kad byla nenagrinėtina teisme, pareiškėja jokiais kitais būdais nebegalės pakeisti Nekilnojamojo turto registro centro išraše esančių duomenų. Šie duomenys neleis S. K. realizuoti savo subjektinės teisės įgyti turtą įgyjamosios senaties pagrindu arba bent konstatuoti faktui, kad ji yra šio turto teisėta valdytoja, nes tiek vienu, tiek ir kitu atveju nuosavybės ar valdymo teisė negali būti įgyjama į kito asmens vardu registruotus daiktus. Teismas neatskyrė, kad mirties akto įrašas patvirtina tik vieną vienintelį faktą, kad asmuo yra miręs. Tuo tarpu pareiškėja prašė konstatuoti juridinį faktą, kuriuo galėtų vadovautis VĮ Registrų centras, t. y. konstatuoti, kad A. A. ir F. S. nuosavybės teisė yra pasibaigusi. Pareiškėja siekia ne procesinės, o materialinės teisės realizavimo – įgyti nuosavybę CK 4.47 str. 1 d. 11 p. nustatyta tvarka. Teismas suklydo pažymėdamas, kad mirus turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, jo nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims reguliuoja paveldėjimo, o ne įgyjamosios senaties institutas, todėl prašomi nustatyti faktai, net ir juos nustačius, nesukels pareiškėjai jos siekiamų pasekmių. Teismas neįvertino, kad nesvarbu, ar turto registre įregistruota ar neįregistruota nuosavybės teisė, nuo to ji nei atsiranda, nei pasibaigia ir, kad mirus savininkui ji nebūtinai turi būti paveldima, paliktas turtas gali tapti bešeimininkiu, ar gali būti užvaldytas, ką S. K. sąžiningai ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti sprendimo dalį, kurioje byla yra nutraukta. Pareiškėja šioje bylos dalyje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisės į pastatus mirus jos seserims, pasibaigė. Toks fakto nustatymas iš tiesų teisme nėra galimas, nes nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai.

Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų pareiškime teismui bei apeliacinio skundo turinio, pareiškėja siekia įteisinti įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisę į pastatus, kuriuos ji valdo nuo 1954 metų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad mirus asmeniui jo turtas kitiems asmenims pereina paveldėjimu. Pareiškėja yra ketvirtosios eilės paveldėtoja į seserų paliktą turtą joms mirus (CK 5.11 str). Kaip tvirtina jos paaiškinimai, Namų valdos techninės apskaitos bylos kopija (b. l. 53-65), Namų knygos kopija (66-67), kiti dokumentai, pastatus po seserų mirties ji valdo eilę metų ir į pastatus kiti paveldėtojai jokiu pretenzijų nereiškia. Todėl lengviausias teisinis kelias įsiteisinti nuosavybę į valdomą pastatų dalį yra palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, fakto nustatymas (CPK 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str. 1 d.). Jei mirusių seserų palikuonys, kurie yra aukštesnėje paveldėtojų eilėje, reikštų pretenzijas į dalį pastatų, pareiškėja galėtų kelti ginčą dėl nuosavybės teisių į dalį pastatų pripažinimo remdamasi namuose sudarytomis namo dalių pirkimo-pardavimo sutartimis. Tuo tarpu nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį pareiškėjai ir ateityje negalės būti pripažinta, nes dalis pastatų yra įregistruoti jos mirusių seserų vardu (CK 4.69 str. 3 d.), joms mirus bet kokiu atveju į joms priklausiusį turtą teisę turi jų turto paveldėtojai. Todėl pripažinimas, kad pasibaigė jų turtinės teisės nėra galimas, nes toks pripažinimas nesukelia teisinių, priešingų įstatymui pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė