Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-21 · Administracinė byla Nr. A-442-155-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
A-442-155-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
J. L.
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 155/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš jo išieškotą 20 Lt sumą ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio V. M. 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda - 20 Lt bauda už tai, kad jis 2008 m. balandžio 1 d. Kaune, Juozapavičiaus prospekte ėjo gatve ne pėsčiųjų perėja. Tačiau pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus jis gavo pranešimą apie tai, kad iš jo gaunamos pensijos išskaičiuota 20 Lt bauda pagal minėtą nutarimą. Dėl šio neteisėto nutarimo pareiškėjas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, žymiai pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad šiuo atveju pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu buvo paskirta 20 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tai yra už tai, kad jis 2008 m. balandžio 1 d. Kaune, Juozapavičiaus prospekte ėjo gatve ne pėsčiųjų perėja. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi minėtas nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant įrodymų, jog būtent pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 87 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo. Šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Teismas nurodė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Tokios praktikos, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydamas Konstituciją, laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(442)-330/2008). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirta 20 Lt bauda. Šioje situacijoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ir šio pareigūno veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūno veiksmų jis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, yra pagrįsti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau mažintinas prašomos priteisti žalos dydis. Nustatant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina į tai, kad nepateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjui šiuo atveju iš atsakovo priteistinas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 20 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašė grąžinti išieškotus 20 Lt, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas kitoje administracinėje byloje priimtu 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu policijos nutarimą, kuriuo pareiškėjui skirta 20 Lt bauda, panaikino ir bylą nutraukė. Todėl priteisti turtinės žalos atlyginimą nebebuvo pagrindo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes jis neturtinės žalos nepatyrė. Pareiškėjas pasinaudojo teise ginčyti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir teismas jam paskirtą nuobaudą panaikino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra pensininkas, jo sveikatos būklė prasta. Jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, žymiai pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas, nes jis neteisingai buvo nubaustas ir patyrė neigiamas pasekmes dėl kito asmens padaryto pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jam turtinė 20 Lt žala yra atlyginta ir pinigai grąžinti, o neturtinė žala neatlyginta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulio 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu pareiškėjui J. L. buvo paskirta 20 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Pareiškėjui paskirta bauda buvo išskaičiuota iš pareiškėjo pensijos.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulio 2008 m. balandžio 1 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui J. L. buvo paskirta 20 Lt bauda, ir byla nutraukta.

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo pensijos išieškotą 20 Lt baudą traktavo kaip pareiškėjui padarytą turtinę žalą ir, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, ją priteisė iš atsakovo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, pažeidė teisės normas.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad panaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu. Negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso normos, reguliuojančios žalos atlyginimą ATPK 301 straipsnio 1 dalies atžvilgiu yra lex generalis (bendroji norma), o ATPK 301 straipsnio 1 dalis minėtų Civilinio kodekso normų atžvilgiu yra lex specialis (specialioji norma). Taikant principą lex specialis derogat legi generali, kurio esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, šiuo atveju sprendžiant dėl 20 Lt baudos, kuri buvo išieškota iš pareiškėjo, grąžinimo taikytina ATPK 301 straipsnio 1 dalis. Taigi remiantis vien įsiteisėjusiu minėtu Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu, pareiškėjui turi būti grąžinama iš jo išieškota 20 Lt bauda.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui turtinės žalos atlygimą, taikė ne tą teisės normą, kuri reguliuoja ginčo teisinį santykį, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Minėtame Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarime yra konstatuota, kad pareiškėjui J. L. buvo neteisėtai paskirta administracinė nuobauda, todėl teisėjų kolegija valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus pripažįsta nustatytais. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad dėl neteisėto nutarimo skirti administracinę nuobaudą jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, žymiai pablogėjo sveikata, sutriko miegas.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės.

Spręsdama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad valstybės institucijų padarytas pažeidimas buvo šiurkštus, nes pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, ir tai neabejotinai pablogino jo reputaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Lt.

Todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, buvo priteista 20 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir pareiškėjo J. L. skundą dalyje dėl 20 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisDainius RaižysSkirgailė Žalimienė