- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- eAS-259-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01341-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. vasario 18 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 21 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl 21 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nutarė atsakovu byloje laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentą. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikyti šalimi šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo V. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl 21 500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė.
2018 m. lapkričio 30 d. Regionų apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. G. apeliacinis skundas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d. gavęs iš teismo sprendimą, 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui paduoti parengimo. Skyriaus teisininkė paaiškino, kad pareiškėjui galės padėti grįžusi po atostogų, t. y. sutvarkys dokumentus teisinei pagalbai gauti, todėl pareiškėjas spalio mėn. pabaigoje vėl kreipėsi į savivaldybės teisininkę ir iš jo buvo priimtas prašymas.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. G. terminą iki 2018 m. gruodžio 19 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į instituciją dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, taip pat nenurodė asmens į kurį kreipėsi minėtą dieną bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad šis asmuo spalio mėnesio tam tikromis dienomis atostogavo. Taip pat teismas prašė paaiškinti aplinkybę, kodėl pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti gavimo, o ne į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių, kuris 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T1692-10400 nusprendė V. G. teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą, papildomus dokumentus ir paaiškinimą.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių, jog pirmiausiai dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti gavimo kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyrių, net ir teismui 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi įpareigojus pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nieko nepateikė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti gavimo prašymą pateikė tik 2018 m. spalio 31 d., nors Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamą sprendimą gavo 2018 m. spalio 6 d., tačiau teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti gavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. spalio 31 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo ginčijamo sprendimo priėmimo ir daugiau nei trims savaitėms nuo jo gavimo dienos.
Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjo advokatė akcentavo, jog pareiškėjas turėjo kreiptis pirminės teisinės pagalbos į savivaldybę, nes prašymui užpildyti antrinei teisinei pagalbai gauti reikalinga, kad asmuo būtų pakankamai raštingas, taip pat savivaldybės teisininkas paaiškino, kokių dokumentų be prašymo gauti antrinę teisinę pagalbą reikalinga pateikti, todėl pareiškėjas turėjo surinkti papildomus dokumentus ir juos pateikti patikrinimui savivaldybės teisininkei, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie reikalingus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentus bei prašymo pildymą turėjo jau žinoti, kadangi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl skundo parengimo šioje administracinėje byloje jis jau buvo kreipęsis 2018 m. birželio 6 d. ir jam buvo paskirta ta pati advokatė V. L., kuri, gavusi ginčijamą sprendimą, galėjo pareiškėjui priminti ar paaiškinti per kiek laiko pareiškėjas turi pateikti apeliacinį skundą, kur konkrečiai jis turi kreiptis ir kokius dokumentus turi pateikti tikslu gauti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat, teismo vertinimu, pats pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir aktyvus, t. y., gavęs jo netenkinantį sprendimą, nedelsiant išsiaiškinti veiksmų eigą antrinei teisinei pagalbai gauti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą bei jį nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kokius dokumentus reikalinga pateikti savivaldybės teisininkui, norint gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio skundo parengimui. Pareiškėjo tvirtinimu, dokumentai gali skirtis savo turiniu, terminais, todėl kreipėsi į savivaldybės teisininką, tačiau jis buvo atostogose. Pareiškėjas susisiekė su teisininke ir teismui pateikė jos vardą, pavardę, atostogų laikotarpį, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 14 d. (teismo padaryta akivaizdi klaida, todėl laikoma, jog turėtų būti nurodyta 2019 m. vasario 14 d.) atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad atskirajame skunde V. G. nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį gavo 2019 m. sausio 18 d., tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz.: vokas su gavimo datą patvirtinančia žyma) nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus, t. y., kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį gavo 2019 m. sausio 18 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 2 d. 8 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjo atstovei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo išsiųsta 2018 m. gruodžio 19 d. Kadangi 2018 m. gruodžio 19 d. buvo trečiadienis, t. y. darbo diena, yra laikoma jog pareiškėjo atstovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. gruodžio 20 d. Vertinant šias aplinkybes, paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2018 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjo atstovė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo pateikė tik 2019 m. sausio 25 d., t. y. akivaizdžiai praleidus nustatytą terminą.
Pareiškėjas, nepraleisdamas termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir pateikė papildomus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir atsisakė priimti pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovės pateikti teismui įrodymai (pirkti bilietai), pagrindžia faktą, kad advokatė nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 6 d. buvo išvykusi atostogauti į (duomenys neskelbtini). Teismas bylos duomenimis nustatė, jog V. G. atstovei V. L. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo išsiųsta 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. kada advokatė jau buvo išvykusi atostogauti, todėl teismas laikė, jog pareiškėjo atstovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti jai grįžus, t. y. 2019 m. sausio 7 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2019 m. sausio 14 d. Pareiškėjo atstovė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo pateikė tik 2019 m. sausio 25 d., t. y. akivaizdžiai praleidus nustatytą terminą.
Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas akcentavo, kad jo advokatė iki 2019 m. sausio 18 d. buvo užimta dėl didžiulės apimties baudžiamosiose bylose, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užimtumas nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. TA-146-74/2011 ). Todėl, teismo nuomone, pareiškėjas bei jo atstovė turėjo būti aktyvūs ir rūpestingi bei atlikti visus įmanomus veiksmus, kad atskirasis skundas būtų paduotas laiku. Manymas, jog skundą galima paduoti bet kada (pareiškėjas nurodo, jog į advokatę kreipėsi dėl ginčijamos nutarties apskundimo tik 2019 m. sausio 19 d. ar 20 d.), t. y. jam patogiu laiku, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-146-18/2012).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. vasario 18 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui ir atskirajam skundui paduoti, priimti pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą bei jį nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo žinoma, kokius dokumentus reikalinga pateikti savivaldybės teisininkui, norint gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio skundo parengimui. Pareiškėjo tvirtinimu, dokumentai gali skirtis savo turiniu, terminais, todėl kreipėsi į savivaldybės teisininką, tačiau jis buvo atostogose. Pareiškėjas susisiekė su teisininke ir teismui pateikė jos vardą, pavardę, atostogų laikotarpį, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti V. G. atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad jam teismo nutartis išsiųsta 2019 m. sausio 18 d., o LITEKO informacinėje sistemoje pareiškėjo atstovei dokumentai pateikti 2018 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjo atstovė advokatė V. L. atostogavo nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 6 d. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, nes pareiškėjo atstovei neįteikus dokumentų, teismas pareiškėjui juos įteikė praėjus mėnesiui laiko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu siekia panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. vasario 18 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui ir atskirajam skundui paduoti, priimti pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą bei jį nagrinėti iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012 ; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti gavimo prašymą pateikė tik 2018 m. spalio 31 d., nors Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Pats pareiškėjas nurodė, jog ginčijamą sprendimą gavo 2018 m. spalio 6 d., tačiau, pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad dėl antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti gavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. spalio 31 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo ginčijamo sprendimo priėmimo ir daugiau nei trims savaitėms nuo jo gavimo dienos. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apie reikalingus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentus bei prašymo pildymą turėjo jau žinoti, kadangi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl skundo parengimo šioje administracinėje byloje jis jau buvo kreipęsis 2018 m. birželio 6 d. ir jam buvo paskirta ta pati advokatė V. L., kuri, gavusi ginčijamą sprendimą, galėjo pareiškėjui priminti arba paaiškinti per kiek laiko pareiškėjas turi pateikti apeliacinį skundą, kur konkrečiai jis turi kreiptis ir kokius dokumentus turi pateikti tikslu gauti antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų operatyvų apeliacinio skundo pateikimą teismui, uždelsė paduoti apeliacinį skundą ir dėl tokių jo veiksmų kilo neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.
Taigi įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinio skundo padavimo teismui terminas praleistas dėl priežasčių, objektyviai trukdžiusių pareiškėjui realizuoti teisę paduoti apeliacinį skundą teismui, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas pagrįstai (ABTĮ 132 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir atsisakė priimti pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jam teismo nutartis buvo išsiųsta 2019 m. sausio 18 d., o jo atstovei LITEKO informacinėje sistemoje dokumentai pateikti 2018 m. gruodžio 20 d. Be to, kaip teigia pareiškėjas, jo atstovė advokatė V. L. atostogavo nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 6 d., todėl mano, kad teismas nepagrįstai neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, nes pareiškėjo atstovei neįteikus dokumentų, teismas pareiškėjui juos įteikė praėjus mėnesiui laiko.
ABTĮ 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atstovei Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo išsiųsta 2018 m. gruodžio 19 d., todėl laikoma, kad pareiškėjo atstovei paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2018 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjo atstovė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties panaikinimo pateikė 2019 m. sausio 25 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 6 d. atostogavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo išsiųsta laikotarpiu, kai advokatė jau buvo išvykusi, todėl laikoma, kad pareiškėjo atstovei procesiniai dokumentai buvo įteikti jai grįžus, t. y. 2019 m. sausio 7 d., todėl paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2019 m. sausio 14 d.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir sprendžia, jog pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Remiantis tuo, terminas atskirajam skundui paduoti neatnaujintinas, o pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. atskirąjį skundą atsisakytina priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. vasario 18 d. nutartys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. vasario 18 d. nutartis palikti nepakeistas.
Nutartis neskundžiama.