Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. gegužės 14 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro L. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumus: o būtent, jis 2023 m. spalio 5 d., apie 20 val. 10 min., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pilkapių gatvėje (krašto kelyje Nr. 202 „Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė“), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. spalio 5 d. 21.07 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija),

be to, jis, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Pilkapių gatvės eismo juosta nuo Pagirių kaimo link Papiškių kaimo pusės pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į šlapią ir slidžią kelio dangą, dėl ko važiuodamas pasirinktais greičiu ir judėjimo trajektorija apie 140 metrų atstumu už sankryžos su keliu, vedančiu Merešlėnų kaimo kryptimi, ties maršrutinio transporto stotele „Juodoji Vokė“, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu automobilio VW Golf keleivis G. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. Š. parodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nuvažiavęs nuo kelio padarė avariją, kurios metu buvo sužalotas žmogus. Gailisi dėl savo veiksmų. Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo sugyventinės A. L. vardu. Nors sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo ir pati nevairuoja, tačiau automobilį įsigijo, kad ją į darbą vežiotų kaimynas. Jis pats taip pat neturi vairuotojo pažymėjimo. 2023 m. spalio 5 d. apie 18.00 val. be sugyventinės žinios pasiėmė namuose laikytą šio automobilio raktą. Vairuodamas automobilį VW Golf nuvažiavo į Pagirių kaime esančią parduotuvę nusipirkti alaus. Kartu su juo važiavo G. D. ir A. G.. Pagiriuose visi gėrė alų. Jis išgėrė litrą alaus. Po kiek laiko nusprendė važiuoti namo. Automobilį vairavo jis. G. D. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o A. G. – galinėje. Vilniaus rajone, ties Papiškių kaimu, jis nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į griovį. Lygtais niekas iš jų nenukentėjo. A. G. išėjo į namus, o G. D. pasiliko su juo įvykio vietoje. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kaip suprato, pareigūnams apie įvykį pranešė pro įvykio vietą važiavęs žmogus. Policijos pareigūnai patikrino jo ir G. D. blaivumą. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko. Taip pat jis pareigūnams pripažino vairavęs automobilį. Kai pareigūnai viską „įformino“, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą ir uždarytas į areštinę. Supranta, kad blogai pasielgė sėsdamas už vairo būdamas neblaivus, to negalima daryti. Pažada daugiau taip nesielgti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu. Jis ankščiau buvo teistas, tačiau teistumas jau išnykęs. Jis dėl psichinių sutrikimų ar priklausomybės narkotikams ligoninėje negydytas, atitinkamose įskaitose neregistruotas. Pabaigti procesą baudžiamuoju įsakymu sutiktų jei jam būtų paskirtas laisvės apribojimas. Atlikti arešto jis nelabai nori, kadangi jam būtina padėti šeimai, t. y. sugyventinei su vaiku, be to, jis greitu metu ketina važiuoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (1 el. b. t., el. b. l. 34–37, 38–40; 2 el. b. t., el. b. l. 66–68, 69–70).

Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Olegas Abramovas parodė, kad 2023 m. spalio 5 d. apie 20.15 val., jis, eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos specialisto pareigas, kartu su vyriaus. patrule Aleksandra Andrejeva buvo nusiųsti į Vilniaus rajone, Papiškių kaime, Pilkapių gatvėje kilusio eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavo lengvasis automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, iš įvykio vietos jau išvažinėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikai nurodė, kad jų pagalbos niekam neprireikė. Įvykio vietoje buvo du vyrai, t. y. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vyrai neneigė esantys neblaivūs, tačiau iš pradžių nei vienas iš jų nepripažino vairavęs automobilį. Jie sakė, kad neva vairavo kažkoks trečias vyras vardu A., kuris po įvykio išėjo į namus. Vyrai buvo atskirti. Vienas buvo patalpintas į tarnybiniame automobilyje įrengtą sulaikymo patalpą, o kitas pasodintas automobilio salone. Abiems vyrams buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Prieš antrąjį „pūtimą“ E. Š. pripažino, kad automobilį vairavo būtent jis. Pastarasis nurodė, kad važiuodamas nuo Pagirių pusės link Baltosios Vokės „pataikė į balą“, dėl ko nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Kaip nurodė E. Š., G. D. ir kitas iš įvykio vietos išėjęs vyras vardu A. buvo tik keleiviai. Paklaustas apie prieš įvykį vartotą alkoholį, E. Š. paaiškino išgėręs „apie du butelius alaus“. Po to E. Š. buvo perduotas kitiems į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (1 el. b. t., el. b. l. 66–69).

2023 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. spalio 5 d. 21.07 val., alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 patikrinus alkoholio koncentraciją E. Š. iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, antrojo (21.25 val.) patikrinimo metu – 2,06 promilių girtumas. E. Š. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 el. b. t., el. b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad 2023 m. spalio 5 d. jis su savo draugu E. Š. pastarojo vairuojamu automobiliu VW Golf buvo nuvykę į Vilniaus rajono Pagirių kaimą. Ten vartojo parduotuvėje įsigytą alkoholį. Po to, apie 20.30 val., E. Š. vairuojamu automobiliu jie norėjo grįžti namo, (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad E. Š. neblaivus. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, buvo prisisegęs saugos diržą. Ties posūkiu į Merešlėnų kaimą jų automobilis įvažiavo į didelę kelyje buvusią balą. Dėl minėtos priežasties automobilį „sumėtė“, šis nuvažiavo nuo kelio ir keletą kartų vertėsi. Neužilgo prie jų privažiavo E. Š. pažįstama A., kuri važiavo pro šalį ir juos pastebėjusi sustojo. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nors jam šiek tiek skaudėjo dešinį petį, tačiau tikėjosi, kad skausmas praeis. Dėl minėtos priežasties jis atsisakė kartu su medikais vykti į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo ir E. Š. blaivumą. Jis „pripūtė“ apie 1,7 promiles. E. Š. taip pat kažkiek „pripūtė“. Po to policijos pareigūnai E. Š. išsivežė. Kitą dieną, t. y. 2023 m. spalio 6 d., jo rankos skausmas ne tik, kad nepraėjo, bet dar ir sustiprėjo. Dėl minėtos priežasties jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį pristačius į ligoninę, buvo nustatytas dešinės pusės raktikaulio lūžis. Suteikus medicininę pagalbą, jis buvo išleistas gydytis į namus (1 el. b. t., el. b. l. 155–158).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, t. y. dešinio raktikaulio petinio galo lūžio, jis asmeniškai E. Š. jokių pretenzijų neturi. Draudimo bendrovė jam išmokėjo kompensaciją, todėl jis jokio civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (1 el. b. t., el. b. l. 104–107).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3406/2023(01) matyti, kad eismo įvykio metu G. D. patyrė dešinio raktikaulio petinio galo lūžį – sužalojimą, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 el. b. t., el. b. l. 8–10).

2023 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad 2023 m. spalio 5 d. 21.12 val., alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 patikrinus alkoholio koncentraciją G. D. iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, antrojo (21.28 val.) patikrinimo metu – 1,79 ‰ promilių girtumas. G. D. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 el. b. t., el. b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. L. parodė, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Įsigijo šį automobilį savo naudojimui, nors ji pati teisės vairuoti ir neturi. Ji turi pažįstamą asmenį, kuris ją jos automobiliu nuveža ten, kur reikia. Savo sugyventiniui E. Š. neleidžia važinėtis automobiliu, kadangi pastarasis, kaip ir ji, neturi teisės vairuoti. 2023 m. spalio 5 d. ji dirbo. Vakare jai paskambino policijos pareigūnas, kuris ir informavo, kad E. Š., būdamas neblaivus, vairavo jos automobilį VW Golf ir padarė avariją. Jos automobilis, kaip nurodė pareigūnas, buvo „uždarytas“ į aikštelę. Prieš tai jai skambino ir pats E. Š., tačiau tuo metu ji atsiliepti negalėjo. Automobilio raktai buvo laikomi namuose. Sugyventinis automobiliu pasinaudojo be jos žinios. Nesitikėjo iš jo tokio elgesio. Jeigu būtų galėjusi tai numatyti, ji raktus būtų pasiėmusi su savimi. Prašo grąžinti jai jos vardu registruotą automobilį VW Golf. Transporto priemonė jai labai reikalinga „važinėti savo reikalais“, be to, turi nepilnametį vaiką (1 el. b. t., el. b. l. 189–190. 191–194).

2023 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota lengvojo automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio miško masyve Vilniaus raj. adresu Piškių k. Pilkapių g. koordinatės 54,5165898, 25,1762924 automobilis yra priekine dalimi į kelią. Automobilio detalės yra išsimėčiusios aplink transporto priemonę, automobilio kėbulas yra apgadintas, yra išdužę langai. Ant priekinės kairės pusės sėdynės yra smėlio bei sudužusios stiklo šukės (1 el. b. t., el. b. l. 28–30).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 5 d. eismo įvykio metu E. Š. vairuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 el. b . t., el. b. l. 93–94).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio VW Golf (2011 metų gamybos) kaina (su PVM) Lietuvoje yra 4 690 eurų (1 el. b. t., el. b. l. 92).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. Š. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Be jo paties pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, laikytini įrodymais: neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis kaltinamojo neblaivumą, liudytojų parodymai, kiti duomenys. E. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2023 m. spalio 5 d., apie 20 val. 10 min., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pilkapių gatvėje (krašto kelyje Nr. 202 „Kirtimai – Pagiriai – Baltoji Vokė“), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. spalio 5 d. 21.07 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija).

Kaltinamasis, be kita ko, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

E. Š. savo kaltę pripažino. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo G. D. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad po eismo įvykio, kurį sukėlė pats kaltinamasis jam skaudėjo ranką, ši ranka lūžo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3406/2023(01), įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. E. Š. veiksmai pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, kadangi jis be to, jis, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Pilkapių gatvės eismo juosta nuo Pagirių kaimo link Papiškių kaimo pusės pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į šlapią ir slidžią kelio dangą, dėl ko važiuodamas pasirinktais greičiu ir judėjimo trajektorija apie 140 metrų atstumu už sankryžos su keliu, vedančiu Merešlėnų kaimo kryptimi, ties maršrutinio transporto stotele „Juodoji Vokė“, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu automobilio VW Golf keleivis G. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamojo įstatymo. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Matyti, kad kaltinamasis vienu veikimu padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį skirti 60 parų areštą, už nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (idealioji sutaptis), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų areštą. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2023 m. spalio 6 d. 11.06 val. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 6 d. (nuo kardomosios priemonės, kuria buvo sustabdyta specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones, paskyrimo dienos). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, konfiskuojant (išieškant) konfiskuotino turto, tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemone laikytinos transporto priemonės – automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 690 eurų. E. Š. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2023 m. spalio 5 d. eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu paimtas nuoplovas su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pavarų perjungimo svirties (2 vokai), perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, 2) 2023 m. spalio 5 d. eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu paimtus kvapo pėdsaką nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos ir šio automobilio salono foninio kvapo pėdsaką (2 stiklainiai), perduotus saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriui (Vilnius, Minsko pl. 45).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis E. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu (2 el. b. t., el. b. l. 148–152).

E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. Š. teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 el. b. t., el. b. l. 60–64), administracine tvarka baustas (2 el. b. t., el. b. l. 115–121), registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 57–59), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, į tai, kad vairuodamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį dėl kurio nukentėjo bendrakeleivis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje 60 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje 40 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu skirtos bausmės subendrinamos apėmimu būdu ir paskiriama subendrinta 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 15 paros arešto). Tai reiškia, kad skirtina 40 parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2023 m. spalio 6 d. 11.06 val. (viena diena), kai ši, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, prilyginama vienai arešto parai ir paskiriama galutinė 39 parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti į-vertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas arešto bausmės vykdymo atidėjimas.

Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, taip pat į nukentėjusiojo poziciją, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra.

BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą priežiūrą ir nustatytas pareigas. Nors prokuroras, siūlydamas bausmę, neprašo skirti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpių kaltinamojo atžvilgiu jokių pareigų, tačiau teismas, vertinimu, atsižvelgiant į visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam atidėjus be intensyvios priežiūros bausmės vykdymą, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, visą bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje E. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise E. Š. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 6 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė – VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023 BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. Š. vairavo svetimą, A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., priklausantį, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 el. b . t., el. b. l. 93–94). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančio liudytojos A. L. protokolo matyti, kad ši neleido naudotis jai priklausančiu automobiliu, kadangi kaltinamasis neturi specialiosios teisės vairuoti. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą vairuoti automobilį kaltininkui. Pagal VĮ „Emprekis“ išrašą šio automobilio kaina su PVM 4 690 eurai (1 el. b. t., el. b. l. 92). Taigi, iš kaltinamojo išieškotina nusikalstamos veikos priemone pripažintina – automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 4 690 eurų.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Daiktai, turintys nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – 2023 m. spalio 5 d. eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu paimtos nuoplovos su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pavarų perjungimo svirties (2 vokai), perduotos saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, 2023 m. spalio 5 d. eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu paimtą kvapo pėdsaką nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos ir šio automobilio salono foninio kvapo pėdsaką (2 stiklainiai), perduotus saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriui (Vilnius, Minsko pl. 45) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. Š. skirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę, ir E. Š. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 5 d. 21.00 val. iki 2023 m. spalio 6 d. 11.06 val. (viena diena), ir E. Š. paskirti galutinę 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, E. Š. paskirtos 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant 2023 m. balandžio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. Š. išieškoti transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 690 (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt) eurų.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

E. Š. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.