Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl leidimo nugriauti statinį be bendraturčių sutikimo, atsakovai E. K., T. S., N. V., M. P., O. P., V. V., tretieji asmenys: R. O. Z., V. D., D. Ž., A. G., R. S., A. S., bankroto administratorius Ž. B., antstolės Neringos Budriūnienės kontora, antstolės Irenos Bakšienės kontora, L. G., S. L., D. Z., K. S., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo D. Ž. teismo posėdžio metu bei byloje esančiame 2022 m. sausio 17 d. sutikime nurodė, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jam nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 2, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 29).

Tretysis asmuo R. O. Z. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje esančiame 2022 m. sausio 14 d. jos sutikime nurodyta, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jai nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 1, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 28).

Tretysis asmuo A. G. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje esančiame 2022 m. sausio 13 d. jo sutikime nurodyta, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jam nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 4, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 29).

Tretysis asmuo R. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje esančiame 2022 m. sausio 26 d. jos sutikime nurodyta, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jai nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 6, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 30).

Tretysis asmuo L. G. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje esančiame 2022 m. sausio 13 d. jos sutikime nurodyta, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jai nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 7, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 30).

Tretysis asmuo K. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje esančiame 2022 m. sausio 20 d. jos sutikime nurodyta, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jai nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 16, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 32).

Tretysis asmuo V. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau byloje esančiame 2022 m. sausio 20 d. jo sutikime nurodyta, kad sutinka, jog avarinės būklės Namas, kuriame jam nuosavybės teise priklauso butas (patalpa) Nr. 16, būtų nugriautas (popierinės bylos t. 1, b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Namas (bendras pastato plotas 832,98 kv. m.) nuosavybės teise priklauso: 5 procentai viso Namo - Rokiškio rajono savivaldybei, kita dalis fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams) (popierinės bylos 1 t., b. l. 17 - 24).

Pagal MB „Statinių ekspertizės biuro” Ekspertizės aktą“ (popierinės bylos 1 t., b. l. 5-16) – Namo būklė yra avarinė, pastatas nėra tinkamas gyventi ir eksploatuoti. Statinio savininkas (naudotojas) privalo imtis šių priemonių:

1) nedelsiant ir neatidėliotinai turi būti įrengtos laikinosios apsaugos priemonės dėl trečiųjų asmenų grėsmės gyvybei ar sveikatai, kurios užtikrintų, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į avarinės būklės statinį ar šalia jo ir kad krintančios nuo statinio konstrukcijos nesužalotų žmonių - visu pastato perimetru, ne mažiau kaip du metrus nuo statinio privalo būti įrengta laikina tvora (gali būti segmentinė, surenkama), ant tvoros pritvirtinti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai „Įėjimas draudžiamas“, ant statinio pritvirtintas užrašas „Avarinės būklės statinys“. Visos pirmo aukšto statinio angos privalo būti tvirtai uždengtos, užsandarintos (langai, durys), kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į statinį;

2) statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 skirsnis „Statinio avarinės būklės nustatymas“ 16 punktu. Atsižvelgus visų statinio konstrukcijų fizinio nusidėvėjimo būklę bei galimus ženklius konstrukcijų remonto kaštus, ekonomiškai netikslinga statinį remontuoti, todėl rekomenduojama statinį nugriauti.

1) gyvenamosios (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) paskirties, neypatingo statinio, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio būklė atitinka STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priede „Statinio avarinės būklės požymiai“ nurodytus avarinės būklės požymius ir yra avarinė, pastatas nėra tinkamas gyventi ir eksploatuoti;

2) statinio laikančios konstrukcijos neatitinka esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų, t. y. apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju pastato išorinių laikančiųjų sienų mūre stebima mūro siūlų ir plytų erozija; mūro stulpai, laikantys sąramas, suirę, suirę 1/2 plytos ir didesnio gylio; dalyje pastato nukritusios atskiros išorinių laikančiųjų mūro sienų dalys; mūras tarpuangiuose pavojingai „kabo“; pastato išorinės sienos ir išorinės durys bei langai, stogo danga fiziškai nusidėvėję, praleidžia į pastatą drėgmę ir šaltį, neatitinka esminių statinio reikalavimų „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ bei „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“;

3) pastato avarinės būklės atsiradimo priežastis - neužtikrinama, kad krituliai nuo stogo nepatektų ant išorės laikančiųjų sienų, perdangų ir pamatų; augalija auga šalia pastato sienų ir pamatų bei juos ardo; apie pastatą nėra įrengtos nuogrindos, gruntas mirkomas ir šaltis turi galimybę kilsnoti pagrindus bei pamatus; savalaikiai nebuvo sutvarkyta bituminė stogo danga, lietaus surinkimo sistema ir pakeistos/suremontuotos drėgmės ir šalčio paveiktos laikančiosios statinio konstrukcijos (išorinės mūro sienų dalys, perdanga). Pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ pastato - daugiabučio gyvenamojo namo, pastatyto iš plytų mūro arba mišrių konstrukcijų gyvavimo trukmė normalaus naudojimo sąlygomis yra 100 metų. To paties STR 5.3 „statinio normalus naudojimas - prevencinių priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirties reikalavimus per visą jo gyvavimo trukmę. Šios priemonės apima statinio valdymą, tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, instaliavimą ir atskirų statinio dalių pakeitimą. Pagal IV skyrių „Bendrieji statinio (namo) rodikliai“ pastatas pastatytas 1968 m., jis yra 53 metų amžiaus, kas sudaro 53 procentus norminės statinio naudojimo trukmės, kai statinį tinkamai prižiūrėjus ir reikiamu laiku atnaujinus atskiras jo dalis, statinys galėjo tarnauti ir gyvuoti visą gyvenimo trukmę.

4) Įvertinus visų konstrukcijų fizinio nusidėvėjimo būklę bei galimus visų pažeistų konstrukcijų ženklius remonto kaštus, nustatyta, kad ekonomiškai netikslinga statinį remontuoti, todėl statinio savininkui (naudotojui) rekomenduojama statinį nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant minėtai nuostatai, bendras daiktas privalo būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visiems bendraturčiams bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Pagal STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ III skirsnio 96 punktą pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Namo bendro naudojimo objektų administratoriumi paskirtas AB „Rokiškio butų ūkis“ (po reorganizacijos – AB „Rokiškio komunalininkas), kuri 2020 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. birželio 15 d. surašė Statinio apžiūros aktus, kuriais konstatavo, kad Namo būklė yra avarinė, pastatas nėra tinkamas gyventi ir eksploatuoti (popierinės bylos 1 t., b. l. 35, 36).

2022 m. sausio mėn. bendraturčiai buvo informuoti dėl Namo avarinės būklės. Bendratučiai R. O. – Z., V. D., D. Ž., A. G., R. S., L. G., S. L., D. Z., K. S., V. S. pasirašytinai sutiko, kad avarinės būklės Namas, kuriame nuosavybės teise jiems priklauso butai, būtų nugriautas (popierinės bylos 1 t., b. l. 28-32). Kiti bendraturčiai sutikimų nepateikė, nors apie susirinkimą buvo informuota raštu, t. y. sutikimo formos išsiųstos turimais bendraturčių adresais, todėl dalies bendraturčių nuomonė dėl Namo nugriovimo ieškovei nežinoma. Ieškinyje nurodoma bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė apmokėjo ekspertizės išlaidas ir ketina padengti pastato griovimo išlaidas.

SĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagal SĮ 40 straipsnio 4 punkto nuostatas pastatas nugriaunamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą, jeigu pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas. Atsižvelgiant į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, ar egzistuoja nurodytos statinio nugriovimo sąlygos, turi būti vertinama pagal sprendimo dėl būtinumo nugriauti statinį priėmimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne pagal ankstesnius pastato patalpų savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus ar viešojo administravimo subjektų veiksmus ar neveikimą. Be to, pagal SĮ 48 straipsnio 6 dalį, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas arba statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų SĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

Rokiškio rajono savivaldybė valdo, naudoja ir disponuoja 3 butais Name, kurių bendras plotas yra 42 kv. m. arba 5 proc. bendro ploto. Kita butų su jiems tenkančia bendrojo naudojimo patalpų dalimi priklauso kitiems savininkams.

Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ)(aktuali redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.), kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, taip pat ir vėlesnėje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013; kt.) konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas esant bendrajai dalinei nuosavybei yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Byloje duomenų, kad ieškovė ar kiti bendraturčiai tinkamai rūpinosi pastato apsauga, butų, kitų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nėra. Tikėtina, kad tokie įrodymai nebuvo teikiamai ir dėl tos priežasties, kad ieškovė neprašo priteisti pastato griovimo išlaidų.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Šiomis galimybėmis bendrabučio butų savininkai nepasinaudojo. Jeigu administratorius nepasirenkamas, pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės administracijos direktorius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos žinoma, kad Namo administratoriumi buvo paskirtas AB „Rokiškio butų ūkis“ (šiuo metu AB „Rokiškio komunalininkas).

Kaip nustatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Kadangi šioje byloje nesprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, to neprašo ir ieškovė, todėl teismas nevertina nei ieškovei, nei Namo administratoriaus AB „Rokiškio butų ūkis“ (po reorganizacijos - AB „Rokiškio komunalininkas“), nei Name esančių butų savininkų veikimo ar neveikimo įtakos avarinės pastato būklės susidarymui. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, jog taip pat neketina išieškoti iš kitų savininkų Namo griovimo išlaidų. Be to, ieškovės atstovė teismui patvirtino, kad Namo būklė kasdien tik blogėja, jį reikalinga kuo skubiau nugriauti, o šiuo metu jis yra tik aptvertas. Juolab Namas yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, avarinės būklės, netinkamas gyventi ir eksploatuoti, gadina kraštovaizdį ir kelia pavojų aplinkinių gyvybei ir sveikatai. Taigi, iš byloje surinktos medžiagos, matyti, kad Namas yra avarinės būklės, fiziškai susidėvėjęs ir dėl galimos jo dalių ar jo viso griūties kelia didelį pavojų jame ir arti jo esančių žmonių gyvybei ir sveikatai, o taip pat aplinkai. Be to, nepaisant aptvėrimo, vis tiek išlieka galimybė pastate ir aptvertoje jo teritorijoje lankytis atsitiktiniams asmenims, tarp jų ir vaikams. Namo keliamas pavojus taip pat negali būti pašalintas, pastatą užkonservuojant ir aptveriant, taip pat ir dėl šioje situacijoje esančio kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos negalimumo. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog Namo keliamas pavojus negali būti pašalintas kitaip, kaip tik jį nugriaunant.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad yra visos SĮ 40 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos, reikalingos patenkinti ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto, reikalavimą dėl pastato nugriovimo: avarinis Namas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus kitomis racionaliomis bei ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis negali būti pašalintas, todėl ieškinys tenkintinas, leidžiant ieškovei nugriauti Namą be bendraturčių sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, sudarė 107,00 Eur. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskirtinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje yra patirta 169,12 Eur pašto išlaidų. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje duomenų, kad atsakovai būtų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų nėra, todėl ieškinį tenkinus visiškai, priteistina iš atsakovų po 17,83 Eur žyminio mokesčio ir po 28,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį patenkinti visiškai.

Leisti nugriauti statinį – gyvenamąjį namą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo.

Priteisti iš atsakovų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), N. V., gimusios (duomenys neskelbtini), O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), T. S., gimusios (duomenys neskelbtini), V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 17,83 Eur (septyniolika eurų 83) žyminio mokesčio ir po 28,19 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB banke“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių banke“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, AB „Luminor Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank” Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB „Medicinos banke“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (įmokos kodas, mokant žyminį mokestį – 5660, išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.