Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-48-1020/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
eAN2-48-1020/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02535-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Pažeidėjas
N. Š.
Advokatai
Gediminas Pranevičius
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. eAN2-48-1020/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02535-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3.; 9.25.; 21.9.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. Š. (toliau – N. Š. arba nubaustoji) atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus (toliau – nubaustosios atstovas arba G. Pranevičius) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo N. Š. pripažinta kalta padariusia administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalyje ir ANK 198 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 (penkių šimtų) EUR dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau – FNTT) pareigūnai 2018 m. spalio 30 d. UAB „M“ direktorei N. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl galimai padarytų ANK 198 straipsnio 1 dalyje ir ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų.

2. Protokole nurodyta, kad N. Š., nuo 1996 m. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „M“ (bendrovė teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas) direktore, kuri privalo organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:

2.1. nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. spalio 4 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų susijusių, su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimo FNTT; registracijos žurnalų tvarkymu; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - ir PPTFPĮ) nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimo; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimais, tokiais veiksmais pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį, FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų (toliau - ir Nurodymai Nr. V-55) 68 ir 69 punktus (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų (toliau- ir Nurodymai Nr. V-185) 38 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) ir taip padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

2.2. nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, tokiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį, Nurodymų Nr. V-55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą, Nurodymų Nr. V-55 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 36 punktą ir taip padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

2.3. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 4 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2013 m. kovo 1 d. „Me“ (į. k. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 2 d. UAB „Q“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. – MB „Q“) ir 2013 m. birželio 3 d. UADBB „D“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, tokiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2, 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybes, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą, Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą ir taip padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu N. Š. pripažino kalta pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį ir ANK 198 straipsnio 3 dalį, t. y. konstatavo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės veikos padarymo aplinkybės yra objektyvios. Teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad šis asmuo, kaip UAB „M“ direktorius, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje ir už tai privalo atsakyti. Skirdamas nuobaudą minėtam asmeniui teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir N. Š. skirti mažesnį, nei sankcijoje numatyta, baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, N. Š. paskirta galutinė subendrinta – 500 EUR dydžio baudos nuobauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu nubaustosios atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti N. Š. kitos rūšies, negu numatyta ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalies sankcijose, administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pasak nubaustosios atstovo, teismas padarė klaidingas išvadas dėl N. Š. kaltės padarius ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Iš FNTT atlikto tyrimo dokumentų matyti, kad prie UAB „M“ sutarčių su klientais buvo pridedamos kliento – juridinio asmens atstovo skenuotos asmens dokumento kopijos, kas reiškia, kad buvo nustatyta naudos gavėjo tapatybė; be to, sutartys buvo pasirašytos įmonės veiklos vietoje, tai reiškia, kad naudos gavėjas pats fiziškai atvykdavo į UAB „M“ ir patvirtindavo sutartis savo parašu. Iš to buvo nustatomas tikrasis įmonės vadovas, o paprastai įmonės direktorius yra ir 100 % akcijų savininkas, kuris ir yra naudos gavėjas. Dėl šių priežasčių, apelianto įsitikinimu, N. Š. nepagrįstai inkriminuotas ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Pasak nubaustosios atstovo, apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir to, kad iškart po FNTT patikrinimo N. Š. ištaisė egzistavusius pažeidimus. Taip pat liko nenustatytas ir neįvertintas kompleksas duomenų, liudijančių N. Š. naudai – be jau minėto atlikto trūkumų ištaisymo, N. Š. ėmėsi veiksmų, pakankamų naudos gavėjo tapatybei nustatyti; būtina pažymėti nedidelį bendrovės veiklos mastą – ji turi tik 12 klientų; mažą bendrovės darbuotojų atlyginimą ir bendrovės pelną bei tai, kad bendrovė nėra jokių buhalterių ar auditorių asociacijų narė. Skunde nurodoma, kad būtent šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą N. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasak G. Pranevičiaus, teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė aktualia teismine praktika, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-577/2018. Nors aktualioje praktikoje pažeidėjos asmenybės charakterizavimas nėra identiškas, visgi visi nurodyti faktiniai duomenys šioje situacijoje sudaro kompleksą duomenų, liudijančių N. Š. naudai – ji charakterizuojama teigiamai. Be to, pastarosios finansinė padėtis yra sunki, nes jos mėnesinės pajamos sudaro tik 500 EUR, todėl paskirta bauda lyginant su jos pajamomis yra itin didelė. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad N. Š. iki šiol nebuvo bausta administracine tvarka; dėl teisės pažeidimo ji visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi; neteisėtus veiksmus atliko dėl neatsargumo, nes neturėjo išaiškinimų kaip reikėjo vykdyti PPTFPĮ reikalavimus; pažeidimai nebuvo nulemti kokių nors savanaudiškų paskatų; UAB „M“ per visą savo veiklos laikotarpį kitas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai; byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog N. Š. veiksmai būtų sukėlę realių neigiamų padarinių. Apibendrindamas nubaustosios atstovas nurodo, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis šioje situacijoje būtų užtikrintina N. Š. skiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą FNTT prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir nubaustosios atstovo advokato G. Pranevičiaus apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad N. Š. atžvilgiu teismas jau pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pastarajai skyrė švelnesnę negu įstatyme numatyta baudą. Pasak FNTT, apeliaciniame skunde nenurodomas nei vienas pagrįstas argumentas, kodėl ši nuobauda turėtų būti dar mažesnė. Nors viso proceso metu N. Š. pripažino kaltę dėl visų pažeidimo padarymo, apeliaciniame skunde jau yra ginčijamas ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas. Visgi, FNTT įsitikinimu, UAB „M“ neatliko būtinųjų veiksmų siekiant nustatyti klientų naudos gavėjų tapatybes: buvo privalu gauti duomenis apie klientų naudos gavėjus, o šie duomenys turėjo būti patvirtinti klientų parašu. Kadangi tokių duomenų patikrinimo metu gauta nebuvo, vien tai, kad UAB „M“ klientų duomenis tikrino VĮ „Registrų centras“, portale rekvizitai.lt, viešuosiuose šaltiniuose, nėra pakankama ir neatitinka teisės aktuose nustatytos naudos gavėjo nustatymo tvarkos. FNTT įsitikinimu, teismas skundžiamame nutarime įvertinos visas bylai bei nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes: skirtingai nei teigia apeliantas, buvo įvertinta ir aplinkybė, kad nubaustoji siekė pašalinti pažeidimus, buvo atsižvelgta ir į nubaustosios amžių, gaunamas pajamas, realių veikos padarinių ir asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Anot FNTT, kitos apelianto nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reikšmingos paskirtos nuobaudos mažinimui. Pasak FNTT, teismas tinkamai įvertino ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties reikšmę šioje byloje – ja remtis nėra pagrindo, nes buhalterinės paslaugos įmonėje tuo atveju buvo teikiamos mažiau nei 3 metus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamos nebuvo didelės, ji viena augino 4 vaikus, kas yra nesuderinama su situacija šioje byloje. Atsiliepime pažymima, jog į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą – skirtos baudos yra mažesnės nei numatytos ANK 198 straipsnio sankcijoje. FNTT įsitikinimu, dar mažesnės baudos ar įspėjimo skyrimas šioje situacijoje, abejotina ar pasiektų ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus.

Motyvuojamoji dalis

N. Š. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį bei skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai N. Š. pripažino kalta padariusia ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus bei už tai pastarajai paskyrė proporcingą ir teisingą nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 198 straipsnyje numatyta atsakomybė už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą, o 3 dalyje atsakomybė už kitų PPTFPĮ nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. Atitinkamai ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 2 400 EUR ir juridinių asmenų vadovams – nuo 2 100 iki 6 000 EUR, o minėto straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymas – asmenims baudą nuo 500 iki 1 800 EUR ir juridinių asmenų vadovams – baudą nuo 2 000 iki 3 500 EUR.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viso proceso metu N. Š. pripažino savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų pažeidimų padarymo. Visgi apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, kad ANK 198 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas nubaustajai inkriminuotas nepagrįstai ir teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su tokiais apelianto teiginiais apygardos teismas sutikti negali.

9. Apygardos teismo vertinimu, vien jau pats apeliacinio skundo turinys rodo, kad N. Š. valdomoje įmonėje nebuvo nustatyta tvarka leidžianti gauti objektyvius ir visapusiškus duomenis apie klientų naudos gavėjus. Kaip teisingai nurodė FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą, PPTFPĮ nuostatos numato, kad siekiant gauti objektyvius duomenis apie naudos gavėjus, aktualūs jį charakterizuojantys duomenys turi būti patvirtinti kliento parašu. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, būtent tik tokia asignacija ir leistų konstatuoti, kad įmonė, prieš sudarydama sandorius su klientu, gavo visus duomenis apie kliento naudos gavėją. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, konstatuotina, kad tokia įstatyminė pareiga UAB „M“ nebuvo vykdoma. Kita vertus, pats apeliantas nurodo, kad „paprastai įmonės direktorius yra ir 100 % akcininkas, kuris ir yra naudos gavėjas“ (b. l. 127). Taigi akivaizdu, kad UAB „M“ vykdoma naudos gavėjo tapatybės nustatymo praktika jokiu būdu nebuvo pakankama visais atvejais nustatyti šiems duomenims – tuo atveju jei įmonės direktorius nėra vienintelis akcininkas, tokia procedūra jokiu būdu nepadeda nustatyti kliento naudos gavėjo. Visa tai apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad N. Š., kaip UAB „M“ direktorė, savo įmonėje neužtikrindama PPTFPĮ nuostatų, susijusių su naudos gavėjo nustatymu, įgyvendinimo, padarė ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

10. Taigi apeliantui kitų N. Š. inkriminuotų veikų padarymo neginčijant, konstatuotina, kad pastarosios padarytos veikos pagal ANK 198 straipsnio nuostatas buvo kvalifikuotos tinkamai.

11. Spręsdamas dėl nubaustajai skirtinos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pažymi, kad iš esmės visos apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kurios, anot jo, yra svarbios individualizuojant nuobaudą N. Š., apylinkės teismo buvo įvertintos ir lėmė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą pastarosios atžvilgiu – t. y. švelnesnės negu įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimą.

12. Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į N. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kad ji už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą; kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio ir tęsėsi nuo 2008 m. – įmonė nėra naujas ūkio subjektas. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog iškart po patikrinimo atlikimo N. Š. dėjo pastangas pašalinti nustatytus pažeidimus; įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, gaunamas pajamas. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjos veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas, tačiau ANK nustatyta pavojinga veika suponuoja, jog tokie pažeidimai gali sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, dėl ko ir numatyta atsakomybė už tokių pažeidimų padarymą (skundžiamo nutarimo 3 lapas, b. l. 116).

13. Apygardos teismo įsitikinimu, būtent tokie skundžiamo nutarimo motyvai paneigia apelianto teiginį dėl to, kad skiriant nuobaudą N. Š. nebuvo įvertinta ją charakterizuojančių aplinkybių bei bylos duomenų visuma. Priešingai – įvertinus padarytų veikų pavojingumą, vėlesnius N. Š. veiksmus siekiant pašalinti pažeidimus, jos pajamas, jos valdomos bendrovės pelno dydį ir pan. – apylinkės teismas pastarosios atžvilgiu paskyrė 4-5 kartus mažesnius baudos dydžius, nei sankcijose numatytieji. Pažymėtina, kad baudos minimumas už N. Š. inkriminuojamus pažeidimus siekia atitinkamai 2 100 ir 2 000 EUR, o jai, kaip bendrovės vadovei, paskirtos atitinkamai 500 ir 400 EUR dydžio baudos. Taigi akivaizdu, kad minėtoje situacijoje teismas išties įvertino, kad tai buvo pirmasis įmonės direktorės padarytas administracinis nusižengimas ir buvo itin humaniškas, bei įvertinęs pastarąją charakterizuojančius duomenis, skyrė itin švelnią nuobaudą.

14. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai, kad šios nuobaudos dar labiau mažinti negalima patvirtina ir tai, kad proceso metu visa apimtimi savo kaltę pripažinusi kaltininkė, apeliaciniame skunde per savo atstovą vieno iš pažeidimų padarymą pradėjo ginčyti – neva jos įmonėje taikytos naudos gavėjo tapatumo nustatymo priemonės buvo pakankamos ir pažeidimo konstatuoti negalima. Šie ir kiti apeliacinio skundo teiginiai (pvz. apie realių neigiamų padarinių neatsiradimą) apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti ne tik išvadą, kad siekdama pagerinti savo teisinę padėtį gynyba nepagrįstai kvestionuoja tam tikras aplinkybes, kurios apskritai buvo pagrindu teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau byloja ir apie tai, kad siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, N. Š. atžvilgiu būtina taikyti bent jau tam tikrą poveikį sukeliančias administracinio poveikio priemones. Kitaip tariant, esant tokiai situacijai vien žodinis įspėjimas, kartu įvertinant ir apskritai N. Š. grėsusios nuobaudos dydį, nebūtų pakankamas siekiant užtikrinti bendrąją ir individualią administracinių nusižengimų prevenciją.

15. Sprendžiant dėl nubaustajai skirtinos bausmės dydžio, apygardos teismo vertinimu, visiškai pagrįstai nesiremta gynybos ne kartą minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-557/2018. Tiek apylinkės teismas, tiek FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad ši byla negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje. Minėtoje byloje sprendžiant dėl nuobaudos dydžio ypač aktualia aplinkybe laikyta tai, kad pažeidėja viena augino net 4 vaikus, jos atlygis buvo nedidelis, be to, jos įmonė apskritai veikė mažiau nei 3 metus. Įvertinus tokias aplinkybes, akivaizdu, kad ši situacija anaiptol nėra identiška susiklosčiusiai šioje byloje ir negali būti laikoma orientyru sprendžiant dėl N. Š. skirtinos nuobaudos dydžio.

16. Turint omenyje visa tai, kas minėta, bei nesant pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės - jog N. Š. įmonė nepriklauso auditorių asociacijai; kad jos įmonė laiku pateikia ataskaitas valstybės institucijoms ir pan. – gali turėti įtakos dar labiau švelninti ir taip itin švelnią nubaustajai paskirtą administracinę nuobaudą, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta subendrinta 500 EUR dydžio bauda už ANK 418 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą yra proporcinga, teisinga bei teisėta.

17. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad N. Š. atžvilgiu skiriant administracines nuobaudas buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje tai neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tikslina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo rezoliucinę dalį, o šis pakeitimas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (ANK 638 straipsnio 1 dalis).

18. Reziumuojant visa tai, kas minėta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo. Visgi apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu tikslina skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. Š. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo rezoliucinę dalį nurodant, kad N. Š. nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 3 dalį paskirtos remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi.

Teisėjas Ernestas Rimšelis