Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-920-920/2016 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei D. T., trečiajam asmeniui P. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. D. pareikštame ieškinyje prašo priteisti jam iš atsakovės D. T. 8000 Eur negautų pajamų už bendrosios dalinės nuosavybės turto - namo, pastato sandėlio ir kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad atsakovė vykdo individualią veiklą ir nuomoja kambarius bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini). 2013-2014 m. ieškovas kaip bendraturtis buvo davęs sutikimą atsakovei nuomoti kambarius bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau 2015 m., nei žodinio, nei raštiško sutikimo atsakovei ieškovas nedavė. Atsakovė toliau nuomoja kambarius, dėl ko ieškovas kaip teisėtas bendrasavininkas negali pats tinkamai disponuoti jam priklausančiomis turto dalimis. Ieškovo vertinimu, atsakovė piktnaudžiaudama savo teisėmis, be ieškovo sutikimo toliau nuomos kambarius, dėl ko susidarys įsiskolinimas ir nepagrįstas atsakovės praturtėjimas ieškovo sąskaita. Bendras turtas nėra atidalintas ir nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl atsakovė, naudodamasi šia situacija, pažeidinėja ieškovo teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluoja analogišką patikslinto ieškinio reikalavimą, prašydamas uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad dar nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovės teisių suvaržymo mastas būtų neproporcingos bei pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas V. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta. Atsakovės veiksmai - ginčo turto nuoma, ir ieškovo teisių pažeidimas yra trunkamojo ir tęstinio pobūdžio, kadangi atsakovė disponuoja ir naudojasi be bendraturčių sutikimo visu paveldėtu namu (duomenys neskelbtini), kuris nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl to, ieškovo nuomone, didėja atsakovės skola ieškovui ir toliau varžomos ieškovo teisės. Todėl šiuo atveju teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių pažeidė ne tik proporcingumo principus, bet ir protingumo principus.

Atsakovė D. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo analogiškas patikslinto ieškinio reikalavimui, todėl atsižvelgdamas į tai, kad dar nėra išspręstas iš esmės tarp šalių kilęs ginčas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovės teisių suvaržymo mastas būtų neproporcingos bei pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Nors apeliantas ir nesutinka su šiais teismo argumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.Pažymėtina, kad nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, kurioje nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas imtis tam tikrų veiksmų bei įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 12 p.). Šio straipsnio 1 dalies 13 punktas taip pat įtvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais teismas gali taikyti tik tiek ir tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios nepažeistų ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principų ir kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su sprendimo įvykdymu (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. D. pareikštu ieškiniu, bei jį patikslinęs, prašo priteisti jam iš atsakovės D. T. 8000 Eur negautų pajamų už bendrosios dalinės nuosavybės turto - namo, pastato sandėlio ir kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui V. D., atsakovei D. T. ir trečiajam asmeniui P. D.. Be to, kaip patvirtina atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys, 2016 m. balandžio 27 d. bendraturtė P. D. pasirašė rašytinį sutikimą atsakovei D. T. nuomoti jai priklausančią turto dalį. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1036-343/2016 dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, nustatė ieškovui V. D. ir atsakovei D. T. laikiną naudojimosi gyvenamuoju namu, pastatu-sandėliu, esantiems (duomenys neskelbtini), tvarką. Taigi, nagrinėjamoje byloje pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), būtų pažeista atsakovės teisė naudotis jai priklausančia turto dalimi, be to, toks draudimas prieštarautų minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytai naudojimosi turtu tvarkai. Dėl pastarųjų aplinkybių taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl pažeistų jo kaip bendraturčio teisių pažeidimo, susiję su jo nurodomu negalėjimu naudotis savo turto dalimi.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šioje proceso stadijoje pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, būtų iš esmės patenkintas vienas iš ieškovo pareikštas materialinis reikalavimas uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip minėta šios nutarties 8 punkte, laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio pobūdžio, jų tikslas ir esmė yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jomis nesprendžiamas ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas. Šiuo atveju pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų pasisakoma dėl ieškinio dalyko, neįvertinus visų bylos aplinkybių. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-920-920/2016 ieškovo reikalavimą uždrausti atsakovei D. T. be bendraturčių sutikimo nuomoti patalpas bendrojoje dalinėje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), atmetė. Nors šis sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau tai patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė šį savo ieškinio reikalavimą, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis.Nors apeliantas ir teigia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudarytų absoliutų jos negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuos argumentus laikyti pagrįstais. Pažymėtina, kad minėtas pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas argumentavo padarytas išvadas nurodydamas, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluoja analogišką patikslinto ieškinio reikalavimą, todėl nesant išspręstam tarp šalių kilusiam ginčui, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovės teisių suvaržymo mastas būtų neproporcingos bei pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Todėl apelianto teiginys, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, laikytinas nepagrįstu.Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jos naikinti atskirajame skunde nurodomos motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.