Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, D. T., R. V., O. M. ir valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu pareiškėjo atstovas advokatas Olegas Kakurinas prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, kad visą šį laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo nei savivaldybė, nei valstybė, nei privatūs asmenys nesiekė įgyvendinti jokių teisių kaip turimų į Butą Nr. (duomenys neskelbiami); savivaldybė patvirtina, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) ji apskaitoje apskritai niekuomet neturėjo; visuose dokumentuose nuo Buto Nr. (duomenys neskelbiami) privatizavimo, Butas Nr. (duomenys neskelbiami) identifikuojamas kaip esantis su rūsiu; iš pateikto 1982 m. Vykdomojo komiteto sprendimo matyti, kad iš butų fondo pašalintas vienas Buto Nr. (duomenys neskelbiami) kambarys, kurio plotas 16 kv. m; tai rodo, kad jau tuo metu savivaldybė vertino, kad Bute Nr. (duomenys neskelbiami) nebuvo įmanoma gyventi; tą liudija ir pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie Rūsio būklę 2007 metais; tai papildomai pagrindžia, kad vėliausiai nuo 1982 m. šis Rūsys nebuvo gyvenamas; duomenų, kad Butas Nr. (duomenys neskelbiami) ir vėl būtų įtrauktas į gyvenamąjį fondą nėra, taigi, jis yra negyvenamas jau 43 metus.

Teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo R. V. nurodė, kad bute adresu (duomenys neskelbiami), gyvena nuo gimimo, tame rūsyje, su kuriuo susijęs ginčas, nebuvo elektros, vandens, buvo žemė, nebuvo grindų, jas patys išsibetonavo, naudoja kaip rūsį; jam jokių pretenzijų niekas niekuomet nereiškė; komunikavimas su kitais namo (duomenys neskelbiami), butų savininkais nevyksta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas yra registruotas 49,62 kv. m bendro ploto, 16 kv. m gyvenamojo ploto vieno kambario gyvenamosios paskirties butas, esantis (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kurio paskutiniai kadastro duomenys nustatyti 1999 m. rugpjūčio 26 d. Šis Butas Nr. (duomenys neskelbiami) yra nuliniame pastato, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbiami), aukšte (rūsyje). Jokios daiktinės teisės į Butą Nr. (duomenys neskelbiami) Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos.

Iš VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gegužės 28 d. teismui pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad paskutiniai Buto Nr. (duomenys neskelbiami) kadastriniai matavimai fiksuoti 1999 m. rugpjūčio 26 d., pastarieji kadastriniai matavimai visiškai sutampa su Buto Nr. (duomenys neskelbiami) kadastriniais matavimais, kurie paskutinį kartą iki 1999 m. rugpjūčio 26 d. buvo atlikti 1978 m. gruodžio 1 d. Juose Butas Nr. (duomenys neskelbiami) nurodytas kaip gyvenamoji patalpa, susidedanti iš trijų patalpų: 8-1 (koridorius, kurio plotas 6,40 kv. m), 8-2 (kambarys-virtuvė, kurio plotas 16 kv. m) ir 8-3 (koridorius, kurio plotas 27,22 kv. m). Paskutinis šio Buto išplanavimas yra fiksuotas taip pat 1958 m. birželio 18 d. Pastato plane, su pakeitimais atliktais 1978 m. gruodžio 1 d. (toliau - ir 1978 m. gruodžio 1 d. Planas), kuriame Buto Nr. (duomenys neskelbiami) išplanavimas skyrėsi nuo jo išplanavimo, fiksuoto kaip buvusio iki 1978 m. gruodžio 1 d. Iki 1978 m. gruodžio 1 d. Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa 8-3 buvo šiek tiek didesnė ir sudarė 29,14 kv. m, o patalpa 8-1 (1958 m. birželio 18 d. plane ji pažymėta indeksu 8-2) buvo mažesnė ir sudarė 4,47 kv. m, nes šias patalpas skiriančios durys buvo įrengtos kitoje vietoje, nei jos buvo įrengtos atliekant kadastrinius matavimus 1978 m. gruodžio 1 d. Į visas Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpas pagal 1978 m. gruodžio 1 d. Planą buvo galima patekti iš kiemo per duris, esančias patalpoje 8-2. Jokių kitų patekimų į Butą Nr. (duomenys neskelbiami) 1978 m. gruodžio 1 d. Plane fiksuota nebuvo. Teismui VĮ „Registrų centras“ pateiktuose Pastato kadastrinių matavimų byloje saugomuose dokumentuose, tarp jų planuose, Pastato patalpų eksplikacijose nėra patikinimų duomenų, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) paskirtis nuo 1978 m. gruodžio 1 d. kada nors būtų fiksuota kaip keista iš gyvenamosios paskirties į negyvenamąją ar kitą paskirtį.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre taip pat yra registruotas 69,12 kv. m bendro ploto, 51,47 kv. m gyvenamojo ploto dviejų kambarių gyvenamosios paskirties butas, esantis (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kurio paskutiniai kadastriniai matavimai atlikti 1992 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad šis Butas Nr. (duomenys neskelbiami) yra su rūsiu, tačiau rūsys nėra identifikuotas (nenurodytas jo plotas, žymėjimas plane). Nekilnojamojo turto registro duomenys, byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad Butas Nr. (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuotas I. S. G., o nuo neskelbiami Butas Nr. (duomenys neskelbiami) neskelbiami buto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Tiek neskelbiami pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek Sutartyje nurodyta, kad šių sutarčių objektas yra Butas Nr. (duomenys neskelbiami) su rūsiu, tačiau sutartyse šis rūsys taip pat neidentifikuotas (nenurodytas jo plotas, žymėjimas plane). Šis rūsys neidentifikuotas taip pat 1992 m. birželio 16 d. Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro parengtoje Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje, žiniose apie butą pažymint tik tai, kad Butas Nr. (duomenys neskelbiami) turi rūsį.

Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad apie galimybę įsigyti Butą Nr. (duomenys neskelbiami) 2006-2007 metais jam tapo žinoma iš skelbimų. Juose, prie jų esančiose nuotraukose Butas Nr. (duomenys neskelbiami) buvo apibūdintas kaip turintis rūsį, į kurį patekti buvo galima išimtinai iš Buto Nr. (duomenys neskelbiami), per jo grindyse įrengtą įėjimą, nusileidus į rūsį laiptais. Tuo pareiškėjas įsitikino apžiūrėjęs Butą Nr. (duomenys neskelbiami) prieš jo įsigijimą, ką iš esmės patvirtina ir 2007 m. kovo 9 d. UAB „Butas tau“ sudaryta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – Ataskaita). Ataskaita buvo rengta pareiškėjo iniciatyva, nes Butui Nr. (duomenys neskelbiami) įsigyti pareiškėjas skolinosi lėšas iš banko, kuris reikalavo jį įvertinti iki jo įsigijimo. Butas Nr. (duomenys neskelbiami) Ataskaitoje apibūdintas kaip esantis dviejų aukštų su mansarda daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte, gyvenamojo buto patalpų suplanavimas yra geras, jis yra pakeistas, tačiau nauji kadastriniai matavimai neatlikti ir pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, į vertinamą butą įrengtas atskiras įėjimas, vertinamas butas yra su rūsio patalpa, tačiau turto vertintojui pateiktuose kadastriniuose duomenyse rūsio patalpos indeksas nenurodytas. Ataskaitos sudėtine dalimi esančios nuotraukos patvirtina, kad jau jos sudarymo metu Buto Nr. (duomenys neskelbiami) grindyse buvo įrengtas įėjimas į rūsio patalpas. Tiek šis įėjimas, tiek rūsio patalpos atspindėtos Ataskaitoje esančiose nuotraukose.

Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) įsigijimo Sutartimi metu rūsio patalpos nebuvo įrengtos, jose buvo labai drėgna, sienos buvo apaugę pelėsiu, apnašomis, grindys buvo plūkta žemė, rūsyje nebuvo komunikacijų – vandens, nuotekų, elektros, šildymo. Rūsio patalpas Bute Nr. (duomenys neskelbiami) iki šiandieninės būklės įsirengė pats pareiškėjas po Sutarties sudarymo 2007-2010 metais. Į bylą pateikta L. S. 2024 m. spalio 1 d. sudaryta Buto Nr. (duomenys neskelbiami) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla liudija, kad šiuo metu rūsys, minimas Ataskaitoje, yra 33,57 kv. m bendro ploto, jame yra keturios patalpos: 10,93 kv. m ploto koridorius, Matavimų bylos plane pažymėtas indeksu R-1, 8,98 kv. m ploto pagalbinė patalpa, Matavimų bylos plane pažymėta indeksu R-2, 1,43 kv. m ploto pagalbinė patalpa, Matavimų bylos plane pažymėta indeksu R-3, ir 12,23 kv. m ploto tualetas-vonia, Matavimų bylos plane pažymėta indeksu R-4. Į Rūsio patalpas patekti galimybė yra tik iš Buto Nr. (duomenys neskelbiami), per laiptus iš patalpos, Matavimų bylos plane pažymėtos indeksu 6-2.

Lygindamas Matavimų bylos plane pažymėtas 33,57 kv. m ploto Rūsio patalpas, kurių indeksai R-1, R-2, R-3, R-4, su 49,62 kv. m bendro ploto Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpomis, pažymėtomis 1978 m. gruodžio 1 d. Plane indeksais 8-1, 8-2, 8-3, teismas konstatuoja, kad Rūsio patalpos pagal jų buvimo vietą Pastate atitinka Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpą, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtą indeksu 8-3, tik yra didesnės dėl tikėtina po 1978 m. gruodžio 1 d. atliktų statybos darbų. Kaip ir nurodė VĮ „Registrų centras“, atliktų statybos darbų Bute Nr. (duomenys neskelbiami) ir minėtoje Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpoje teisėtumą patvirtinančių dokumentų byloje nėra, tačiau tai negali būti savarankišku pagrindu pareiškėjo pareiškimą laikyti nepagrįstu. Pakeitimai, kurie tikėtina po 1978 m. gruodžio 1 d. buvo padaryti Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpoje, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtoje indeksu 8-3, nepaneigia pačio fakto, kad Sutarties sudarymo metu Pastate neabejotinai buvo teisėtai sukurta, konkrečiais požymiais apibrėžta patalpa – 27,22 kv. m patalpa, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, kurią pareiškėjas suprato esant Buto Nr. (duomenys neskelbiami) rūsiu, minimu Sutartyje, bet joje neidentifikuotu.

Tokią išvadą be aukščiau paminėtų įrodymų pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys – suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš suinteresuotų asmenų O. M., D. T. ir R. V. paaiškinimų nustatyta, kad jie faktiškai kaip rūsiu visą laiką naudojosi ir iki šiol naudojasi kitomis Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpomis, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtomis indeksais 8-2, 8-1. Šiomis Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpomis O. M. naudojasi nuo to momento, kai apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbiami), o D. T., gimusi 1993 m. gegužės 28 d., bei R. V., gimęs 1992 m. balandžio 17 d., nuo gimimo, nes jie yra O. M. vaikai. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbiami), O. M. buvo skirtas Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbiami) „Dėl patuštinto gyvenamojo ploto skyrimo“ pagrindu. Iki tol šiame bute O. M., jos teigimu, tam tikrą laiką gyveno be teisinio pagrindo. Butą (duomenys neskelbiami), O. M. įsigijo nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą neskelbiami pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), pagrindu ir jį valdo nuosavybės teise iki šiol. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas (duomenys neskelbiami) yra su rūsiu, tačiau rūsys neidentifikuotas (nenurodytas jo plotas, žymėjimas planas). Rūsys neidentifikuotas ir neskelbiami pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami). Suinteresuoti asmenys D. T. ir R. V. nuosavybės teise nuo neskelbiami lygiomis dalimis neskelbiami paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu valdo butą, esantį (duomenys neskelbiami), kuris Nekilnojamojo turto registre fiksuotas kaip butas su rūsiu, tačiau rūsys taip pat neidentifikuotas (nenurodytas jo plotas, žymėjimas plane). Pastarąjį butą (duomenys neskelbiami), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą neskelbiami pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), pagrindu privatizavo G. I. C., kuri pasak O. M. ir aprodė jai Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpas, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtas indeksais 8-1, 8-2, kaip butų (duomenys neskelbiami), rūsio patalpas. Šiomis patalpomis nuo to laiko suinteresuoti asmenys, taip pat I. G. ir naudojosi kaip rūsio patalpomis (daržovėms laikyti, dviračiams statyti, kt.). Suinteresuoti asmenys taip pat patvirtino, kad į šias jų naudojamas rūsio patalpas jie patekdavo iš Pastato kiemo, o ginčo objektu esančios patalpos jiems buvo neprieinamos – per jų naudojamas rūsio patalpas nebuvo patekimo į ginčo objektu esantį Rūsį. Pasak suinteresuotų asmenų ten, kur 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtas praėjimas iš Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpos 8-1 į Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpą 8-3, visuomet buvo ir šiuo metu yra aklina siena.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 22 d. raštu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Neris“, kuri teikia Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kreipėsi į suinteresuotą asmenį VĮ „Turto bankas“, informuodama, kad Pastate esantis Butas Nr. (duomenys neskelbiami) neturi savininko ar jis nėra žinomas. Šį raštą VĮ „Turto bankas“ persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama patikrinti Butą Nr. (duomenys neskelbiami) ir informuoti, kam jis priklauso, kas juo naudojasi, kokiu pagrindu, pateikti šią informaciją patvirtinančius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2021 m. liepos 16 d. pateikė VĮ „Turto bankas“ atsakymą, kuriame nurodė, kad peržiūrėjus Vilniaus miesto Šnipiškių seniūnijos archyviniame fonde saugomas butų pirkimo-pardavimo sutarčių ir jų rengimo dokumentų bylas, duomenų apie Buto Nr. (duomenys neskelbiami) privatizavimą nerasta, o orderiai gyvenamosioms patalpoms Archyvų skyriuje nėra saugomi. 2023 m. kovo 14 d. UAB „Mano būstas Neris“ pateikė pakartotinį raštą VĮ „Turto bankas“, informuodama, kad Pastate esantis Butas Nr. (duomenys neskelbiami) neturi savininko ar jis nėra žinomas. Po šio rašto VĮ „Turto bankas“ papildomai rinko duomenis iš VĮ „Registrų centras“, atliko Buto Nr. (duomenys neskelbiami) apžiūrą, ko pagrindu nustatė, kad Butas Nr. (duomenys neskelbiami) yra Pastato rūsyje su atskiru įėjimu iš lauko, Pastate registruotą 33,77 kv. m rūsių (pusrūsių) plotą sudaro kitos patalpos, esančios Pastato rūsyje, dalimi Buto Nr. (duomenys neskelbiami) naudojasi butų (duomenys neskelbiami), savininkai, o kita dalis Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpų atitverta užmūryta siena, į ją nepatekta, gauta informacija, kad ja naudojasi Buto Nr. (duomenys neskelbiami) savininkai. Atsižvelgdama į tai, VĮ „Turto bankas“ 2024 m. rugsėjo mėn. raštu kreipėsi į pareiškėją, taip pat suinteresuotus asmenis prašydama imtis veiksmų dėl naudojamų Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpų įteisinimo, nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Rašte VĮ „Turto bankas“ taip pat nurodė, kad pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims nesiėmus veiksmų dėl patalpų įteisinimo VĮ „Turto bankas“ kreipsis į teismą dėl Buto Nr. (duomenys neskelbiami) pripažinimo valstybės nuosavybe.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Įstatymas neįtvirtina baigtinio juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašo, dėl kurių suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nustatyti faktą, kad Rūsys yra Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausinys, turi juridinę reikšmę pareiškėjui, nes jo nustatymas gali lemti nuosavybės teisės į Rūsį įgijimo Sutarties pagrindu patvirtinimą.

1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, galiojęs Buto Nr. (duomenys neskelbiami) privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą metu, nustatė, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita (153 straipsnio 1 dalis). Analogiškas nuostatas įtvirtina ir šiuo metu galiojančio CK nuostatos, kurios galiojo pareiškėjui sudarant Buto Nr. (duomenys neskelbiami) Sutartį. Pagal CK 4.14 straipsnį, reglamentuojantį antraeilio daikto likimą, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant pastarąją CK 4.14 straipsnio nuostatą, nurodoma, kad pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybe, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009, 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012, 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, kt.).

Nagrinėjamu atveju Sutartyje yra nurodyta, kad pareiškėjui parduodamas Butas Nr. (duomenys neskelbiami) yra su rūsiu, jokių išlygų dėl rūsio Sutartyje nėra. Išlygų dėl Buto Nr. (duomenys neskelbiami) rūsio nėra ir neskelbiami pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), kuria šį Butą Nr. (duomenys neskelbiami) su rūsiu privatizavo S. I. G. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Tačiau byloje nustatyta, kad nei neskelbiami pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), nei Sutartyje Buto Nr. (duomenys neskelbiami) rūsys nėra identifikuotas, jis nepažymėtas ir Apskaitos byloje, jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad minėtose sutartyse minimas Buto Nr. (duomenys neskelbiami) rūsys yra būtent pareiškėjo nurodomas Rūsys, pareiškėjas neturi. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti dėl šio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ypatingosios teisenos tvarka, nes jis atitinka sąlygas tokiam reikalavimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareikšti teisme.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; kt.).

Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma pakankama teigti, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, kuri šiai dienai, atlikus statybos darbus, faktiškai yra pakeista į būklę, kurią atspindi Matavimo bylos plane pažymėtas Rūsys, Sutarties sudarymo metu buvo Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausiniu. Pastarąją patalpą su Butu Nr. (duomenys neskelbiami) Sutarties sudarymo metu siejo toks fizinis ryšys – į ją buvo galima patekti tik per Butą Nr. (duomenys neskelbiami), jo grindyse esančią angą, nusileidus laiptais, kuris pats savaime liudijo ir funkcinį šių patalpų ryšį, nes nesant galimybės patekti į Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpą, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, kitu būdu, teigti, kad ši patalpa galėjo būti naudojama ne Buto Nr. (duomenys neskelbiami) savininkų pagal jos paskirtį teismas neturi pakankamo pagrindo.

Kaip paaiškino pareiškėjas teismo posėdžio metu, Buto Nr. (duomenys neskelbiami) pardavėjos šį rūsį aprodė jam kaip Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausinį – jo rūsį. Nors Buto Nr. (duomenys neskelbiami) įsigijimo metu rūsio būklė buvo bloga, tik įsigijęs Butą Nr. (duomenys neskelbiami) Sutartimi, pareiškėjas ėmėsi veiksmų naudoti šią patalpą kaip Buto Nr. (duomenys neskelbiami) pagalbinę patalpą, joje įsirengdamas – sandėlį, sanitarinį mazgą. Šiam tikslui Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, yra naudojama nuo 2010 m. iki šiol.

Suinteresuoti asmenys O. M., D. T., R. V. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad naudotis Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, per jų naudojamas Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpas, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtas indeksu 8-1, 8-2, jie neturėjo galimybės, nes patekimo į ją faktiškai niekuomet nebuvo, jas skyrė aklina, užmūryta siena ir taip buvo ne tik tuo metu, kai Butą Nr. (duomenys neskelbiami) Sutartimi įsigijo pareiškėjas, bet ir tuo metu, kai suinteresuotas asmuo O. M. atvyko gyventi adresu (duomenys neskelbiami). Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo O. M. šiuo adresu atvyko gyventi iki butų (duomenys neskelbiami), privatizavimo, ne vėliau nei butas (duomenys neskelbiami), jai buvo išnuomotas Vilniaus miesto valdybos 1991 m. balandžio 4 d. potvarkiu Nr. 525V „Dėl patuštinto gyvenamojo ploto skyrimo“.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, įsigijęs Butą Nr. (duomenys neskelbiami) Sutartimi, kaip šio Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausiniu būtų naudojęsis kitomis rūsio patalpomis, esančiomis Pastate, tame tarpe suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ minimomis 33,77 kv. m ploto rūsio patalpomis, 1958 m. birželio 18 d. Pastato rūsio plane, keistame 1978 m. gruodžio 5 d., 1995 m. vasario 2 d., pažymėtomis indeksais R-1 (26,18 kv. m), R2 (7,59 kv. m). Byloje nėra taip pat jokių duomenų, kad šiomis rūsio patalpomis, o ne Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa, 1978 m. birželio 18 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, naudojosi S. I. G. Buto Nr. (duomenys neskelbiami) privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą metu.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“, taip pat VĮ „Registrų centras“ akcentuota aplinkybė, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, negalėjo būti Sutartyje minima neidentifikuota rūsio patalpa, nes ji Sutarties sudarymo metu buvo savarankiško nekilnojamojo turto objekto - Buto Nr. (duomenys neskelbiami) dalimi, teismo vertinimo, yra paneigta byloje surinkta medžiaga. Byloje nustatyta, kad Butas Nr. (duomenys neskelbiami) iš gyvenamojo fondo buvo išbrauktas dar 1982 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 423 „Dėl prašymų dėl būsto klausimų nagrinėjimo“. Vien tai, kad nepaisant šio sprendimo, Butas Nr. (duomenys neskelbiami) VĮ „Registrų centras“ ar jo pirmtakų buvo apskaitomas savarankišku nekilnojamojo turto objektu – gyvenamosios paskirties butu, nepaneigia Buto Nr. (duomenys neskelbiami) išbraukimo iš gyvenamojo fondo. Minėto sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso 8 straipsnis, reglamentuodamas gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų išbraukimą iš butų fondo, numatė, kad periodiškai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomais terminais, atliekama valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų būklės apžiūra, o gyventi netinkami gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos pertvarkomos naudoti kitiems reikalams arba tokie namai nugriaunami rajono, respublikos pavaldumo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Kasacinis teismas, taikydamas ir aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nei Lietuvos Respublikos butų kodekso 8 straipsnis, nei Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 210 „Dėl gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų išbraukimo iš fondo tvarkos“ nenumatė tokių vykdomojo komiteto sprendimų privalomos registracijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1210/2012), kas tik dar kartą patvirtina, jog šio Buto Nr. (duomenys neskelbiami) apskaitymas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiško nekilnojamojo objekto – gyvenamosios paskirties buto, nepaneigia to, kad nei Buto Nr. (duomenys neskelbiami) privatizavimo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo metu, nei Sutarties sudarymo metu Butas Nr. (duomenys neskelbiami) nebuvo gyvenamosios paskirties butu.

Byloje nustatyta ir tai, kad nepaisant to, kad Butas Nr. (duomenys neskelbiami) iki šiol Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – gyvenamosios paskirties butas, jis kaip butas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo nebuvo apskaitomas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nei VĮ „Turto bankas“. VĮ „Registrų centras“ pirmtakui skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą parduodamų butų Pastate kainą šis Butas Nr. (duomenys neskelbiami) kaip privatizavimo objektas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą taip pat nebuvo įkainotas.

Taigi, nurodytų nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl Sutartyje minimo rūsio pripažinimo Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausiniu yra įrodytas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl jo tenkinimo apimties, mano esant pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo paaiškinimai, Matavimų byla akivaizdžiai liudija, jog Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpos, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtos indeksu 8-3, būklė šiai dienai yra pakitusi: į šią patalpą patekimas padarytas iš Buto Nr. (duomenys neskelbiami) laiptais, o ne iš Pastato kiemo per Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpą 8-1, kaip nurodyta 1978 m. gruodžio 1 d. Plane, Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpos 8-3 plotas, išplanavimas, nurodytas 1978 m. gruodžio 1 d. Plane, neatitinka Rūsio ploto, išplanavimo, fiksuotų Matavimų bylos plane. Byloje nėra jokių dokumentų, kurie leistų nustatyti tokių atliktų statybos darbų teisėtumą. Pareiškėjo pateiktoje Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) kadastriniai matavimai neatitinka faktinės situacijos. Taigi, kadangi Buto Nr. (duomenys neskelbiami) ir/ar Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpos, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtos indeksu 8-3, pakeitimai, sąlygoti po 1978 m. gruodžio 1 d. atliktų statybos darbų, atspindėti Matavimų bylos plane, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio tikslas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į Sutartyje nurodytą Buto Nr. (duomenys neskelbiami) rūsį kaip priklausinį, tenkina iš dalies, nustatydamas, kad Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausinys yra Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpa, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėta indeksu 8-3, o ne Rūsys, Matavimų bylos plane pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3, R-4.

Kitu alternatyviu reikalavimu pareiškėjas prašė nustatyti teismą, kad nuosavybės teisę į Rūsį jis įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.

Remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki CK įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuosavybės teisę į Buto Nr. (duomenys neskelbiami) patalpą, 1978 m. gruodžio 1 d. Plane pažymėtą indeksu 8-3, pareiškėjas įgijo Sutarties pagrindu kaip į Buto Nr. (duomenys neskelbiami) priklausinį. Nustačius šį faktą, teismo vertinimu, nėra galimybės spręsti dėl šios patalpos įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nes kaip minėta, įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Todėl šį pareiškėjo reikalavimą teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas sprendime nepasisako, nes, teismo vertinimu, jie esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbiami) pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo turto registre iki šiol registruoto buto, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), dalimi esanti 27,22 kv. m ploto patalpa, 1958 m. birželio 18 d. pastato (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žymėjimas plane 1A2p, plane, su pakeitimais atliktais 1978 m. gruodžio 1 d., pažymėta indeksu 8-3, yra buto, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), priklausinys – rūsys.

Šis faktas nustatytas pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbiami) nuosavybės teisei į šią patalpą kaip buto, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), priklausinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kitoje dalyje pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.