- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-177-557-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00377-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. K., E. Š., K. J., Klaipėdos apygardos prokuratūros
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-557/2013
Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00377-2010-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N UOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo adv. E. Staponkaus, nuteistojo E. Š. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo
V. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, kuris 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinta su 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pakeista bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010-08-04 iki 2010-09-02,
E. Š. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą,
K. J., pripažinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (2010-08-04 nusikaltimas), padarė būdamas ribotai pakaltinamas, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, laisvės apribojimo metu įpareigojant jį mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir gydytis nuo narkomanijos. Pripažinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (2010-08-24 nusikaltimas), padarė būdamas ribotai pakaltinamas, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, laisvės apribojimo metu įpareigojant jį mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir gydytis nuo narkomanijos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-08-24 iki 2010-09-15.
Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotos iš nusikalstamos veikos V. K. gautos pajamos – 50 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą bei pasikėsino ją parduoti: 2010 m. liepos 20 d. apie 20.30 val. prie Klaipėdos universiteto, H. Manto g. 84, Klaipėdos m., krūmuose sandorio dėl 100 g psichotropinės medžiagos pirkimo – pardavimo užtikrinimui iš NVIV dalyvio, anoniminio liudytojo Nr. 377, paėmė 1300 Lt. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką V. K. tą pačią dieną apie 20.45 val. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš E. Š. neteisėtai už 490 Lt įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 54,879 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga pirovaleronas. Šią medžiagą tą pačią dieną atgabeno į Klaipėdos universiteto kiemą ir apie 20.48 val. krūmuose polietileninį maišelį, kuriame buvo 54,879 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga pirovaleronas, perdavė NVIV dalyviui Nr. 377, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ši V. K. nusikalstama veika buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigūnų, psichotropinė medžiaga parduota nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, todėl nepaleista tolimesnėn apyvarton. Tą pačią dieną apie 21.40 val. prie Kretingos g. 21 namo, Klaipėdos m., NVIV dalyviui Nr. 377 grąžino likusią pinigų dalį - 810 Lt.
Be to, V. K. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, bei ją pardavė: 2010 m. rugpjūčio 4 d. apie 17.35 val. Minijos g. namo Nr. 129 antroje laiptinėje, Klaipėdos m., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš K. J. už 100 Lt įgijo 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir tablečių fragmentų bei miltelių mišinį, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurias tą pačią dieną neteisėtai atgabeno į Taikos pr. 40 namo, Klaipėdos m., bendro naudojimo patalpas ir laikė, kol apie 18.24 val. šiose bendro naudojimo patalpose 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, už 100 Lt pardavė NVIV dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 377, o likusių tablečių fragmentų ir miltelių mišinį, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA, tą pačią dieną neteisėtai atgabeno iki autobusų sustojimo prie restorano „Neapolis“, Taikos pr. 52c, Klaipėdos m., ir laikė su savimi, kol apie 18.30 val. autobusų sustojime buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdos m., ir 18.50 val. asmens kratos metu baltos spalvos tablečių fragmentų ir miltelių mišinys paimtas.
E. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą bei ją pardavė: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2010 m. liepos 20 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., laikė 54,879 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga pirovaleronas, kol 2010 m. liepos 20 d. apie 20.45 val. polietileninį maišelį su 54,879 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga pirovaleronas, tolimesniam platinimui už 490 Lt pardavė V. K..
K. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, bei ją pardavė: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei tablečių fragmentų ir miltelių mišinį, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. 17.35 val. Minijos g. namo Nr. 129 antroje laiptinėje, Klaipėdos m., 10 vnt. tablečių bei tablečių fragmentų ir miltelių mišinį už 100 Lt pardavė V. K..
Be to, K. J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, ir ją platino: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė šešis polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,304 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. rugpjūčio 24 d. K. J. keturis polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,192 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, iš savo gyvenamosios vietos atgabeno prie prekybos centro „Grūstė“, Debreceno g. 61, Klaipėdos m., ir apie 20.25 val. vieną polietileninį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,043 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, perdavė M. S., o likusius tris polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, tą pačią dieną atgabeno prie Poilsio g. - Naikupės g. sankryžos, Klaipėdos m., ir laikė su savimi, kol apie 21.40 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir apie 22.10 val. Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdos m., asmens kratos metu tris polietileninius maišelius rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusius du polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,112 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, Minijos g. 129-64, Klaipėdos m., kol 2010 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.10 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog teismo nuosprendyje konstatuota, kad teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, pripažįsta įrodytu, kad V. K. 2010 m. liepos 20 d., turėdamas tikslą parduoti ir platinti, iš E. Š. įgijo 54,879 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pirovalerono, ją atgabeno į Klaipėdos universiteto kiemą, laikė ir pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 377, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa ši V. K. nusikalstama veika buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigūnų. Psichotropinė medžiaga parduota nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, todėl nepaleista tolimesnėn apyvarton. Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad teismas pripažįsta įrodytu ir tai, kad V. K. 2010 m. rugpjūčio 4 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš K. J. įgijo 10 vnt. baltos spalvos tablečių ir tablečių fragmentų, kurių sudėtyje buvo bendras kiekis - 0,764 g psichotropinės medžiagos MDMA, šią medžiagą gabeno ir laikė, kol tą pačią dieną 10 tablečių su 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA pardavė liudytojui Nr. 377, kuriam taikomas anonimiškumas. Priimdamas V. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Nuteistasis V. K. pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tai yra apklaustas 2010 m. rugpjūčio 5 d., savo kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažino, tai yra, kad jis jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, jų nepardavinėja bei kitaip kitokiu būdu neplatina. 2010 m. rugpjūčio 6 d. jam buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams. Įkalbėtas policijos pareigūnų, kad jeigu duos parodymus prieš E. Š., jis bus paleistas iš suėmimo. Norėdamas būti laisvėje, jis sutiko duoti parodymus prieš E. Š. policijos darbuotojų jam pateiktomis aplinkybėmis. 2010 m. rugpjūčio 27 d., tai yra daugiau kaip po 20 dienų nuo suėmimo, tikėdamasis, kad bus paleistas iš suėmimo, jis davė parodymus, kad tarpininkavo sandoryje tarp savo pažįstamo E. M., pravarde „Š”, ir E. Š., kai pastarasis pardavė prie Klaipėdos universiteto, kur jis netoliese gyvena, amfetaminą E. M.. Analogiškus parodymus jis davė ir apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi siekė tikslo būti paleistas iš suėmimo. Po šios apklausos, tai yra 2010 m. rugsėjo 2 d. jis paleidžiamas iš suėmimo. Taigi, šie jo parodymai buvo duoti tik tuo tikslu, kad jam būtų pakeista kardomoji priemonė, tai yra, kad jis būtų paleistas iš suėmimo, kas realiai ir buvo padaryta. Gynybos nuomone, po šių V. K. parodymų, kuriuos reikėjo patikrinti dar iki kardomosios priemonės pakeitimo, buvo būtina apklausti V. K. nurodytą E. M.. Tačiau tai nebuvo padaryta. Tik gynybos pastangomis ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu šis asmuo buvo nustatytas ir apklaustas. Jis parodė, kad tikrai pažįsta V. K., tačiau paneigė bet kokį psichotropinių medžiagų pirkimo faktą iš V. K. ar E. Š..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. parodė, kad jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš E. Š. 2010 m. liepos 20 d. neįgijo ir jų niekam nepardavė. Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistasis E. Š., gyvenantis su V. K. seserimi, kuris parodė, kad jokių psichotropinių medžiagų jis V. K. nepardavė, kad tą vakarą V. K. buvo perduoti pinigai, kuriuos jo šeima buvo skolinga V. K. už žolės nupjovimą jo užmiesčio sodybos teritorijoje. Iš E. Š. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2010 m. liepos 20 d. apie 21.40 val. prie E. Š., esančio su moterimi ir vaiku, priėjo V. K., kuriam moteris suskaičiavo ir padavė pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu ji net nebuvo apklausta, todėl objektyviai pasitvirtina E. Š. parodymai, kad tą vakarą V. K. buvo atiduota skola už šienavimą, nes pinigus perdavė ne E. Š., o V. K. sesuo, kuriai jokie kaltinimai šioje byloje nebuvo pareikšti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., kada įtariamasis V. K. davė parodymus E. Š. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo organai disponavo 2010 m. liepos 20 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, tačiau pašalinti esminių neatitikimų ir prieštaravimų V. K. parodymuose ir šiame protokole nebuvo pasistengta, V. K. dėl esminių neatitikimų nebuvo apklaustas, todėl visiškai tikėtina V. K. iškelta versija, kuri nėra paneigta bylos medžiaga, kad parodymus prieš E. Š. jį įkalbėjo duoti policijos darbuotojai.
Apklausiamas liudytojas policijos darbuotojas S. O. parodė, kad siekiant nustatyti, iš ko E. Š. gauna amfetaminą, liepos 20 d. nebuvo sulaikyti nei E. Š., nei V. K., nors iš tolimesnės bylos medžiagos matyti, jog nėra E. Š. inkriminuotas dar nors vienas faktas, kad jis iš ko nors įgijo amfetaminą ar kitą psichotropinę ar narkotinę medžiagą, kas rodo, kad jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu neužsiiminėjo.
Šalies argumentai
V. K. teigimu, prie universiteto parkelyje kartu su juo dar buvo G. K. (neaišku, dėl kurios priežasties šis asmuo nebuvo nustatinėjamas ikiteisminio tyrimo metu). Tačiau apklaustas teisme šis asmuo nepatvirtino tų aplinkybių, kad V. K. kada nors parkelyje prie universiteto kam nors pardavinėjo psichotropines medžiagas, jas čia pat pardavimo vietoje svarstyklėmis svėrė, nes tokias aplinkybes liudytojas tikrai būtų įsidėmėjęs. Pažymi, kad V. K. namuose atlikus kratą jokių svarstyklių, kuriomis būtų galima sverti psichotropines ar narkotines medžiagas, nerasta.
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010-08-05 protokole ir pokalbių suvestinėje nėra jokių duomenų, kad tarp E. Š. ir V. K. būtų konkretūs pokalbiai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo, o kai kurias pasakytas frazes galima įvairiai interpretuoti.
Byloje esant šioms aplinkybėms iškyla klausimas dėl atlikto tyrimo neprofesionalumo ir nepilnumo, nesavalaikiai atliktų arba iš viso neatliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurie buvo būtini atlikti. Todėl byloje esantys V. K. pažįstamo - nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 377 parodymai dėl pirovalerono pirkimo iš V. K. ir E. Š. vertintini kritiškai ir negali būti byloje pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu V. K. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką.
Taip pat byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. apie 17.35 val. Minijos g. namo Nr. 129, Klaipėdoje, antrojoje laiptinėje V. K. iš K. J., tikslu parduoti ar kitaip platinti, už 100 Lt įgijo 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, o po to jas perdavė tam pačiam NVIV dalyviui Nr. 377. Teisme apklaustas K. J. parodė, kad jis niekada „F“ pravardės neturėjo, kad jis V. K. pažįsta kaip T., tačiau jam nurodytą datą jokių 10 tablečių nepardavė. V. K. taip pat neigia bet kokį nurodytų tablečių pirkimo iš K. J. faktą. Tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 27 d. bei po to apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo davė parodymus, kad pirko psichotropines medžiagas iš K. J., nelaikytina jo kaltės įrodymu, kadangi jis juos davė policijos darbuotojų įkalbėtas ir turėdamas tikslą, kad būtų paleistas iš suėmimo. Nors slapto sekimo metu ir užfiksuota, kad tą dieną V. K. su NVIV dalyviu turėjo kontaktą, kad jie buvo susitikę mieste, o po to važiavo į Taikos pr. 40 namą (V. K. buvo nurodęs, kad būtent tame name gyveno E. M., tai patvirtinta oficialiu raštu, tame tarpe ir prokuroro), tačiau slapto sekimo metu nėra užfiksuota, kad būtent V. K. šiame name pardavė 10 tablečių NVIV dalyviui. Šio asmens parodymai apie 10 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis MDMA įgijimą iš V. K. vertintini kritiškai, kadangi jis ir V. K. buvo iš anksčiau pažįstami, todėl jis V. K. dėl jam nežinomų priežasčių galėjo apkalbėti. Gynybai kelia abejonių ir tai, ar bylą nagrinėjant teisme apklaustas liudytojas E. M. ir NVIV dalyvis nėra vienas ir tas pats asmuo, kuris apklausiamas teisme du kartus - kaip liudytojas ir kaip įslaptintas liudytojas davė skirtingus parodymus, todėl jo bet kokie teisme duoti parodymai turėtų būti atmesti ir nevertinami kaip tinkami įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pas V. K. asmens kratos metu rastų tablečių fragmentų ir miltelių mišinio, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,101 g, jis gali atsakyti tik administracine tvarka. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu, neišsamiai ir šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, kurių pagrindu ir buvo priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.
Jeigu Klaipėdos apygardos teismas įvertintų, kad apkaltinamasis nuosprendis V. K. atžvilgiu pagrįstas ir teisėtas, tai paskirta jam subendrinta bausmė už dvi nusikalstamas veikas - 5 metai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams yra aiškiai per giežta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, jog jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, neturėjo, nelaikė namie jokios psichotropinės medžiagos ir tuo labiau nepardavė jos V. K., todėl jis turėjo būti išteisintas dėl tokio nepagrįsto kaltinimo. Teismo apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas įrodymais, todėl naikintinas. Teismas pripažino jį kaltu remdamasis V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2010-07-20 slapto sekimo protokolu, įslaptinto liudytojo Nr. 377 parodymais bei faktu, kad jo namuose išimtos svarstyklės su įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų likučiais.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl V. K. parodymų: V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teisėjo nurodė įsigijęs iš jo 35 g amfetamino ir pardavęs E. M., pravarde „Š”. Šių savo parodymų teisme atsisakė nurodęs, kad davė tokius parodymus įkalbėtas ir siekdamas išeiti į laisvę. V. K. sulaikymas, apklausos ir paleidimas iš suėmimo chronologine tvarka atrodo taip:
- 2010-08-04 sulaikytas;
- 2010-08-05 apklaustas (2 t., b.1. 195) - dėl kaltinimų neprisipažino ir parodymų apie tai, kad neva iš jo įgijęs psichotropines medžiagas, nedavė;
- 2010-08-06 suimtas trims mėnesiams;
- 2010-08-25 apklaustas neprisipažino ir jį kaltinančių parodymų nedavė (2 t., b.l. 197);
- 2010-08-27 apklaustas nurodė, kad jis E. Š. suvedė su asmeniu, pravarde „Š”, ir E. Š. jam pardavė 35 g amfetamino;
- 2010-09-02 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino rugpiūčio 27 d. duotus parodymus;
- 2010-09-02 prokuroro nutarimu paleistas iš sumėmimo (2 t., b.l. 175);
- teisme atsisakė E. Š. kaltinančių savo parodymų.
Akivaizdu, kad V. K. teiginiai apie tai, jog jo melagingi parodymai apie jį buvo duoti tik siekiant išeiti iš kardomojo kalinimo, yra teisingi, nes tą pačią dieną, kai V. K. parodymai buvo užprotokoluoti pas teisėją, jis buvo iš suėmimo paleistas, nors pagal teisėjo nutartį jam buvo skirtas suėmimas trims mėnesiams, t.y. iki 2010-11-06. Ir, akivaizdu, kad būtent taip pasielgti jis buvo įkalbinėjamas ir toks atlygis jam buvo pažadėtas (paleisti iš suėmimo). Todėl tokiu būdu gautų parodymų, kurių V. K. vėliau atsisakė, negalima laikyti tinkamu jo kaltės įrodymu. Teismas savo nuosprendžiu iš dalies pripažįsta, kad V. K. jį kaltinantys parodymai nėra pilnai patikimi, nuosprendyje nurodo, jog jie pripažįstami tik „sutampančiais esminėse detalėse” su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau jį kaltino tuo, kad jis neva pardavęs 54,879 g miltelių - psichotropinės medžiagos pirovalerono V. K., o šis ėmė pinigus ir pardavė psichotropines medžiagas įslaptintam liudytojui Nr. 377, o V. K. pasakojo kitokią istoriją, kad jis E. Š. suvedęs su asmeniu, pravarde „Š”, kad E. Š. pats iš jo paėmęs pinigus, pats perdavęs 35 g amfetamino, kurį prieš tai namuose pasvėręs, ir t.t. V. K. istorija nesutampa ne tik su jam pateikto kaltinimo aplinkybėmis, bet ir neatitinka faktų, užfiksuotų 2010-07-20 slapto sekimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. Š. nebuvo susitikęs su jokiu asmeniu - nei įvardintu kaip „Š”, nei įslaptintu liudytoju Nr. 377. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad tą vakarą su V. K. savo namo kieme jis susitiko 20.45 val., o išsiskyrė 20.48 val. (1 t., b.l. 33).
Dėl 2010-07-20 slapto sekimo protokolo: nei iš šio protokolo, nei iš kitų įrodymų negalima daryti išvados, kad susitikimo su V. K. metu, trukusio tik tris minutes, jis būtų paėmęs pinigus ar perdavęs psichotropines medžiagas. Protokole nurodyta, kad jis su V. K. susitiko prie namo Klaipėdoje, Kretingos g. 17, pirmosios laiptinės, todėl pinigų ar narkotikų perdavimas, jeigu jis būtų buvęs, būtų užfiksuotas, nufilmuotas.
Dėl įslaptinto liudytojo: įslaptintas liudytojas parodymus teisme davė 2012-07-05 (4 t., b.l. 9). Savo parodymuose jis nei vienu žodžiu neužsiminė apie jį ar kad būtų su juo kontaktavęs, ar jį pažinojęs. Slapto sekimo protokole užfiksuotas 2010-07-15 faktas, kad įslaptintas liudytojas su juo buvo susitikęs, nieko neįrodo, šito neprisimena nei jis, nei įslaptintas liudytojas, juolab neįrodo, apie ką jie kalbėjosi (jei kalbėjosi).
Dėl svarstyklių: jo namuose buvo rastos ir paimtos svarstyklės, ant kurių rasta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų. Visų pirma, tarp tų pėdsakų nerasta psichotropinės medžiagos pirovalerono, kurio platinimu jis yra kaltinamas. Antra, tas svarstykles ne kartą buvo pasiskolinęs V. K..
Dėl įrodymų, surinktų gavus leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, slapto sekimo ir pasiklausymo būdu: pagal BPK, turint ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį galima kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją įrašyti (BPK 154 str.), atlikti tyrimą neatskleidžiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų tapatybės (BPK 158 str.), slaptai sekti (BPK 160 str.) ir net atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 str.). Prieš jį ikiteisminiame tyrime buvo panaudotos visos šios galimybės, tačiau jos buvo panaudotos pažeidžiant įstatymus, todėl jų pasekoje surinkti įrodymai turi būti pripažinti įdingais.
Visi aukščiau nurodyti būdai surinkti duomenis apie rengiamą ar daromą nusikaltimą galimi tik tuo atveju, jei yra duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis anksčiau būtų padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis, nepateikta jokios objektyvios, teisminiu būdu patikrintos informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti jį prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-07-14 S. O. tarnybinio pranešimo pagrindu (1 t., b.l. 1, 9), tą pačią dieną kreiptasi dėl leidimo pasiklausyti telefoninius pokalbius, slaptai jį sekti ir taikyti nusikalstamos veikos modelį (1 t., b.l. 10, 28), tą pačią dieną gauti teismo leidimai (1 t., b.l. 12, 31). Taigi, prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir leistos taikyti išimtinės ikiteisminio tyrimo priemonės tą pačią dieną, nesant jokių duomenų apie jo nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad baudžiamasis procesas taikyti nusikalstamos veikos modelį leidžia tik tuo atveju, kai prokuroras gauna informaciją iš asmens, jog jam siūloma dalyvauti darant nusikaltimą, ir negalima provokuoti daryti nusikaltimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (anoniminio liudytojo apklausa 2 t., b.l. l46, liudytojo S. O. apklausa 2 t., b.l. 151), ikiteisminio tyrimo pareigūnai pirmiausia surado asmenį, kuris sutiko būti nusikalstamos veikos modelio dalyviu, davė jam jo nuotrauką, mobilaus telefono numerį, pamokė, ką reikia sakyti, t.y. liepė įvykdyti prieš jį nusikaltimo provokaciją. Nagrinėjant bylą teisme reikšmingi įrodymai (kad buvo pagrindas taikyti prieš jį tokias priemones) nebuvo viešai pateikti bylą nagrinėjusiam teismui ar patikrinti vadovaujantis rungimosi principu. Tiek įslaptintas liudytojas, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė ne kaip slaptieji agentai, bet kaip agentai provokatoriai, jie ne vien tik prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos, jie išprovokavo jos padarymą. Taigi, policijos pareigūnai neapsiribojo iš esmės pasyviu jo neva nusikalstamos veikos tyrimu, bet darė tokį poveikį, kad skatintų nusikalstamos veikos padarymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-124/2004, 2K-332/2006, 2A-P-2/2009 yra nurodęs, kad nepripažįsta tinkama tokios teismų praktikos, kai tikrindamas faktinį NVIEM atlikimo pagrindą pats teismas susipažįsta su operatyvinio tyrimo byla ir konstatuoja, kad toks pagrindas buvo. Duomenys, kuriuos žino tik teismas, o byloje dalyvaujantiems asmenims jie neatskleidžiami, neturėtų būti vertinami kaip įrodymai, nes BPK esančios normos, kurios įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylų nagrinėjimo teisme metu teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant (BPK 7 str. 2 d., 44 str. 5 d.), įpareigoja teismą nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl pripažintina, kad Lietuvos teismų taikytas dalies bylos įrodymų tyrimo būdas, t.y. tai, jog NVIEM turinys nebuvo atskleistas bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, yra neteisingas.
Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta provokacijos sąvoka – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2001-02-27 nutartyje Nr. 2K-52/2001 nustatyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą realia laisvės atėmimo bausme ne tik kad nesant jo kaltės įrodymų, bet ir renkant įrodymus pažeidžiant BPK.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti: V. K. 2010-07-20 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. ir už šį nusikaltimą paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę; V. K. už 2010-08-04 padarytą nusikalstamą, už kurią atsakomybė numatyta BK 260 str. 1 d., paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, kuris 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrintas su 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pakeista bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. E. Š. už 2010-07-20 padarytą nusikalstamą veiką, už kurią atsakomybė numatyta BK 260 str. 1 d., paskirti 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. BK 72 str. tvarka iš V. K. konfiskuoti 100 Lt, iš E. Š. - 490 Lt, iš K. J. - 100 Lt. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nuosprendis dalyje dėl K. J. pripažinimo kaltu ir jam paskirtos bausmės yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl šioje dalyje neskundžiamas. Iš esmės pagrįstas nuosprendis ir dėl E. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 1 d., tačiau jam teismo paskirta bausmė yra neteisinga, aiškiai per švelni, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas. Be to, teismas V. K. padarytą nusikalstamą veiką 2010-07-20 epizode dėl psichotropinės medžiagos pirovalerono pardavimo, perkvalifikuodamas iš BK 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, už įvykdytas veikas jam paskyrė bausmes, mažesnes už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., sankcijoje numatytą vidurkį. Taip pat nuosprendis keistinas dėl BK 72 str. taikymo - sprendimo nekonfiskuoti K. J., E. Š. iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, o iš V. K. konfiskuoti tik 50 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas V. K. padarytą nusikalstamą veiką (2010-07-20 epizodas) perkvalifikuodamas iš BK 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: kaltinamajame akte V. K. 2010-07-20 įvykdyta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d., tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas šią veiką perkvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad V. K. nusikalstami veiksmai buvo sąlygoti savo tapatybės neatskleidžiančio nusikalstamos veikos imitavimo dalyvio veiksmų, nes būtent jam įgijo, laikė ir perdavė narkotines medžiagas. V. K. nors ir atliko viską, ką, jo manymu, turėjo atlikti BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai realizuoti, tačiau, 2010-07-20 nusikalstamas veikas kontroliuojant teisėsaugos pareigūnams, laikoma, kad jos nutrūko pasikėsinimo stadijoje (LAT 2002-10-08 plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002).
Pažymi, kad BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šioje normoje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš normos dispozicijoje paminėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Byloje nustatyta, kad V. K., turėdamas tikslą parduoti, 2010-07-20 iš E. Š. už 490 Lt įgijo psichotropinės medžiagos pirovalerono, kurią tą pačią dieną perdavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui Nr. 377. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad šios nusikalstamos veikos buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų, yra netikslus, kadangi buvo kontroliuojama tik dalis nusikalstamų veikų - teisėsaugos pareigūnai kontroliavo tik psichotropinių medžiagų pardavimą, tačiau psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas nebuvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų. Vien tik ta aplinkybė, kad teismo leidimas liudytojui, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gautas 2010-07-10, neduoda jokio pagrindo teigti, kad teisėsaugos pareigūnai kontroliavo V. K. psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą, kadangi, gavus teismo leidimą, anoniminis liudytojas, kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, su V. K. tarėsi tik dėl psichotropinių medžiagų pardavimo, o apie tai, kokiomis aplinkybėmis V. K. įgyja šias medžiagas pardavimui, kokiomis aplinkybėmis jis šias medžiagas laiko ir gabena, teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinoma ir jie šių V. K. veiksmų nekontroliavo. Taigi, V. K. padaryta nusikalstama veika 2010-07-20 įgyjant, laikant ir gabenant psichotropinę medžiagą pirovaleroną, turint tikslą ją parduoti, turi būti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 260 str. 1 d., neatsižvelgiant į tai, kad psichotropinės medžiagos pardavimas buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų.
Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. nusikalstami veiksmai buvo sąlygoti savo tapatybės neatskleidžiančio nusikalstamos veikos imitavimo dalyvio veiksmų, nes būtent jam įgijo, laikė ir perdavė narkotines medžiagas. Iš bylos matyti (pvz., elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti duomenys), jog 2010 m. liepos - rugpjūčio mėn. V. K. narkotines bei psichotropines medžiagas pardavinėjo ne tik anoniminiam liudytojui, bet ir kitiems asmenims, o dėl šių medžiagų įsigijimo V. K. tardavosi nepriklausomai nuo to, ar anoniminis liudytojas būdavo jo paprašęs parduoti.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl V. K. 2010-07-20 nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi LAT 2002-10-08 plenarinės sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002, tačiau žymiai vėlesnėse ir aktualesnėse LAT kasacinėse nutartyse, priimtose jau įsigaliojus naujajam BK, atvejai, kuomet narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo parduodamos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviams, buvo kvalifikuojami kaip baigtos nusikalstamos veikos (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-551/2007, 2K-731/2007, 2K-227/2009).
V. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė savo dydžiais yra aiškiai per švelnios, t.y. neteisingos, o E. Š. teismo paskirta bausmė yra neteisinga, aiškiai per švelni: nuosprendyje rašoma, kad E. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., kaltinamasis E. Š. padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad neteisėtai laiko psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, bei platina, suprato šių medžiagų žalingą poveikį asmens sveikatai ir norėjo taip veikti. E. Š. turi šeimą ir materialiai išlaikomų asmenų, turi mažametį vaiką, dirba UAB „Maišelis“ darbininku, tačiau šios aplinkybės nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, nesudaro pagrindo švelninti E. Š. atsakomybę. Jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl jo pasekmių, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. Š. BK 260 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje rašoma, kad kaltinamasis E. Š. nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d., ir nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2012 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Priimtame nuosprendyje konstatuojama, kad V. K. inkriminuojamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, padarė tiesiogine tyčia, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus. Naujas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltu neprisipažino, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl jo pasekmių, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Įstatymo leidėjas už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą numato nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu teismas kaltinamiesiems už nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d., paskyrė bausmes, mažesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį: E. Š. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, V. K. už veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 260 str. l d., 260 str. l d., atitinkamai - 3 metų 6 mėnesių ir 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės yra neteisingos.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinį kaltinimą atstovaujantis prokuroras sutinka su tuo, kad teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, formaliai nepažeidė įstatymo nuostatų skirdamas ir subendrindamas bausmes V. K., tačiau teismas tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, jo piktybiškumo darant nusikaltimus, kad nusikaltimus jis darė siekdamas pasipelnyti, tas pats pasakytina ir dėl E. Š.. Teismas neįvertino aplinkybės, kad V. K. nepaisė jam anksčiau kito teismo suteikto pasitikėjimo. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu V. K., kaip ir E. Š., kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo neprisipažino, bandė klaidinti ir klaidino teismą, siekdami išvengti gresiančios atsakomybės. Kiekvienas kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų ar neprisipažinti kaltu, tačiau V. K. ir E. Š. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leidžia teigti, kad V. K. nepadarė jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nei jis, nei E. Š. nesigaili dėl pripažintų įrodytais jų padarytų sunkių nusikaltimų, todėl šiuo atveju tik griežta laisvės atėmimo bausme gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. Priešingai nei teigiama 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje, tokių neteisingų, neatitinkančių BK 54 str. reikalavimus, neproporcingų padarytoms veikoms ir V. K. bei E. Š. asmenybėms bausmių paskyrimas neskatina kaltinamųjų ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tokių bausmių paskyrimas skatina kaltinamuosius, šiuo atveju V. K., manyti, kad net ir esant neišnykusiam teistumui, sunkias nusikalstamas veikas padarius bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei nusikaltimų recidyvui padarius vieną ar kelis sunkius nusikaltimus galima tikėtis švelnios bausmės. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad V. K. ir E. Š. paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios ir jiems skirtinos griežtesnės bausmės.
Teismas nusprendęs nekonfiskuoti K. J., E. Š. iš nusikalstamos veikos gautų pajamų, o iš V. K. konfiskuoti tik 50 Lt, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 str.): skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad „V. K. iš savo nusikalstamos veikos gavo 50 Lt pajamų. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., šios iš nusikalstamos veikos gautos pajamos <...> konfiskuojamos“. Dėl BK 72 str. taikymo ar netaikymo kaltinamųjų E. Š. ir K. J. atžvilgiu teismas visiškai nieko nepasisakė. Teismas, priėmęs tokį sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl netinkamai šį įstatymą pritaikė, visiškai neįvertino byloje esančių duomenų apie turtą, kuriam apribotos nuosavybės teisės, nedetalizavo ir neišanalizavo gautų pajamų už parduotus „narkotikus“ aplinkybių.
Priimtu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. K. už 2010-08-04 parduotas 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos MDMA, gavo 100 Lt pajamų, bet kodėl teismas priėmė sprendimą konfiskuoti iš jo tik 50 Lt. Kaltinamasis E. Š. už 2010-07-20 parduotus 54,879 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos pirovalerono, gavo 490 Lt pajamų. Kaltinamasis K. J. už 2010-08-04 parduotas 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos MDMA, gavo 100 Lt. BK 72 str. 2 d. reglamentuota, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio straipsnio 2 d. 3 p. nustatyta, kad turi būti konfiskuojami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialinę vertę turintys daiktai, vienok, teismas į tai nekreipė dėmesio. Pažymi, kad teismas už šias veikas ir nuteisė kaltinamuosius. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus, byloje esančius duomenis, kurie yra ištirti ir teisme, pinigai, kuriuos kaltinamieji V. K., E. Š. ir K. J. gavo iš nusikalstamos veikos, turi buti konfiskuoti BK 72 str. nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo ir gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo ir gynėjo apeliacinius skundus patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. gynėjo adv. E. Staponkaus ir nuteistojo E. Š. apeliaciniai skundai tenkintini. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2010-07-20
Kadangi tiek nuteistojo V. K., tiek nuteistojo E. Š. veiksmai 2010-07-20 epizode susiję, siekiant išvengti pasikartojimų nuteistojo V. K. gynėjo ir nuteistojo E. Š. apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu.
Nuteistieji V. K. ir E. Š. savo kaltės dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti bei jų pardavimo nepripažįsta, kategoriškai neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to, anot nuteistojo E. Š., nusikalstamų veikų padarymas buvo išprovokuotas policijos pareigūnų ir įslaptinto liudytojo, kurie darė tokį poveikį, kad skatintų nusikalstamos veikos padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. ir E. Š. kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, netinkamai išsprendė jų kaltės klausimą.
Nuteistasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 130, 135) parodė, jog su V. K. bendraudavo pastoviai, kadangi pastarasis atvažiuodavo pas savo seserį. Jis V. K. duodavo darbo Rimkuose, per dieną duodavo 100 Lt, buvo jam skoloje. Jis narkotikų nevartoja, nei pirovalerono, nei amfetamino niekam nepardavė. Svarstykles jis turėjo, jomis svėrė „šaibas“. Svarstykles pirko lombarde, nežino, iš kur ant jų atsirado narkotikų, galimai atsirado iš po lombardo. Namuose narkotinių medžiagų jis nėra turėjęs, kaltinimai nepagrįsti.
Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 62, 64) nuteistasis E. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, parodymus duoti atsisakė.
Nuteistasis V. K. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 129-130, 134, 135) savo kaltės taip pat nepripažino, parodė, kad jis narkotinių medžiagų nepardavė ir pinigų už tai neturėjo. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pas jį rado pusę gabaliuko kažkokio narkotiko, tabletę, kuri iš senų laikų buvo pas jį. Jis pats narkotikų nevartoja, vienas žmogus iš sekso prekių parduotuvės jam buvo paėmęs. Nėra telefonu kalbėjęs apie narkotikus, prekybą jais. Kas juos pardavinėja, nežino. Jis pas E. Š. buvo atvažiavęs pasiimti pinigus už darbą, o ne už narkotikus. Buvo su E. ir G.. Jis vasarą atliko darbus prie Rimkų, už pinigus kaimynams pjovė žolę, tad E. Š. liko skoloje apie 200-300 Lt. Skolą E. Š. jam atidavė, parkelyje sesė jam perdavė 300 Lt.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-27 (2 t., b.l. 198-200) duoti parodymai, kur jis, dalyvaujant jo gynėjui adv. E. Staponkui, parodė, jog E. Š. yra jo sesers sugyventinis, jie nėra susipykę. 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, vieno pokalbio metu su E. Š. pastarasis jam pasakė, kad gaus psichotropinės medžiagos amfetamino, ir paprašė jo, kad jei jis sužinos, kad kam nors reikia amfetamino, kad pasakytų jam. Kadangi jis žinojo, kad vienam jo pažįstamam visada reikėdavo visokių narkotikų, tai jis jam pasakė, kad žino žmogų, pas kurį galima gauti amfetamino, ir paklausė, ar jam jo nereikia. Minėto pažįstamo vardas ir pavardė – E. M., jo pravardė „Š“, gyvena Taikos pr. 40, Klaipėdos m. Jis pasakė, kad reikia, bet iš pradžių nesakė, kiek būtent. Apie tai, kad yra pirkėjas, jis informavo E. Š.. Kadangi E. Š. amfetamino dar neturėjo, reikėjo apie porą dienų laukti. Kai jau E. Š. turėjo amfetaminą, jis apie tai jį informavo. O jis apie tai pasakė „Š“. Tada jis su juo vakare susitiko miesto parke, kuris yra priešais buvusį Klaipėdos universiteto pastatą. Susitikus „Š“ jam padavė apie 800 Lt ir pasakė, kad norės amfetamino už visus. Tuomet jis kartu su „Š“ nuėjo iki E. Š. namų. Jis nuėjo pas E. Š. į namus, o „Š“ liko laukti lauke prie tvoros, esančios netoli E. Š. namo. Namuose jis E. Š. pasakė, kad lauke laukia pirkėjas, kuris turi 800 Lt, ir kad už tuos visus pinigus nori amfetamino. Tada E. Š. iš kažkur ištraukė maišelį su amfetaminu ir virtuvėje ant elektroninių svarstyklių jį pasvėrė. Amfetamino buvo 35 g. Tuomet jie abu su E. Š. atėjo prie „Š“, „Š“ su E. Š. kalbėjosi, E. Š. pats perdavė „Š“ amfetaminą ir priėmė pinigus, jis tik stovėjo šalia. Kaip suprato iš jų pokalbio, likusio amfetamino reikėjo laukti, kol jo E. Š. kas tai atveš. Tuomet, kai jie su „Š“ ir E. Š. ėjo prie Kretingos g. 17 namo, namo sugrįžo jo sesuo J. K. ir E. Š. su ja nuėjo namo, o jis su „Š“ laukė prie laiptinės, paskui nuėjo pasivaikščioti, pasivaikščioję grįžo iki E. Š. namų ir „Š“ palikęs prie namo jis nuėjo pas E. Š.. Jis jam pasakė, kad amfetamino nebebus, ir atidavė pinigus. Tada jis atėjo iki „Š“, atidavė jam pinigus ir pasakė, kad nebebus amfetamino, ir jie išsiskyrė. Kam „Š“ buvo reikalingas amfetaminas, nežino, su E. M. – „Š“ nėra susipykę ir jis jo neapkalba.
Po šių parodymų pagarsinimo nuteistasis V. K. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 129-130) parodė, jog parodymai neteisingi, tyrėja jam sakė pagalvoti, davė kaltinamąjį aktą ir pasakė, kad ateis rytoj ir pasakys jis tai, ką ji nori girdėti, o tada jį paleis. Tuo metu jis buvo suimtas. Tyrėja jam padėjo viską surašyti. E. Š. amfetamino jam nesiūlė ir nedavė. Prieš tai davė kitokius parodymus, nes norėjo išeiti į laisvę.
Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai 2010-09-02 duoti parodymai (3 t., b.l. 8-9), kur jis, dalyvaujant jo gynėjui adv. E. Staponkui, parodė, jog 2010-08-27 apklaustas pas tyrėją davė teisingus parodymus, juos tvirtina. E. Š. yra jo sesers sugyventinis. 2010 m. liepos mėn. pokalbio metu su E. Š. pastarasis pasakė, kad gaus amfetamino, ir paprašė, esant galimybei, surasti pirkėją. Jis žinojo, kad vienam pažįstamam, kurio vardas ir pavardė – E. M., kurio pravardė „Š“, reikėdavo narkotikų, todėl paklausė, ar jam reikia amfetamino. Jis atsakė, kad reikia, ir jis apie tai pasakė E. Š.. Kai E. Š. turėjo amfetamino, pranešė jam, o jis apie tai pasakė „Š“. Su juo susitiko miesto parke. „Š“ padavė 800 Lt, pasakė, kad norės amfetamino už visus. Jis nuėjo pas E. Š. į namus, o „Š“ liko laukti lauke. E. Š. pasakė, kad laukia pirkėjas, turintis 800 Lt ir norintis už visus gauti amfetamino. E. Š. ištraukė maišelį su amfetaminu ir virtuvėje ant elektroninių svarstyklių pasvėrė. Amfetamino buvo 35 g. Tuomet jie abu su E. Š. atėjo prie „Š“. E. Š. pats perdavė jam amfetaminą ir paėmė pinigus. Likusio amfetamino reikėjo laukti, kol E. Š. kas tai atveš. Tuomet jie su „Š“ ir E. Š. ėjo prie Kretingos g. 17 namo, kai sugrįžo jo sesuo J., E. Š. su ja nuėjo namo. Jis su „Š“ nuėjo pasivaikščioti, o po to grįžo iki namo, kuriame gyveno E. Š.. „Š“ liko lauke, o jis nuėjo pas E. Š., kuris pasakė, kad amfetamino nebebus, ir grąžino likusius pinigus. Atėjęs iki laukiančio „Š“ atidavė pinigus, pasakė, kad amfetamino nebebus, ir jie išsiskyrė.
Po šių parodymų pagarsinimo nuteistasis V. K. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 129-130) parodė, jog tyrėja jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į teismą, viską patvirtinti ir tada jį paleis. Po tų parodymų jį paleido. Apklausų metu gynėjas dalyvavo, tačiau gynėjui nesakė, kad jį verčia duoti parodymus. Jis galvojo tik apie tai, kaip greičiau išeiti. Suprato, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją negali duoti kitokių parodymų, nes jo nebepaleis. Iš E. Š. narkotikų negavo.
Kaip matyti, nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos pripažino, kad nuteistasis E. Š. disponavo psichotropine medžiaga ir ją pardavė, tai jis patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus ėmė kategoriškai neigti. Ir nors nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 8-9) ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu ėmė neigti teigdamas, jog tokius parodymus davė priverstas pareigūnų ir siekdamas, kad būtų paleistas iš suėmimo, apeliacinis teismas ikiteisminio tyrimo teisėjai nuteistojo V. K. duotus parodymus (toje dalyje, kurioje jie sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais) laiko patikimais ir jais remiasi, kadangi nuteistųjų E. Š. ir V. K. versija, kad jie psichotropinėmis medžiagomis 2010-07-20 nedisponavo ir jų nepardavė, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Kartu pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai nepraranda savo įrodomosios reikšmės vien dėl to, kad teisme asmuo jų atsisako.
Liudytoja vyresnioji tyrėja L. G. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 153-154) parodė, kad asmuo parodymus duoda arba ne, visose V. K. apklausose dalyvavo advokatas E. Staponkus. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų (skundų, pareiškimų, pranešimų ir pan.), kad nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas policijos pareigūnų duoti parodymus prieš E. Š., todėl tokia nuteistojo V. K. versija laikoma bandymu suklaidinti teismą, siekiant padėti sau ir E. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Liudytojas policijos pareigūnas S. O. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133) parodė, jog kaltinamieji yra žinomi. 2010 m. vasaros viduryje buvo gauta informacija, jog vienas iš jų turi amfetamino. Universiteto kiemelyje bandė nupirkti ir nupirko pirovalerono. Jis paruošė nusikalstamos veikos imitavimo dalyvį, instruktavo, ką kalbėti ir kad neprovokuotų.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo policijos pareigūno S. O. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 149-153) duoti parodymai, kur jis parodė, jog turėjo operatyvinių duomenų, kad E. Š. Klaipėdos mieste pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas bei ieško naujų pirkėjų minėtoms medžiagoms įsigyti. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas E. Š. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 260 str. 1 d. Jam taip pat buvo žinoma, kur gyveno E. Š., bei buvo žinomas jo telefono numeris, kuriuo jis naudojosi sudarinėdamas sandorius dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir pardavimo. Buvo gauta nutartis, leidžianti kontroliuoti E. Š. telefoninius pokalbius, kurių klausantis jis įsitikino, jog tikrai E. Š. užsiima šia neteisėta veika, taip pat buvo gauta nutartis, kuria buvo leidžiama anoniminiam liudytojui neatskleidžiant savo tapatybės atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš E. Š.. Kad uždokumentuotų E. Š. nusikalstamą veiką, 2010-07-15 buvo nutarta atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Panašiai apie pietus į tarnybines patalpas buvo pakviestas NVIV dalyvis Nr. 377, kuriam buvo paaiškinta, kad jis šiandien po pietų turės susitikti su vienu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintoju, kur susitikimo metu jie tik turės susitarti dėl psichotropinės medžiagos amfetamino pirkimo, amfetamino kiekio ir jo kainos, bei suderinti sekančio susitikimo datą. Dalyviui buvo parodyta E. Š. nuotrauka, dar dalyviui trumpai apibūdino E. Š., buvo paaiškinta, kad E. Š. į susitikimą gali atvažiuoti juodos spalvos „Mercedes Benz“ automobiliu, kad jis gali būti ne vienas, bei dalyviui buvo duotas E. Š. mobilaus ryšio telefono numeris, dalyviui paaiškino, kad kai paskambins E. Š., tai reikia trumpai telefonu pasakyti, kad reikia būtinai susitikti, nes yra svarbus reikalas „dėl to paties“. Jis galvojo, kad E. Š. supras, ką reiškia žodžiai „dėl to paties“, ir tai jį turėtų sudominti. Dalyvis buvo patikrintas, kad neturėtų pašalinių daiktų, tačiau dalyviui pinigų duota nebuvo, kadangi tą dieną dalyvis nieko nesiruošė pirkti, nes jo buvo suplanuota, kad dalyvis su E. Š. turi tik susipažinti. Po apžiūros dalyvis paskambino E. Š. ir paprašė susitikti, dar dalyvis E. Š. paaiškino, kad yra svarbus reikalas susitikti „dėl to paties“. Dalyvis su E. Š. sutarė susitikti prie „Swedbanko“, kuris yra priešais Akropolį, Klaipėdoje, dar dalyvis save trumpai apibūdino. Iš tarnybinių patalpų dalyvis buvo išleistas, kur iš karto nuvažiavo į sutartą vietą, kur neužilgo savo „Mercedes Benz“ automobiliu privažiavo E. Š.. Jie vienas kitą atpažino, trumpai pasikalbėjo ir išsiskyrė. Dalyvis sugrįžo į sutartą vietą ir jam paaiškino, kad viskas yra gerai, kad sutarė dėl 100 g amfetamino pirkimo, kur už 1 g reikės mokėti po 13 Lt, bet amfetamino bus tik gal už kelių dienų, nes dabar amfetamino jis neturi ir reikia palaukti. Dar dalyvis paaiškino, kad E. Š. jam pasakė, jog kai bus amfetaminas, tai jam (dalyviui) paskambins toks V, nes amfetaminą parduos ne jis pats, o jo (E. Š.) draugas V.. Operatyvinių priemonių pagalba jam pavyko nustatyti, kad tas V. yra V. K.. 2010-07-20 pas jį prieš pietus į tarnybines patalpas atėjo dalyvis ir pasakė, kad šiandien vakare apie 19.30 val. bus amfetamino, nes jam pasiskambino V. nuo E. ir dar pasakė, kad jeigu norės amfetamino, tai reikės atvažiuoti prie Klaipėdos universiteto, kad jeigu ims 100 g amfetamino, tai kaina po 13 Lt už gramą. Tą pačią dieną buvo gauta teismo nutartis, kuria buvo leista klausytis V. K. telefoninių pokalbių, bei taip pat buvo gauta teismo nutartis, leidžianti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš V. K.. Tos pačios dienos vakare tarnybinėse patalpose buvo apžiūrėtas dalyvis, kad prie savęs neturėtų pašalinių daiktų, jam buvo įteikti 1300 Lt įvairiomis kupiūromis. Sutartu laiku dalyvis nuvyko į H. Manto gatvę, kur susitiko su V. K. bei dar vienu vaikinu. Visi trys nuėjo link Klaipėdos universiteto, kur vaikštinėjo universiteto teritorijoje. V. K. kažkam skambinėjo, kaip suprato, E. Š., nes V. K. turėjo paimti amfetaminą iš E. Š.. Tuo pačiu metu slaptas sekimas buvo vykdomas ir E. Š. atžvilgiu. Panašiai apie 20.40 val. V. K. su dalyviu bei dar vienu vaikinu atėjo prie Kretingos g. 17 namo pirmos laiptinės, kur dalyvis V. K. padavė 1300 Lt, po ko V. K. susitiko su E. Š., o tuo metu dalyvis ir tas vaikinas nuėjo į sekančią to paties namo laiptinę. Po trumpo pokalbio V. K. su E. Š. išsiskyrė, V. K. priėjo prie dalyvio ir to vaikino, po ko visi grįžo atgal į universiteto kiemą, kur apie valandą laiko kažko laukė. Praėjus valandai V. K. vienas nuėjo prie Kretingos g. 17 namo, kur susitiko su E. Š., kuris buvo su savo drauge. Ta E. Š. draugė padavė pinigus V. K., po ko V. K. grįžo į universiteto kiemą, kur jo laukė dalyvis ir tas vaikinas. Netrukus išsiskyrė ir jie visi, V. K. su tuo vaikinu kažkur nuėjo, o dalyvis sugrįžo į sutartą vietą. Dalyvis jam paaiškino, kad polietileninį maišelį su amfetaminu jam padavė V. K., kurį V. K. paėmė iš E. Š., kai jie visi kartu buvo nuėję prie Kretingos g. 17 namo, kur V. K. laiptinėje vienas buvo susitikęs su E. Š.. Kai V. K. paėmė maišelį su amfetaminu iš E. Š., tai dalyviui tą maišelį perdavė V. K., kai visi grįžo į universiteto kiemą ir įlindo į ten augusius krūmus. Dalyvis paaiškino, kad V. K. turėjo su savimi nedideles elektronines svarstykles ir krūmuose, dalyviui matant, maišelį su amfetaminu pasvėrė, svarstyklės parodė, kad ten yra tik 35 gramai amfetamino. V. K. paaiškino, kad E. Š. amfetamino daugiau neturėjo, ir kad už 1 g amfetamino sumokėjo po 14 Lt. Dar dalyvis paaiškino, kad jie ilgai universiteto kieme laukė, kol pareis E. Š., nes E. Š. turėjo atiduoti 810 Lt grąžos. Kai V. K. parnešė ir atidavė grąžą, tuomet jie visi išsiskyrė. Dalyvis pateikė polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais viduje ir pinigus sumoje 810 Lt. Tą dieną jis nutarė nesulaikyti nei E. Š., nei V. K., kadangi norėjo nustatyti, iš ko E. Š. gauna tolimesniam platinimui amfetaminą.
Teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133) liudytojas policijos pareigūnas S. O. parodė, jog parodymai teisingi, juos tvirtina.
Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (5 t., b.l. 118) liudytojas policijos pareigūnas S. O. parodė, jog buvo pradėtas tyrimas dėl N., kuris buvo sulaikytas su labai dideliu kiekiu narkotikų. Vystant toliau buvo sužinota, kad iš jo tolimesniam platinimui narkotikus gauna E. Š., todėl buvo atliekamas tyrimas E. Š. atžvilgiu. Pradėjus tyrimą duomenų dėl V. K. nebuvo, V. K. „išlindo“ tyrimo eigoje. Su asmeniu, kuriam suteiktas anonimiškumas, jis bendravo, pagal jų parengtą planą ir atliktą tyrimą jis turėjo įsigyti narkotinės medžiagos iš E. Š.. Eigoje viskas pasikoregavo, nes juo nepasitikėjo ir narkotinių medžiagų nedavė.
Aukščiau aptartus liudytojo policijos pareigūno S. O. parodymus, kad jis NVIV dalyviui pasiūlė susitikti su E. Š. ir susitarti su juo dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, kad NVIV dalyvis 2010-07-15 buvo susitikęs su E. Š. ir tarėsi dėl psichotropinės medžiagos pirkimo - pardavimo, kad 2010-07-20 NVIV dalyvis buvo susitikęs su V. K., kuris iš E. Š. už 490 Lt įgijo psichotropinės medžiagos pirovalerono ir pardavė ją NVIV dalyviui, patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, slapto sekimo protokolai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, kita bylos medžiaga.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuriam suteiktas Nr. 377, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-14 (2 t., b.l. 146) parodė, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB pareigūnas S. O. jam pasiūlė dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Dėl minėto pasiūlymo jis sutiko. Jis asmeniškai asmens, kurio atžvilgiu bus atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, nepažįsta.
Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole (1 t., b.l. 138) užfiksuota, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus iš E. Š. buvo siekiama įsigyti psichotropinių medžiagų. Atliekant šiuos veiksmus 2010-07-15 apie 12.00 val. buvo apžiūrėtas NVIV dalyvis „377“. Po NVIV dalyvio apžiūros apie 13.20 val. NVIV dalyvis išleistas iš sutartos vietos nuvyko adresu Taikos pr. 52, Klaipėdoje, kur susitiko su E. Š.. Po trumpo pokalbio dėl amfetamino pirkimo ir kainos jie sutarę vėliau susitikti išsiskyrė. E. Š. sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo. Po išsiskyrimo NVIV dalyvis sugrįžo į prieš tai sutartą vietą.
2010-07-27 pažymoje (1 t., b.l. 36-39) bei 2010-07-27 slapto sekimo protokole (1 t., b.l. 33-35) užfiksuota, jog slapto 2010-07-15 E. Š. sekimo metu nustatyta, kad: 13.22 val. E. Š. susitiko su vyru Nr. 1 prie „Swedbanko“ Taikos pr. Pasikalbėję pastarieji išsiskyrė, E. Š. įsėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, kuriame sėdėjo moteris Nr. 2 bei mažametis vaikas, o vyras Nr. 1 nuėjo be slapto sekimo.
Kaip matyti, liudytojo policijos pareigūno S. O. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas bei slapto sekimo protokolas patvirtina, kad pirmieji tarpusavyje dėl psichotropinės medžiagos pirkimo – pardavimo bendravo nuteistasis E. Š. ir NVIV dalyvis, o ne nuteistasis V. K. buvo sandorio dėl psichotropinės medžiagos pardavimo iniciatoriumi. Pastarasis, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė liudytojas S. O., „išlindo“ tik tyrimo eigoje.
2010-08-06 pažymoje (1 t., b.l. 68-70) bei 2010-08-09 slapto sekimo protokole (1 t., b.l. 65-67) užfiksuota, jog slapto 2010-07-20 V. K. sekimo metu nustatyta, kad: 19.20 val. V. K. susitiko su vyru Nr. 1 bei vyru Nr. 2 Klaipėdos universiteto kieme, pastarieji be tikslo vaikštinėjo Klaipėdos universiteto kiemo teritorija. 20.45 val. V. K. kartu su vyru Nr. 1 ir vyru Nr. 2 atėjo į Kretingos g. 17 namo kiemą, kur išsiskyrė, V. K. prie Kretingos g. 17 namo pirmos laiptinės susitiko su E. Š., o vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 užėjo i Kretingos g. 17 namo antrą laiptinę. 20.48 val. V. K. išsiskyrė su E. Š., V. K. priėjo prie vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 2, o E. Š. kieme susitiko su moterimi Nr. 3 bei mažamečiu vaiku ir nuėjo. Netrukus V. K. kartu su vyru Nr. 1 ir vyru Nr. 2 atėjo į Klaipėdos universiteto kiemą, kur sėdėjo krūmuose. 21.39 val. pastarieji atėjo prie Kretingos g. 21 namo, kur išsiskyrė, V. K. nuėjo link Kretingos g. 17 namo, o vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 liko laukti be slapto sekimo. 21.40 val. V. K. atėjo į Kretingos g. 17 namo kiemą ir priėjo prie E. Š. bei moters Nr. 3. Moteris Nr. 3 suskaičiavusi padavė V. K. pinigus ir pastarieji išsiskyrė, V. K. nuėjo link Kretingos g. 21 namo, o E. Š., moteris Nr. 3 bei vaikas nuėjo link Įgulos g. Netrukus V. K. atėjo į Kretingos g. 21 namo kiemą, kur susitiko su vyru Nr. 1 ir vyru Nr. 2. Trumpai pakalbėję pastarieji išsiskyrė.
2010-07-26 pažymoje (1 t., b.l. 36-39) bei 2010-07-27 slapto sekimo protokole (1 t., b.l. 33-36) užfiksuota, jog slapto 2010-07-20 E. Š. sekimo metu nustatyta, kad: <...> 20.45 val. E. Š. prie Kretingos g. 17 namo pirmos laiptinės susitiko su V. K., 20.48 val. jie išsiskyrė, E. Š. priėjo prie kieme buvusios moters Nr. 2. bei vaiko ir visi nuėjo, o V. K. priėjo prie kieme laukusių vyro Nr. 1 bei vyro Nr. 8. 21.38 val. E. Š. prie Kretingos g. 15 namo susitiko su vyru Nr. 9, kuris privažiavo automobiliu „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trumpai pakalbėję pastarieji išsiskyrė, vyras Nr. 9 automobiliu nuvažiavo, o E. Š. atėjo į Kretingos g. 17 namo kiemą, kuriame laukė moteris Nr. 2 su vaiku. 21.40 val. prie pastarųjų priėjo V. K.. Moteris Nr. 2 suskaičiavusi padavė V. K. pinigus ir pastarieji išsiskyrė, V. K. nuėjo link Kretingos g. 21 namo, o E. Š. kartu su moterimi Nr. 2 bei vaiku nuėjo link Įgulos g.
Kaip matyti, aukščiau aptartuose slapto sekimo protokoluose užfiksuota informacija patvirtina, kad 2010-07-20 nuteistieji V. K. ir E. Š. buvo susitikę tiek 20.45 val., tiek 21.40 val. Tačiau nors ir nėra užfiksuota, kaip pastariesiems susitikus 20.45 val. E. Š. V. K. perdavė polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga, o šis E. Š. 1300 Lt, o susitikus 21.40 val. - V. K. buvo grąžinta būtent 810 Lt pinigų suma (užfiksuotas tik pinigų perdavimo faktas), šias aplinkybes patvirtina pokalbių suvestinė, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, daiktų pateikimo protokolas, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Iš 2010 m. liepos 16 – 30 d. pokalbių suvestinės (1 t., b.l. 15-27) pokalbio Nr. 115 matyti, jog 2010-07-20 19.45 val. E. Š. paskambino Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis nustatyta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuteistajam V. K., 1 t., b.l. 42) <...> vyras sako: „o girdi, man reikia greitai, nes aš karoče stoviu pas tave laiptinėje“ <...> E. Š. sako: „nu ir kiek tu nori?“ <...> „<...> o tu litais turėsi iš kart prie savęs?“. Vyras: „jo, aš turiu, bet aš negaliu laukti“. <...> E. Š.: „<...> man reik namo tada eit“. Vyras: „davai, tada kažkaip greit, nes ten supranti blet nuvažiuos visa varkė“. <...> E. Š.: „nu tai tu būk prie laiptinės, lauk manęs“. Vyras: „gerai, davai laukiu“. <...>.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis teismas laiko, jog ši pokalbių suvestinė paneigia nuteistųjų versiją, kad neva tai E. Š. V. K. pinigus perdavė kaip atlyginimą už darbą – žolės pjovimą. Iš aptartos pokalbių suvestinės matyti, jog nuteistasis E. Š., nuteistajam V. K. pasakius, kad jam reikia greitai, klausė, ar jis turės su savimi pinigų. Tuo atveju, jei pinigai būtų buvę skirti V. K. už darbą, E. Š. nebūtų pastarojo klausęs, ar šis turi pinigų su savimi, priešingai, to būtų klausęs V. K..
Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole (1 t., b.l. 150-151) užfiksuota, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus 2010-07-20 apie 18.30 val. buvo apžiūrėtas NVIV dalyvis „377“. Po ko NVIV dalyviui buvo įteikti prieš tai apžiūrėti pinigai 1300 Lt sumoje, skirti iš E. Š. ir V. K. įsigyti 100 g psichotropinių medžiagų. Po to NVIV dalyvis buvo aprūpintas specialia garso ir vaizdo įrašymo aparatūra. Apie 19.20 val. NVIV dalyvis nuvyko adresu H. Manto g. 84 Klaipėdoje prie Klaipėdos universiteto, kur susitiko su V. K. ir dar vienu nežinomu asmeniu, po trumpo pokalbio su V. K. visi trys vaikščiojo po universiteto miestelį, kol V. K. kažkam paskambino, po ko visi nuėjo prie Kretingos g. 17 namo, Klaipėdos m., kur einant V. K. NVIV dalyvis padavė pinigus, sumoje 1300 Lt, o pastarasis paėmęs pinigus nuėjo ir susitiko su E. Š. Kretingos g. 17 namo laiptinėje, o NVIV dalyvis su tuo pačiu nežinomu asmeniu nuėjo laukti į kitą to paties namo laiptinę. Po susitikimo su E. Š. V. K. susitiko su NVIV dalyviu ir tuo pačiu nežinomu asmeniu, po ko visi grįžo į universiteto kiemą ir įlindo į ten augančius krūmus. V. K. išsitraukė elektronines svarstykles, ant kurių padėjo polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais ir pasvėrė, po ko NVIV dalyviui pasakė, kad čia yra 35 gramai amfetamino, po to tą maišelį su amfetaminu padavė NVIV dalyviui. Visi ilgai tupėjo krūmuose ir laukė, kol V. K. paims pinigus iš E. Š.. Po kurio laiko V. K. vėl nuėjo ir susitiko su E. Š., po ko grįžo atgal pas NVIV dalyvį ir padavė pinigus sumoje 810 Lt. Paėmęs pinigus NVIV dalyvis sugrįžo į prieš tai sutartą vietą.
Pokalbių suvestinėje (priede prie 2010-07-20 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, 1 t., b.l. 154-157) be kita ko užfiksuota, kaip dalyvis Nr. 377 kalbasi su nuteistuoju V. K. dėl 100 g pirkimo, V. K. pasakius, kad 1300 Lt nepakanka, dalyvis Nr. 377 liepė paimti mažiau – 98 g arba 97 g. Vėliau V. K. pasakė, kad su maišeliu rodo tik 37.
Liudytoja vyriausioji tyrėja R. B. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 172-173) parodė, kad ji atliko anoniminio liudytojo apklausą, po to jis dingo, kažkur išvyko, todėl nebeturėjo galimybės apklausti jį pakartotinai.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuriam suteiktas Nr. 377, 2012-07-05 apklausiamas teisėjos (5 t., b.l. 9, 10) parodė, jog V. K. pažįsta, jis buvęs jo klasiokas, E. Š. jis nepažįsta. 2010 m. liepos mėn. policijos komisariate jis gavo pinigus, tam, kad juos panaudotų narkotinei ar psichotropinei medžiagai įsigyti. Konkrečiai kokią medžiagą turi įsigyti, nežinojo. Tą pačią dieną iš V. K. Miško rajone daugiabučio kieme jis nusipirko, kaip V. K. įvardino, psichotropinės medžiagos amfetamino. Amfetaminas buvo supakuotas viename maišelyje. Kiek pamena, jis V. K. perdavė policijos jam duotus pinigus. V. K. parduoti amfetaminą pasiūlė pats, jis jo neįkalbinėjo. Iš V. K. nusipirktą psichotropinę medžiagą jis atidavė policijos pareigūnams. Smulkesnių įvykio aplinkybių neatsimena.
Nuteistasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 198-200, 3 t., b.l. 8-9) ir teisme (4 t., b.l. 135, 173) kategoriškai teigė, jog įvykio metu kartu su juo buvo liudytojas E. M., pravarde „Š“, o taip pat liudytojas G. K.. Anot nuteistojo V. K. gynėjo, gynybai iškilo abejonių, ar liudytojas E. M. ir NVIV dalyvis nėra vienas ir tas pats asmuo, kuris apklausiamas teisme du kartus - kaip liudytojas ir kaip įslaptintas liudytojas davė skirtingus parodymus.
Iš posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l. 7) parodė, kad V. K. yra jo klasiokas. Jis pravardės neturėjo, pravardė „Š“ jam nieko nesako. Taikos pr. 40, Klaipėda, jis gyveno nuo vaikystės, dabar ten gyvena jo tėvai. Ar 2010 m. liepos mėn. buvo susitikęs su V. K., nežino, neprisimena. Narkotikai jų „neriša“, jis su policija nebendradarbiavo, E. Š. nepažįsta.
Po šio liudytojo apklausos atsakydamas į gynėjo klausimą nuteistasis V. K. parodė (5 t., b.l. 7-8), kad šis liudytojas buvo žinomas kaip „Š“.
Kaip matyti, tiek liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, 2012-07-05 apklausiamas teisėjos (5 t., b.l. 9, 10), tiek liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l. 7) parodė, kad V. K. yra jo klasiokas. V. K. nuteistas ir už tai, kad 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, gabeno, laikė ir pardavė NVIV dalyviui Taikos pr. 40 namo, Klaipėdos m., bendro naudojimo patalpose. Liudytojas E. M. parodė, kad Taikos pr. 40, Klaipėda, jis gyveno nuo vaikystės, dabar ten gyvena jo tėvai. Kadangi nuteistasis V. K. kategoriškai teigia, kad įvykio metu kartu su juo buvo būtent E. M., pravarde „Š“, apeliacinis teismas laiko, jog nepaneigta gynėjo iškelta versija (o šios versijos nei paneigti, nei patvirtinti, neatskleidžiant valstybės paslaptį sudarančią informaciją teismas neturi galimybės), kad anoniminis liudytojas Nr. 377 ir liudytojas E. M. yra vienas ir tas pats asmuo. O kadangi anoniminio liudytojo Nr. 377 parodymai sutampa su kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais, apeliacinis teismas šiais parodymais remiasi, o liudytojo E. M. parodymais – ne.
Teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 190) taip pat buvo apklaustas ir liudytojas G. K., kuris, anot nuteistojo V. K., buvo kartu įvykio metu. Minėtas liudytojas parodė, kad su V. K. yra pažįstami nuo vaikystės, gali būti, kad 2010-07-20 vaikščiojo. Parkelyje jie gerdavo alų, būdavo miesto parke. Universiteto kiemelyje gal ir buvo susitikę, neatsimena. Pažįsta vieną Egį, bet pavardės nežino, labai seniai tas buvo. E. pažįstamas nuo vaikystės. Yra buvę, ir ne vieną kartą, kad visi susitikdavo. Neatsimena, kad kiti reikalai būtų buvę. Kaip matyti, šis liudytojas nei patvirtino, nei paneigė, kad 2010-07-20 psichotropinių medžiagų pirkimo - pardavimo metu buvo kartu su nuteistuoju V. K., todėl jo parodymai esminės reikšmės bylai neturi.
Daiktų pateikimo protokole (1 t., b.l. 149) užfiksuota, jog NVIV dalyvis Nr. 377 savo iniciatyva pateikė 810 Lt ir užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kuris patalpintas į polietileninį paketą Nr. 0048526, kuris užplombuotas.
Specialisto išvadoje Nr. 140-(5458)-IS1-5480 (1 t., b.l. 162-163) pažymėta, jog tirti pateiktų miltelių masė yra 54,879 g, konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio su raudonos spalvos juostele, kuriuos 2010-07-20 savanoriškai pateikė NVIM dalyvis Nr. 377, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga pirovaleronas.
Remdamasi aptartu teisėjų kolegija laiko, jog aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2010-07-20 apie 20.30 val. nuteistasis V. K. 100 g psichotropinės medžiagos pirkimui iš NVIV dalyvio paėmė 1300 Lt, apie 20.45 val. susitiko su nuteistuoju E. Š., iš kurio įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 54,879 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga pirovaleronas, šią medžiagą V. K. perdavė NVIV dalyviui Nr. 377, o apie 21.40 val. iš E. Š. paėmė 810 Lt ir grąžino NVIV dalyviui Nr. 377. Be to, aukščiau aptarti įrodymai paneigia nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, kad neva tai pats nuteistasis E. Š. psichotropinę medžiagą perdavė pirkėjui ir paėmė iš jo pinigus, kadangi nėra užfiksuota, kad nuteistasis E. Š. 2010-07-20 būtų bendravęs su asmenimis, įvykio metu buvusiais kartu su nuteistuoju V. K., NVIV dalyvis taip pat nenurodė, kad psichotropinę medžiagą jam būtų perdavęs pats nuteistasis E. Š., jis nurodė (5 t., b.l. 10), jog psichotropinę medžiagą pirko iš V. K..
Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2010-08-04
Nuteistojo V. K. gynėjo apeliaciniame skunde kategoriškai neigiama, kad nuteistasis V. K. 2010-08-04 iš nuteistojo K. J. įgijo 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos MDMA, gabeno, laikė ir pardavė ją NVIV dalyviui Nr. 377.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-27 (2 t., b.l. 198-200) duoti parodymai, kur jis, dalyvaujant jo gynėjui adv. E. Staponkui, parodė, jog 2010 m. liepos mėn. per „Jūros šventę“ per pažįstamus susipažino su vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Į savo telefono adresų knygą jį yra įsivedęs ir pavadinęs „F“, kodėl jį taip užsivardijo, nežino. Dar „Jūros šventės“ metu jis pasakė, kad jei reikės, gali gauti „ekstazy“ tablečių, vadinamų „ratais“. Rugpjūčio 4 d. jis vėl susitiko su „Š“ ir jis pradėjo jo klausti, ar jis nežino, iš kur gauti „ratų“. Tuomet jis parašė „F“ ir paklausė, ar gali susitikti tuo pačiu klausimu. Jis jam atrašė, kiek jis norės. Jis parašė, kad už 100 Lt, o tada „F“ jam atrašė, kad vėliau. Už 100 Lt „ratų“ norėjo „Š“, jis pats tai jam pasakė. Po kurio tai laiko, galimai po poros valandų, jam paskambino „F“ ir pasakė, kad jis greitai vienas pats atvažiuotų iki barako, kuris yra šalia „Nefridos“ klinikos, esančios Žvejybos uosto rajone. Jis paėmė iš „Š“ 100 Lt ir nuvažiavo iki minėto barako. Kai jau buvo prie barako, kaip suprato, „F“ jį pamatė pro langą ir ranka pamojo, kad ateitų. Įėjęs į barako laiptinę palipo į antrą aukštą, kur bendro naudojimo laiptinės aikštelėje susitiko su „F“, padavė jam 100 Lt, o jis iš polietileninio maišelio išėmė ir jam padavė 10 apvalių, baltos spalvos tablečių. Kadangi „F“ maišelis buvo suplyšęs ir jame buvo kelios sulūžusios tabletės, „F“ jam jas atidavė nemokamai, o jis jas susivyniojo į vienkartinį autobuso bilietėlį ir įsidėjo į kišenę. Ką su jomis būtų daręs, nežino, gal jas būtų kam nors atidavęs, o gal būtų išmetęs. Išsiskyręs su „F“ atvažiavo iki „Š“ namų ir jo namo laiptinėje, Taikos pr. 40, tarp aukštų jam atidavė tas tabletes ir jie išsiskyrė. Jis ėjo link stotelės, kad važiuoti namo, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kam „Š“ buvo reikalingas amfetaminas ir „ratai“, nežino. Su E. M. – „Š“ nėra susipykę ir jis jo neapkalba.
Po šių parodymų pagarsinimo nuteistasis V. K. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 129-130) parodė, jog parodymai neteisingi, „ratų“ jis iš nieko neėmė, jis apkalbėjo du žmones. Prieš tai davė kitokius parodymus, nes norėjo išeiti į laisvę.
Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai 2010-09-02 duoti parodymai (3 t., b.l. 8-9), kur jis, dalyvaujant jo gynėjui adv. E. Staponkui, parodė, jog 2010-08-27 apklaustas pas tyrėją davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Rupgjūčio 4 d. vėl susitiko su „Š“. Pastarasis jo paklausė, iš kur gauti „ratų“. Tada jis parašė pažįstamam, kurį telefone buvo įrašęs „F“, paklausė, ar gali susitikti tuo pačiu klausimu. Jis jo paklausė, kiek norės. Parašė jam, kad nori už 100 Lt, o jis jam atrašė, kad vėliau. Maždaug po poros valandų paskambino „F“ ir pasakė, kad jis greitai atvažiuotų iki pastato netoli „Nefridos“ klinikos. Paėmęs iš „Š“ 100 Lt nuvažiavo iki nurodytos vietos. Jį pamatęs „F“ pamojo ranka. Įėjęs į pastatą laiptinės aikštelėje sutiko „F“ ir padavė jam 100 Lt, o jis jam padavė 10 tablečių, kurias jis įsidėjo į kišenę. Tada atvažiavo iki „Š“ namų ir laiptinėje atidavė jam tabletes. Einant link stotelės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pas jį kišenėje buvo rasta pusantros tabletės, tai tos pačios tabletės, kurias paėmė iš „F“.
Po šių parodymų pagarsinimo nuteistasis V. K. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 129-130) parodė, jog tyrėja jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į teismą, viską patvirtinti ir tada jį paleis. Po tų parodymų jį paleido. Apklausų metu gynėjas dalyvavo, tačiau jis gynėjui nesakė, kad jį verčia duoti parodymus. Jis galvojo tik apie tai, kaip greičiau išeiti. Suprato, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją negali duoti kitokių parodymų, nes jo nebepaleis.
Kaip matyti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. K. pripažino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, o teisiamojo posėdžio metu ėmė neigti savo parodymus. Tačiau, kad nuteistasis V. K. visgi atliko jam inkriminuotus veiksmus, patvirtina byloje surinkti ir ištirti objektyvūs įrodymai.
Liudytojas policijos pareigūnas S. O. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133) parodė, jog veika imituojama buvo ir prie Taikos pr. esančio bendrabučio. Nusikalstamą veiką imituojantis asmuo susitarė susitikti prie to namo. Byloje yra sekimo medžiaga ir surašytas protokolas. V. K. sekė, jis iš K. J. pirko tabletes.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo policijos pareigūno S. O. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 149-153) duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2010-08-04 jam dalyvis pranešė, jog V. K. jam pasiūlė įsigyti „ekstazy“ tablečių, kurių viena kainuoja 10 Lt. Tą pačią dieną po pietų pas jį į tarnybines patalpas atvyko dalyvis, su kuriuo sutarė, kad jis šiandieną pabandys iš V. K. nusipirkti 10 vnt. „ekstazy“ tablečių. Dalyvis buvo apžiūrėtas, kad neturėtų pašalinių daiktų, po to dalyvis susiskambino su V. K. ir suderino susitikimo vietą ir laiką. Dalyviui buvo įteikti pinigai sumoje 100 Lt. Sutartu laiku dalyvis susitiko su V. K., kuris į susitikimą buvo atvažiavęs su kažkokiais vaikinais automobiliu. V. K. su savo draugais išsiskyrė, po ko su dalyviu V. K. išsikvietė taksi automobilį ir atvažiavo į Taikos pr. esantį bendrabutį, į kurį abu ir užėjo, kur dalyvis V. K. perdavė 100 Lt. Panašiai praėjus pusvalandžiui V. K. išėjo ir nuėjo iki prekybos centro „Grandus“, kur susitiko su kažkokiu vyru, po ko abu nuėjo link parduotuvės „Marios“, kur prie tos parduotuvės tas vyras pasiliko, o V. K. užėjo į Minijos g. 129 namo antrą laiptinę. Užtrukęs apie 10 minučių V. K. išėjo iš to namo ir susitikęs su tuo pačiu vyru grįžo prie prekybos centro „Grandus“, dar po kurio tai laiko V. K. atėjo prie Baltijos pr. 20 namo, kur kažką pakėlė nuo žemės, po ko atėjo į greta to namo esantį stadioną, kur susitiko su dar vienu vyru ir mergina, kur sustoję visi kalbėjosi. Po to jie išsiskyrė ir panašiai apie 18.30 val. V. K. sugrįžo į bendrabutį, kur jo laukė dalyvis, kur dalyviui padavė 10 vnt. tablečių, kurios buvo įvyniotos į kasos aparato popierinį čekį. Pabuvęs keletą minučių V. K. išėjo ir atėjo į autobusų sustojimą prie restorano „Neapolis“, kuris yra priešais Akropolį. Kur yra V. K., jis pranešė kolegoms, kad jie sulaikytų V. K., kolegos R. A. ir A. J. V. K. sulaikė. V. K. asmens kratos metu kolegos rado V. K. asmens tapatybės kortelę, 50 Lt, mobilaus ryšio telefoną, bei sulankstytą popieriuką - vienkartinį bilietą, kuriame buvo keletas šviesios spalvos kietos medžiagos gabaliukų, kurie buvo patalpinti į paketą ir užplombuoti. Jis tuo metu susitiko sutartoje vietoje su dalyviu, kur dalyvis jam pateikė 10 vnt. tablečių, kurios buvo įvyniotos į kasos aparato čekį. Klausantis V. K. pokalbių bei kitų priemonių pagalba pavyko nustatyti, kad 2010-08-04 10 „ekstazy“ tablečių V. K. įsigijo iš K. J., kuris tuo metu nuomojo butą adresu Minijos g. 129-64, Klaipėdos m.
Teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133) liudytojas policijos pareigūnas S. O. parodė, jog parodymai teisingi, juos tvirtina.
Teisiamojo posėdžio metu ( 4 t., b.l. 132) liudytojas policijos pareigūnas R. A. parodė, kad šio ikiteisminio tyrimo iniciatorius buvo S. O.. 2010 m. rugpjūčio mėn. kolega S. O. pasakė, kad bus atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, bus bandoma iš V. įsigyti narkotikų. Buvo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės, buvo vykdomas slaptas sekimas. Narkotines medžiagas V. pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui. Sulaikius V. pas jį kišenėje rado lankstinuką. Po to šioje byloje buvo nustatyta, kad ir K. realizuoja narkotikus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 154-156) liudytojo policijos pareigūno R. A. duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2010-08-04 kolega S. O. pasakė, kad šiandien pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą bus atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš vaikiną, vardu V., kurio pavardės nepamena. Kolega S. O. paaiškino, kad kai įvyks sandoris, t.y., kai bus perduotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui, reikės jo pagalbos, kad sulaikyti V.. Iš kolegos S. O. žinojo, kad tą dieną bus atliekamas slaptas sekimas V. atžvilgiu. Tą pačią dieną, panašiai apie 18 val. S. O. jam pasakė, kad greičiausiai sandoris dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų neužilgo įvyks, todėl reikia tarnybiniu automobiliu vykti arčiau Akropolio. Jis kartu su kolega A. J. išvyko iš tarnybinių patalpų ir laukė tolimesnio nurodymo. Neužilgo buvo pranešta, kad sandoris įvyko, todėl reikalinga iš karto sulaikyti V., kuris eina link autobusų sustojimo, esančio priešais Akropolį. Pamatę V. K. iš karto jį ir sulaikė, po ko parsivežė į tarnybines patalpas, kur atliko V. asmens kratą, kurios metu rado jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelą, 50 Lt, mobilaus ryšio telefoną bei sulankstytą popieriuką - vienkartinį bilietą, kuriame buvo keletas šviesios spalvos kietos medžiagos gabaliukų, kuriuos patalpino į paketą ir užplombavo. Iš kolegos S. O. žinojo, kad jam pasisekė nustatyti, iš ko V. įgijo „ekstazy“ tablečių, kurias pardavė dalyviui, taip pat žinojo, kad kolega tęsia tyrimą to nustatyto asmens atžvilgiu, kiek pamena, vardu K..
Teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 132) liudytojas policijos pareigūnas R. A. parodė, jog parodymai teisingi, juos tvirtina.
Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b.l. 176) matyti, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus 2010-08-04 apie 14.40 val. buvo apžiūrėtas NVIV dalyvis „377“. Po NVIV dalyvio apžiūros apie 15.25 val. NVIV dalyviui įteikti pinigai: 4 vnt. dešimties litų vertės kupiūros bei 3 vnt. dvidešimties litų vertės kupiūros. 15.30 val. NVIV dalyvis išleistas iš sutartos vietos nuvyko adresu Žardininkų g. 12, Klaipėdoje, kur susitiko su V. K.. Kartu praleidę apie 1 val. jie taksi automobiliu nuvyko prie adreso Taikos pr. 40, Klaipėdoje, kur NVIV dalyvis V. K. įteikė prieš tai gautus pinigus ir sutarė dėl psichotropinių tablečių pirkimo, po ko jie sutarę vėliau susitikti išsiskyrė. V. K. nuėjo link prekybos centro „Grandus“, esančio Taikos pr. 66a, Klaipėdoje, kur susitiko su vaikinu, su kuriuo kartu nuėjo link Minijos g. 129 namo, Klaipėdoje. Apie 17.34 val. V. K. vienas užėjo į Minijos g. 129 namą, Klaipėdoje, ir išėjo 17.43 val. Po ko nuėjo prie jo laukiančio vaikino, tada kartu nuėjo link Taikos pr. 40 namo, Klaipėdoje, kur užėję į vidų NVIV dalyviui atidavė 10 vnt. šviesios spalvos tablečių, kurios buvo sudėtos į popieriaus lankstinuką, padarytą iš kasos aparato čekio. Po to jie išsiskyrė. Po išsiskyrimo NVIV dalyvis grįžo į sutartą vietą, kur atidavė iš V. K. įsigytas tabletes.
2010-08-06 pažymoje (1 t., b.l. 68-70) bei 2010-08-09 slapto sekimo protokole (1 t., b.l. 65-67) užfiksuota, jog slapto 2010-08-04 V. K. sekimo metu nustatyta, kad 15.40 val. vyras Nr. 1 įsėdo į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo vyras Nr. 4 bei šalia jo V. K. ir vyras Nr. 5. 15.40 val. pastarieji atvažiavo į „Eglės“ turgaus aikštelę ir susitiko su iš automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusiu vyru Nr. 6. Trumpai pašnekėję pastarieji išsiskyrė, vyras Nr. 6 liko turgaus aikštelėje, o V. K., vyras Nr. 1, vyras Nr. 4 bei vyras Nr. 5 įsėdo į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiavo prie Statybininkų pr. - Žardininkų g. sankryžos. Iš automobilio išlipo V. K. bei vyras Nr. 1, o vyras Nr. 4 bei vyras Nr. 5 automobiliu „BMW“ nuvažiavo. 16.14 val. V. K. bei vyras Nr. 1 atėjo prie prekybos centro „IKI Žardė“ ir įsėdo į taksi automobilį, valstybinis Nr. T 07801. 16.22 val. pastarieji atvažiavo prie Taikos pr. 40 namo. Iš taksi automobilio išlipo vyras Nr. 1 ir užėjo į Taikos pr. 40 namą, o V. K. liko taksi automobilyje. 16.28 val. vyras Nr. 1 išėjo iš Taikos pr. 40 namo ir priėjo prie taksi automobilio. Iš taksi automobilio išlipo V. K. ir kartu su vyru Nr. 1 užėjo į Taikos pr. 40 namą. 16.43 val. V. K. išėjo iš Taikos pr. 40 namo. 16.57 val. V. K. atėjęs prie parduotuvės „Norfa Grandus“, esančios Taikos pr., kažko laukė. 17.17 val. prie V. K. priėjo vyras Nr. 7. 17.30 val. V. K. bei vyras Nr. 7 atėjo prie parduotuvės „Marios“. 17.34 val. V. K. užėjo į Minijos g. 129 namo 2 laiptinę, o vyras Nr. 7 liko laukti prie parduotuvės „Marios“. 17.43 val. V. K. išėjo iš Minijos g. 129 namo, priėjo prie vyro Nr. 7 ir abu atėjo prie parduotuvės „Norfa Grandus“, kur išsiskyrė, vyras Nr. 7 nuėjo be slapto sekimo, o V. K. atėjo prie Baltijos pr. 20 namo ir kažką paėmė nuo žemės. 17.55 val. V. K. nuėjo nuo Baltijos pr. 20 namo ir atėjo į netoliese esantį stadioną, kur susitiko su vyru Nr. 8 bei su moterimi Nr. 9 ir kalbėjosi. 18.02 val. pastarieii išsiskyrė, vyras Nr. 8 bei moteris Nr. 9 pasiliko stadione, o V. K. žvalgydamasis atėjo į Taikos pr. 40 namą. 18.24 val. V. K. išėjo iš Taikos pr. 40 namo. 18.30 val. Taikos pr. prie „Neapolio“ V. K. buvo sulaikytas policijos darbuotojų.
Iš daiktų pateikimo protokolo (1 t., b.l. 175) matyti, kad NVIV dalyvis Nr. 377 savo iniciatyva pateikė popieriaus lankstinuką (padarytą iš kasos aparato čekio), kuriame yra 10 vnt. šviesios spalvos tablečių. Lankstinukas su tabletėmis įdėtas į polietileninį paketą Nr. 0044135, kuris užplombuotas.
Specialisto išvadoje Nr. 140-(5897)-IS1-6361 (1 t., b.l. 183-184) konstatuota, kad baltos spalvos tablečių, pateiktų 2010-08-04 NVIV dalyvio Nr. 377, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurio masė 0,663 g.
Iš asmens kratos protokolo (1 t., b.l. 189) matyti, jog V. K. kratos, atliktos 2010-08-04, metu pas jį be kita ko rastas ir paimtas sulankstytas visuomeninio transporto bilietėlis, kurio viduje yra trys šviesios spalvos kietos medžiagos gabaliukai. Bilietas su minėtais gabaliukais patalpintas į paketą Nr. 0048543, kuris užplombuotas.
Specialisto išvadoje Nr. 140-(5871)-IS1-5959 (1 t., b.l. 196-197) konstatuota, kad šviesaus tablečių fragmentų ir miltelių mišinio, 2010-08-04 asmens kratos metu rasto pas V. K., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 0,101 g.
Iš 2010 m. liepos 21 d. – rugpjūčio 4 d. suvestinėje (1 t., b.l. 44-59) esančių pokalbių Nr. 1578, Nr. 1580-1628, Nr. 1630, Nr. 1636-1656 matyti, kad 2010-08-04 nuo 13.27 val. iki 17.35 val. trumposiomis sms žinutėmis ir telefoniniu pokalbiu V. K. bendravo su Nr. +370 671 43161, tarėsi dėl susitikimo, 10 vnt. „apvalių“ įsigijimo, buvo susitikę. Bylos medžiaga (1 t., b.l. 73) nustatyta, jog telefono Nr. +370 671 43161 priklauso K. J..
Iš prie V. K. priklausančio telefono „Nokia N73-1“ apžiūros protokolo pateiktų iš telefono aparato ir SIM kortelės išsaugotų duomenų (2 t., b.l. 1-12) matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užvadintas „F“, 2010-08-04 V. K. su asmeniu „F“ susirašinėjo dėl „apvalių“.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (3 t., b.l. 1-6) matyti, jog nuteistasis V. K. atpažino K. J. kaip asmenį, kurį žino kaip „F“, ir iš kurio jis 2010-08-04 nupirko už 100 Lt 10 tablečių „ratų“ ir kuris jam davė dar kelias sulūžusias tabletes.
Nuteistasis K. J. teisiamojo posėdžio metu (4 t. b.l. 131) parodė, kad įvykio nelabai pamena, patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 156-157) duoti parodymai teisingi. Apklausiamas 2010-08-25 (3 t., b.l. 156-157) parodė, jog jam atrodo, kad 2010-08-04 neturėjo tablečių, taip vadinamųjų minusų, ir tą dieną jų niekam nei pardavė, nei davė. V. K. nepažįsta, neturi pažįstamų, kurių vardas būtų „V“.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (3 t., b.l. 158-163) matyti, jog K. J. V. K. atpažino kaip asmenį, kurį žino kaip „T“ ir kuriam yra davęs „žolės“.
Nors nuteistasis K. J. nepatvirtino, kad jis V. K. 2010-08-04 pardavė 10 vnt. tablečių bei tablečių fragmentų ir miltelių mišinį už 100 Lt, jis nuospredžio, kuriuo nuteistas būtent už šią nusikalstamą veiką, neskundžia, kas leidžia daryti išvadą, jog sutinka su teismo išvadomis, kad būtent jis 2010-08-04 17.35 val. Minijos g. namo Nr. 129 antroje laiptinėje, Klaipėdos m., 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir tablečių fragmentų bei miltelių mišinį, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA, už 100 Lt pardavė V. K.. Tai patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai: paties nuteisojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, slapto sekimo protokolas, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, telefoninių pokalbių bei trumpųjų sms žinučių suvestinės, daiktų pateikimo protokolas, specialisto išvados, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai.
Dėl provokavimo padaryti nusikalstamas veikas
Anot nuteistojo E. Š., nusikalstamų veikų padarymas buvo išprovokuotas policijos pareigūnų ir įslaptinto liudytojo, kurie darė tokį poveikį, kad skatintų nusikalstamos veikos padarymą.
Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacijos faktas nustatytinas tokiu atveju, kai galima daryti išvadą, kad konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Kokiais vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta ir išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A–P–6/2008. Šioje nutartyje suformuluotos taisyklės, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką:
Pirma, tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą;
Antra, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys, privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima;
Trečia, išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus;
Ketvirta, nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį;
Penkta, nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti;
Šešta, pageidautina, kad ne viešo pobūdžio veiksmų atlikimas būtų kontroliuojamas teismo, nors prokuroro kontrolė savaime Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo nereiškia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. 2A–P–2/2009, papildant aukščiau minėtoje nutartyje nurodytus atvejus, leidžiančius atskirti leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos, pažymėta, jog atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar buvo duomenų, kad asmuo anksčiau yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, bei tai, kokio dydžio materialinis skatinimas buvo taikytas, kad nusikalstama veika būtų tęsiama.
Pagal teismų praktiką, nustatant, ar atliekant NVIV E. Š. ir V. K. nebuvo išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką, t.y. parduoti liudytojui Nr. 377 psichotropinės medžiagos, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti įslaptintam liudytojui Nr. 377 atlikti prieš nuteistuosius NVIV, ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimą, ar atliekant NVIV nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A–P–6/2008, 2K-192/2010, 2K-418/2010, 2K-113/2011, 2K-180/2013).
Nagrinėjamu atveju liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 377, atliko nuteistųjų E. Š. ir V. K. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK 159 str. Tokių veiksmų atlikimo pagrindas yra ne „pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau“, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant (kasacinė byla Nr. 2K-113/2011).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas 2010-07-14 nuteistojo E. Š. atžvilgiu buvo pradėtas vyresniojo tyrėjo S. O. 2010-07-14 tarnybinio pranešimo pagrindu (1 t., b.l. 1-2, 9), kuriame nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK ONTB 4-ajame skyriuje gauta ir patikrinta informacija, kad E. Š. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis ir neteisėtai jomis prekiauja. Nurodyta, jog turima duomenų, kad E. Š. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas platina mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba, susitaręs telefonu su asmeniu jis narkotikus pristato į sutartą vietą. Kaip matyti, šiame vyresniojo tyrėjo S. O. 2010-07-14 tarnybiniame pranešime nėra informacijos apie tai, kad kokiam tai asmeniui būtų siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, kas yra privaloma pagal BPK 159 str. 1 d. prieš kreipiantis prokurorui į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuriam suteiktas Nr. 377, apklausiamas 2010-07-14 (2 t., b.l. 146) parodė, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB pareigūnas S. O. jam pasiūlė dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Dėl minėto pasiūlymo jis sutiko. Jis asmeniškai asmens, kurio atžvilgiu bus atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, nepažįsta. Šie liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad pastarajam nuteistasis E. Š., kurio atžvilgiu 2010-07-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gautas ikiteisminio tyrimo teisėjos leidimas anoniminiam liudytojui Nr. 377 prieš jį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (1 t., b.l. 31-32), būtų siūlęs padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant.
Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010-07-14, be pareigūno S. O. tarnybinio pranešimo, kad neva tai gauta ir patikrinta informacija, jog E. Š. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei neteisėtai jomis prekiauja, byloje tuo metu nebuvo daugiau jokių duomenų apie nuteistojo E. Š. galimai daromą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į tai, kokiais sprendimo dėl NVIV atlikimo priėmimo metu duomenimis disponavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras, apeliacinis teismas laiko, kad leidimas atlikti NVIV liudytojui Nr. 377 buvo suteiktas nepagrįstai, pažeidžiant BPK 159 str. numatytas leidimo suteikimo sąlygas.
Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, taip pat negali pripažinti, kad atliekant NVIV buvo tik „prisijungta“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju buvo išprovokuotos naujos nusikalstamos veikos.
Kaip minėta, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas 2010-07-14 (2 t., b.l. 146) parodė, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB pareigūnas S. O. pats jam pasiūlė dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir jis sutiko. Iš aukščiau aptartų liudytojo policijos pareigūno S. O. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 149-153) duotų parodymų matyti, jog tam, kad uždokumentuotų E. Š. nusikalstamą veiką, 2010-07-15 buvo nutarta atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, į tarnybines patalpas buvo pakviestas NVIV dalyvis Nr. 377, kuriam buvo paaiškinta, kad jis turės susitikti su vienu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintoju, kur susitikimo metu jie tik turės susitarti dėl psichotropinės medžiagos amfetamino pirkimo, amfetamino kiekio ir jo kainos, bei suderinti sekančio susitikimo datą. Dalyviui buvo parodyta E. Š. nuotrauka, trumpai apibūdintas, buvo duotas E. Š. mobilaus ryšio telefono numeris. Dalyviui paaiškino, kad paskambinus E. Š. reikia trumpai telefonu pasakyti, kad reikia būtinai susitikti, nes yra svarbus reikalas „dėl to paties“. Tą dieną dalyvis nieko nesiruošė pirkti, nes jo buvo suplanuota, kad dalyvis su E. Š. turi tik susipažinti. Po apžiūros dalyvis paskambino E. Š. ir paprašė susitikti, dar dalyvis E. Š. paaiškino, kad yra svarbus reikalas susitikti „dėl to paties“. Dalyvis su E. Š. sutarė susitikti prie „Swedbanko“. Susitikę trumpai pasikalbėjo ir išsiskyrė. Dalyvis sugrįžo į sutartą vietą ir jam paaiškino, kad viskas yra gerai, kad sutarė dėl 100 g amfetamino pirkimo, bet amfetamino bus tik gal už kelių dienų, nes dabar amfetamino jis neturi ir reikia palaukti. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (5 t., b.l. 118) liudytojas policijos pareigūnas S. O. taip pat parodė, jog pagal parengtą planą liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, turėjo įsigyti narkotinės medžiagos iš E. Š.. Šie aukščiau aptarti liudytojo S. O. parodymai leidžia daryti išvadą, kad liudytojo Nr. 377 susitikimas su nuteistuoju E. Š. ir tarimasis dėl psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo įvyko būtent policijos pareigūnų iniciatyva, būtent policijos pareigūnai ir jų nurodymu liudytojas Nr. 377 ėmėsi iniciatyvos, kai pirmą kartą buvo užmegztas kontaktas su nuteistuoju E. Š., tikėdamiesi susitarti dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo. Nors liudytojas policijos pareigūnas S. O. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133) parodė, jog instruktavo nusikalstamos veikos imitavimo dalyvį ką kalbėti ir kad neprovokuotų, pažymėtina, kad leidžiant nuo 2010-07-15 atlikti NVIV, 2010-07-14 buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis (1 t., b.l. 12-13), kuria taip pat buvo leista nuo 2010-07-15 klausytis telefoninių E. Š. pokalbių jo naudojamu mobilaus ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), daryti jų įrašus, kitaip kontroliuoti šiuo abonentiniu numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, tačiau duomenų apie anoniminio liudytojo Nr. 377 ir nuteistojo E. Š. 2010-07-15 pokalbį, kurio metu jie tarėsi susitikti, duomenų byloje nėra, iš byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b.l. 15-27) matyti, jog pateikti pokalbiai tik nuo 2010-07-16 18.18 val., pirmasis byloje esantis pokalbis pažymėtas Nr. 14, prieš tai buvusių pokalbių nepateikta. Kartu pažymėtina, jog nors 2010-07-14 nutartimi (1 t., b.l. 31-32) taip pat buvo leista E. Š. atžvilgiu atlikti slaptą sekimą, leidžiant daryti vaizdo bei garso įrašus, duomenų apie tokių įrašų darymą 2010-07-15, t.y. E. Š. ir anoniminio liudytojo Nr. 377 susitikimo metu, kas leistų nustatyti jų pokalbio turinį, byloje taip pat nėra. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog nuteistasis E. Š. prichotropinės medžiagos anoniminiam liudytojui iš karto nepardavė, liepė laukti keletą dienų, todėl byloje lieka nepaneigta, kad nuteistasis E. Š. psichotropinėmis medžiagomis disponuoti pradėjo tik po anoniminio liudytojo Nr. 377 prašymo parduoti jam psichotropinių medžiagų. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis E. Š. pirmas parodė iniciatyvą dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, laikymo ir jų pardavimo liudytojui Nr. 377, ir kad ši iniciatyva buvo įgyvendinta liudytojui, veikiančiam pagal NVIV, nedarant E. Š. jokio skatinamojo poveikio. Kartu pažymėtina, jog vykdant sandorį buvo susitarta dėl nemažo kiekio, t.y. 100 g amfetamino pirkimo, už 1 gramą sumokant 13 Lt, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pakankamai didelė pinigų suma – 1300 Lt akivaizdžiai reiškė skatinimą pateikti psichotropinių medžiagų. Apeliacinio teismo vertinimu, iki NVIV sankcionavimo nuteistojo E. Š. atžvilgiu ir liudytojo Nr. 377 susitikimo su juo byloje nebuvo duomenų, kad nuteistasis E. Š. anksčiau būtų padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo pateikta jokios objektyvios informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti E. Š. prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką prieš NVIV dalyviui Nr. 377 užmezgant su juo kontaktą, nepateikta jokių įrodymų dėl E. Š. ankstesnio dalyvavimo neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje. E. Š. daugiau nėra inkriminuota nei viena nusikalstama veika, susijusi su disponavimu psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kas leidžia teigti, jog pareigūnų ir liudytojo Nr. 377 išprovokuoti E. Š. veiksmai – psichotropinės medžiagos pirovalerono laikymas ir pardavimas, už ką jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo vienkartinio pobūdžio. Nustačius, kad NVIV metu nuteistasis E. Š. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, už valstybės sukurstytą veiką jis negali būti baudžiamas.
Iš liudytojo policijos pareigūno S. O. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 149-153) duotų parodymų taip pat matyti, jog NVIV dalyviui E. Š. nurodė, kad kai bus amfetaminas, tai jam (dalyviui) paskambins V, amfetaminą parduos ne jis pats, o jo draugas V.. 2010-07-20 pas jį prieš pietus į tarnybines patalpas atėjo dalyvis ir pasakė, kad vakare apie 19.30 val. bus amfetamino, nes jam pasiskambino V. nuo E. ir dar pasakė, kad jeigu norės amfetamino, tai reikės atvažiuoti prie Klaipėdos universiteto, kad jeigu ims 100 g amfetamino, tai kaina po 13 Lt už gramą. Kaip matyti, nuteistasis E. Š., siekdamas įvykdyti su liudytoju Nr. 377 sudarytą žodinį sandorį, jo įvykdymui (parduodant psichotropines medžiagas) pasitelkė tarpininką, kuris liudytojui Nr. 377 nurodė susitikimo vietą bei amfetamino kainą, dėl kurios jau buvo susitarę E. Š. ir liudytojas Nr. 377.
Pokalbių suvestinė (priedas prie 2010-07-20 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo) (1 t., b.l. 154-157) patvirtina, kad nuteistasis V. K. tarpininkavo dalyviui Nr. 377 parduodant būtent tą psichotropinių medžiagų kiekį, dėl kurio dalyvis Nr. 377 ir nuteistasis E. Š. jau buvo susitarę, dalyvis Nr. 377 taip pat psichotropinę medžiagą siekė įgyti už jau sutartą kainą - 13 Lt už gramą. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad nuteistojo V. K. veiksmai – psichotropinės medžiagos pirovalerono įgijimas, gabenimas, laikymas ir pardavimas liudytojui Nr. 377 – buvo tarpininkavimas vykdant 2010-07-15 tarp nuteistojo E. Š. ir anoniminio liudytojo Nr. 377 sudarytą sandorį dėl psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo, V. K. E. Š. buvo pasitelktas tam, kad būtų iki galo įvykdytas sandoris - nusikalstama veika, kuri buvo išprovokuota. Kadangi aukščiau pripažinta, jog pareigūnų ir anoniminio liudytojo Nr. 377 veiksmais nuteistasis E. Š. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, nuteistojo V. K. veiksmai – tarpininkavimas toliau įgyvendinant išprovokuotą nusikaltimą – taip pat pripažįstami išprovokuotais, o už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama.
Iš ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 149-153) liudytojo policijos pareigūno S. O. duotų parodymų matyti, kad 2010-08-04 jam dalyvis pranešė, jog V. K. jam pasiūlė įsigyti „ekstazy“ tablečių, kurių viena kainuoja 10 Lt. Tą pačią dieną po pietų pas jį į tarnybines patalpas atvyko dalyvis, su kuriuo sutarė, kad jis šiandieną pabandys iš V. K. nusipirkti 10 vnt. ekstazy tablečių. Dalyvis buvo apžiūrėtas, kad neturėtų pašalinių daiktų, po to dalyvis susiskambino su V. K. ir suderino susitikimo vietą ir laiką. Dalyviui buvo įteikti pinigai sumoje 100 Lt.
Byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-07-20 nutartimi (1 t., b.l. 42) buvo leista nuo 2010-07-20 iki 2010-08-20 klausytis V. K. telefoninių pokalbių jo naudojamu mobilaus ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), daryti jų įrašus, kitaip kontroliuoti šiuo abonentiniu numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (1 t., b.l. 43) užfiksuota, kad 2010-07-21 buvo pradėta V. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos metu užfiksuoti pokalbiai, trumposios tekstinės žinutės, kuriose V. K. užšifruotai tariasi dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo. Tačiau kartu pažymėtina, jog 2010 m. liepos 21 – rugpjūčio 4 d. suvestinėje (1 t., b.l. 44-59) tarp 2010-08-04 telefoninių pokalbių ir trumpųjų sms žinučių nėra užfiksuota, kad nuteistasis V. K. būtų kam tai savo iniciatyva skambinęs ar rašęs trumpąją sms žinutę ir siūlęs įsigyti psichotropinių merdžiagų. Suvestinėje pateikti 2010-08-04 pokalbiai ir trumposios sms žinutės nuo 13.27 val., iš pokalbių ir trumpųjų sms žinučių numeracijos galima daryti išvadą, jog byloje pateikti ne visi tos dienos pokalbiai ir ne visos išsiųstos ar gautos trumposios sms žinutės, todėl nėra galimybės nustatyti, koks pokalbis vyko tarp V. K. ir dalyvio Nr. 377, kai buvo tariamasi dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje be ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 149-153) liudytojo policijos pareigūno S. O. duotų parodymų, kad dalyvis Nr. 377 neva tai jam pranešė, jog V. K. jam pasiūlė įsigyti „ekstazy“ tablečių, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis V. K. pirmas parodė iniciatyvą dėl psichotropinių medžiagų pardavimo. Apklausiamas teisėjos (5 t., b.l. 9, 10) anoniminis liudytojas Nr. 377 nepatvirtino, kad V. K. jam būtų siūlęs pirkti psichotropinę medžiagą MDMA, todėl lieka nepaneigti nuteistojo V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, kad jo 2010-08-04 buvo klausinėjama, iš kur gauti „ratų“. Nesant priešingų įrodymų apeliacinis teismas laiko nepaneigtu, kad V. K. buvo išprovokuotas įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti psichotropinę medžiagą MDMA įslaptintam liudytojui Nr. 377, kurią pastarojo prašomas nuteistasis V. K. įgijo iš nuteistojo K. J.. Be to, psichotropinės medžiagos MDMA (10 vnt. tablečių) įgijimo metu nuteistasis K. J. nuteistajam V. K. atidavė ir tablečių fragmentų bei miltelių mišinį, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurią V. K. gabeno ir laikė su savimi. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad V. K. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, visi provokavimo metu gauti įrodymai, šiuo atveju ir dėl 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo, gabenimo ir laikymo, laikomi neteisėtais, o už valstybės sukurstytą veiką V. K. negali būti baudžiamas.
2008 m. vasario 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija, išnagrinėjusi bylą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), savo sprendime priėmė teismų praktikai reikšmingą išaiškinimą, kad visi įrodymai, gauti kurstymo veiksmais, privalo būti atmesti, kaltinamojo prisipažinimas taip pat negali būti naudojamas išprovokuotam padaryti nusikalstamą veiką asmeniui nepalankioms teismo išvadoms pagrįsti. Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (kasacinė nutartis Nr. 2A-P-6/2008) suformuota teismų praktika patvirtina, kad: nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas nepaneigia provokacijos fakto bei jo padarinių, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs provokacijos faktą, gautus duomenis pripažįsta neteisėtais.
Materialinės teisės aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Pagal teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama.
Baudžiamojo proceso normų aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, tačiau proceso veiksmai negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus. Taip pradėtas procesas negali baigtis išprovokuoto asmens nubaudimu. BPK 2 str. nustatyta, kad „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“.
Apeliacinis teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai veikė ne kaip slaptieji agentai, bet kaip agentai provokatoriai, jie išprovokavo nusikalstamų veikų padarymą. Taigi, policijos pareigūnai neapsiribojo iš esmės pasyviu nuteistųjų E. Š. ir V. K. nusikalstamų veikų tyrimu, bet darė tokį poveikį, kad paskatintų nusikalstamų veikų padarymą.
Įvertinus tiek materialiuosius, tiek procesinius teisinius aspektus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje negali būti nustatyta, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, t.y. egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas nutraukti baudžiamąjį procesą nuteistųjų V. K. ir E. Š. atžvilgiu. Todėl šioje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis: V. K. ir E. Š. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl prokuro apeliacinio skundo argumentų
Kadangi nuteistieji V. K. ir E. Š. išteisinami BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su veikų kvalifikavimu bei bausmių skyrimu nuteistiesiems V. K. ir E. Š., nenagrinėjami. Dėl tos pačios priežasties apeliacinis teismas taip pat nebepasisako ir dėl nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinio skundo argumento dėl V. K. skirtos bausmės.
Dėl konfiskavimo
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo BK 72 str. nustatyta tvarka iš V. K. konfiskuoti 100 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos, iš E. Š. - 490 Lt, iš K. J. - 100 Lt. Anot prokuroro, teismas nusprendęs nekonfiskuoti K. J., E. Š. iš nusikalstamos veikos gautų pajamų, o iš V. K. konfiskuoti tik 50 Lt, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad V. K. iš savo nusikalstamos veikos gavo 50 Lt pajamų, todėl, vadovaudamasis BK 72 str. 2 d. 3 p., šias iš nusikalstamos veikos gautas pajamas konfiskavo. Tuo tarpu dėl nuteistųjų E. Š. ir K. J. gautų pajamų už parduotas psichotropines medžiagas nieko nepasisakė.
Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 72 str. 3 d. nustatė, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu: 1) turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti; 2) įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad išprovokuoto nusikaltimo metu E. Š. už anoniminiam liudytojui Nr. 377 parduotus 54,879 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos pirovalerono, gavo 490 Lt. Nors E. Š. baudžiamojon atsakomybėn už išprovokuotą nusikalstamą veiką netraukiamas, tačiau akivaizdu, jog įgydamas 490 Lt jis žinojo, jog šie pinigai yra gauti iš neteisėtos veikos, todėl jie turi būti konfiskuoti. Kadangi 2010-07-20 E. Š. gauti 490 Lt 2010-08-09 kratos metu (2 t., b.l. 57, 65-67, 70-71) nebuvo rasti (galimai šie pinigai iki 2010-08-09 buvo išleisti), iš E. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 490 Lt.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinta įrodytu, kad K. J. 2010-08-04 17.35 val. Minijos g. namo Nr. 129 antroje laiptinėje, Klaipėdos m., 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,663 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei tablečių fragmentų ir miltelių mišinį, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos MDMA, už 100 Lt pardavė V. K.. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 72 str. 2 d. nustatė, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Kadangi K. J. iš nusikalstamos veikos 2010-08-04 gavo 100 Lt, tačiau šie pinigai kratų metu (2 t., b.l. 108, 129-130) nebuvo rasti (galimai šie pinigai iki 2010-08-24; 2010-08-25 buvo išleisti), iš K. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 100 Lt.
Prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, jog priimtu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. K. už 2010-08-04 parduotas 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos MDMA, gavo 100 Lt pajamų. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nustatė, kad V. K. iš savo nusikalstamos veikos gavo 50 Lt pajamų. Iš asmens kratos protokolo (1 t., b.l. 189) matyti, jog V. K. asmens kratos, atliktos 2010-08-04, metu pas jį buvo rasta ir paimta 50 Lt vertės kupiūra, kurios Nr. AH1927386. Pažymėtina, jog 2010-07-20, kai anoniminis liudytojas Nr. 377 nuteistajam V. K. perdavė 1300 Lt, tarp perduotų kupiūrų nebuvo 50 Lt vertės kupiūros, kurios Nr. AH1927386 (1 t., b.l. 140-148). Tuo tarpu 2010-08-04 tarp anoniminio liudytojo V. K. perduotų pinigų 50 Lt vertės kupiūros iš viso nebuvo (1 t., b.l. 172-174). Nustatyta, jog 2010-07-20 E. Š. iš 1300 Lt buvo perduoti 490 Lt, o 810 Lt grąžinti NVIV dalyviui, kuris šiuos pinigus grąžino policijos pareigūnams. 2010-08-04 V. K. iš NVIV dalyvio gavęs 100 Lt juos visus perdavė K. J.. Jokių duomenų, kad 2010-07-20 ar 2010-08-04 V. K. už tarpininkavimą perkant psichotropines medžiagas būtų gavęs atlygį, byloje nėra, todėl daryti išvadą, kad 2010-08-04 kratos metu pas V. K. rasta 50 Lt vertės kupiūra, kurios Nr. AH1927386, yra gauta iš nusikalstamos veikos, nėra pamatuoto pagrindo, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo V. K. atžvilgiu taikyti BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu pirmosios instancijos teismo taikytas 50 Lt vertės turto konfiskavimas naikintinas, ir šie pinigai, kurie buvo perduoti į Klaipėdos apskrities VPK kasą įnešant juos į depozitinę sąskaitą (2 t., b.l. 37, 38, 39), grąžintini V. K..
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną V. K. nuosavybės teisių apribojimą, taikomą jo turtui, t.y. 50 Lt. Tačiau iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties (4 t., b.l. 143-144) matyti, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams nuo 2012-02-26 iki 2012-05-26, po to šis terminas pratęsiamas nebuvo, todėl skundžiamu 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nebeturėjo būti sprendžiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo klausimas, kadangi nuo 2012-05-27 laikinas V. K. nuosavybės teisės apribojimas į jo turtą – 50 Lt buvo pasibaigęs.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kratos metu (2 t., b.l. 70-71) pas E. Š. buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5875)-IS1-5929 (2 t., b.l. 75-76) konstatuota, kad ant elektroninių svarstyklių su užrašu „Mingeda”, 2010-08-09 kratos metu rastų pas E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos MDMA, narkotinės medžiagos kokaino ir narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių) arba kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai. Ir nors 2010-07-20 NVIV dalyviui parduotos psichotropinės medžiagos pirovalerono pėdsakų ant šių svarstyklių rasta nebuvo, pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., b.l. 8-9) nuteistasis V. K. parodė, kad E. Š. ištraukė maišelį su amfetaminu ir virtuvėje ant elektroninių svarstyklių pasvėrė. Tuo tarpu nuteistasis E. Š., neigdamas disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad kratos metu jo namuose rastas ir paimtas svarstykles ne kartą buvo pasiskolinęs V. K.. Iš aukščiau aptarto nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b.l. 150-151) bei pokalbių suvestinės (priedo prie 2010-07-20 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, 1 t., b.l. 154-157) matyti, jog po susitikimo su E. Š. V. K. susitiko su NVIV dalyviu ir nežinomu asmeniu, po ko visi grįžo į universiteto kiemą ir įlindo į ten augančius krūmus, kur V. K. išsitraukė elektronines svarstykles, ant kurių padėjo polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais ir pasvėrė. Kadangi nuteistojo V. K. asmens kratos metu bei kratos pas jį gyvenamojoje vietoje metu elektroninės svarstyklės nebuvo rastos, nepaneigta, kad psichotropinė medžiaga pirovaleronas 2010-07-20 buvo sveriama E. Š. priklausančiomis elektroninėmis svarstyklėmis pastarojo namuose, o po to ir krūmuose. Todėl darytina išvada, kad minėtos svarstyklės buvo panaudotos 2010-07-20 kaip įrankis nusikalstamai veikai daryti (psichotropinėms medžiagoms sverti).
Apylinkės teismas nusprendė elektronines svarstykles, paimtas kratos E. Š. gyvenamojoje vietoje metu, vadovaujantis BK 72 str. konfiskuoti ir dėl jų menkavertiškumo jas sunaikinti. Tačiau pažymėtina, jog 2010-02-18 Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgos išvadų 3 punkte išaiškinta, kad jeigu nusikalstamos veikos rezultatas, įrankis ar priemonė buvo menkaverčiai (pvz., kirvis, peilis), jie ne konfiskuojami, bet iš kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 2 p. arba 4 p. Nors šiuo nuosprendžiu pripažįstama, kad nuteistasis E. Š. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, akivaizdu, kad pas jį rastos elektroninės svarstyklės buvo įsigytos išprovokuotai nusikalstamai veikai daryti kaip nusikalstamos veikos darymo įrankis, todėl elektroninės svarstyklės iš E. Š. turi būti paimamos ir, vadovaujantis BK 94 str. 1 d. 4 p., dėl jų menkavertiškumo sunaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 4 p., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendž i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (dėl 2010-07-20 epizodo) bei pagal BK 260 str. 1 d. (dėl 2010-08-04 epizodo) panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. K. dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). V. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl E. Š. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: E. Š. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). E. Š. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Kitoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti V. K. taikytą jam priklausančio 50 Lt vertės turto konfiskavimą ir prie bylos saugomus pinigus 50 litų grąžinti V. K.. Vadovaujantis BK 72 str. 3 d. 2 p. ir 5 d., konfiskuoti iš E. Š. pinigus 490 litų sumoje. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., konfiskuoti iš K. J. pinigus 100 litų sumoje. Panaikinti E. Š. priklausančių elektroninių svarstyklių „Mingeda“ konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 94 str. 1 d. 4 p., elektronines svarstykles „Mingeda“ dėl jų menkavertiškumo sunaikinti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.