Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Monikai Motiekaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui S. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko, jokių prieštaravimų ieškiniui nepateikė, o bylos procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai jam buvo įteikti asmeniškai, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad lankymosi šeimoje metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 834 Eur atlyginimą, neatskaičius įmokų už būsto paskolą, turi vieną vaiką D. D., gimusi (duomenys neskelbtini). Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, ieškovei neįgalumas nenustatytas. Lankymosi šeimoje metu ieškovės sūnus gulėjo Šiaulių Respublikinėje ligoninėje dėl išoperuoto apendicito. Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovui neįgalumas nenustatytas. Iš gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų, kuriems būtų reikalingas išlaikymas. Ieškovės ir atsakovo sūnus D. D. (12 m.) lanko (duomenys neskelbtini). Berniukui specialieji poreikiai nenustatyti, vaikas gydymo įstaigoje lankosi profilaktiniams patikrinimams pas kardiologą. Ieškovės šeimai atvejo vadyba nėra taikoma, vaiko teisių pažeidimų nebuvo fiksuota. Skyriaus vertinimu, nepilnamečiui vaikui D. D. prašomas priteisti išlaikymas (250 Eur) atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas.

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Monika Motiekaitytė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias, raštu teismui pateiktoje išvadoje, išdėstytas aplinkybes ir siūlė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), arba pradėdami gyventi skyriumi (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra, laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą padidinti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį grindžia padidėjusiais sūnaus D. D. poreikiais, tuo pačiu ir pasikeitusia ekonomine situacija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra, visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo atveju, ieškovė J. D. yra dirbanti, jos darbo užmokestis pagal byloje esančius duomenis per mėnesį į rankas yra apie 800 Eur, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau tuo pačiu už ši nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame kartu su sūnumi gyvena, iki 2030 m. birželio 28 d. moka paskolą.

Atsakovas S. D. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis turi individualią įmonę. Duomenų, kad turėtų savo vardu registruoto nekilnojamo turto, teismas neturi. Pagal teismui pateiktus institucijos, duodančios išvadą, duomenis, neįgalumas atsakovui nenustatytas, tai yra, jis yra darbingas, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Ieškovė J. D. ieškinyje nurodo, kad sūnaus D. D. poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia apie 500 Eur. Ieškovė teismui pateikė pakankamai išsamų paskaičiavimą bei rašytinius įrodymus (dokumentų originalų segtuvą), kokius ir kokia apimtimi reikia tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius, tai yra, teismui pateikti įrodymai susiję ne tik su vaiko poreikiais maistui, drabužiams, buičiai ir pan., bet tuo pačiu ir su vaiko lankomais po pamokiniais užsiėmimais, būreliais. Be to, visiškai pagrįsti ieškovės argumentai, kad vaikui augant, natūraliai didėja ir vaiko poreikiai, todėl išlaikymas, kuris buvo priteistas, kai šalių sūnui buvo 6 metai, šiuo metu nebeatitinka vaiko poreikių, kai jam 12 metų.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Nepaisant to, kad atsakovas viso teisminio proceso metu buvo pasyvus, jį ignoravo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau teismas iš registrų duomenų bei byloje pateiktų duomenų, nustatė, kad atsakovas S. D. yra darbingo amžiaus, neįgalumas jam nenustatytas, dirba individualioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, kaip minėta, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų teismui nepateikė, daugiau išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, todėl teismas daro išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra prastesnė nei ieškovės ir jis turi visas galimybes mokėti šalių sūnui prašomą priteisti 250 Eur išlaikymą.

Įvertinus bylos nagrinėjimo eigoje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai, pakeičiant ankstesnio teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos lėšos nepilnamečio sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės – (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę J. D. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo S. D. valstybei yra priteistinas 57,60 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), tenkinant ieškinį visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo S. D..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-287/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. D. priteisimo ir priteisti iš atsakovo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 71,92 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 92 centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.