Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nusprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 str. 2 d. – dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 str. 1 d. – vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 str. 1 d. – vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – vienų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos jas apimant ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta su pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė vienų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. B. pagal BK 198¹ str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius šios veikos. Priteista iš A. B. 185 Eur R. Š. turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2015-10-06 laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 12.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų m., (duomenys neskelbtini), įsibrovęs pro nerakintas 204 A kabineto duris, iš nerakintos spintos pagrobė R. Š. priklausančią rankinę (150 eurų vertės), kurioje buvo piniginė (20 eurų vertės), 15 eurų grynaisiais bei R. Š. vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbanko“ mokėjimo kortelė „Gold Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbanko“ mokėjimo kortelė „Master Lust“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais A. B. padarė R. Š. 185 Eur turtinę žalą.

A. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2015-10-06 12.29 val. Visagino m., (duomenys neskelbtini), AB „Nordea bank“ bankomate, neteisėtai laikydamas ir pasinaudodamas pagrobta R. Š. vardu išduota „Swedbanko“ mokėjimo kortele „Gold Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją. Jis R. Š. vardu informacinėje AB „Swedbanko“ sistemoje 3 kartus prisijungė prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino atlikti neteisėtas finansines operacijas, t. y. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išsigryninti 500 Eur, 500 Eur, 700 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes surinko neteisingą PIN kodą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2015-10-06 12.30 val. Visagino m., (duomenys neskelbtini), AB „Nordea bank“ bankomate, neteisėtai laikydamas ir pasinaudodamas pagrobta R. Š. vardu išduota „Swedbanko“ mokėjimo kortele „Master Lust“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją. Jis R. Š. vardu informacinėje AB „Swedbanko“ sistemoje 2 kartus prisijungė prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino atlikti neteisėtas finansines operacijas, t. y. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išsigryninti 500 Eur, 500 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes surinko neteisingą PIN kodą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A. B., neginčydamas kaltės, padarytų veikų kvalifikacijos ir jam paskirtos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, nesutinka tik su paskirtos bausmės dydžiu ir prašo per pusę sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., baudžiamąją bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., taip pat kitų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė teisingas bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 str. nuostatų, taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu, todėl apeliantui paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga bei nešvelninama, kaip to prašoma apeliaciniu skundu.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį) motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 22 str. 182 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gerokai mažesnės negu straipsnių sankcijose numatyti jų vidurkiai. Kolegijos vertinimu, tokios apeliantui paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Nustatyta, jog A. B. padarė tris baigtus apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą. Jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir savanaudiško pobūdžio. Apeliantas savo kaltę pripažino ir atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat jis visiškai pripažino padarytą žalą, į ką apylinkės teismas atsižvelgė, šias aplinkybes laikydamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. B. yra Latvijos Respublikos pilietis, duomenų apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje nėra, jis niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015-12-22 jis baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, jo atžvilgiu yra priimti du įsiteisėję baudžiamieji įsakymai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat jo atžvilgiu yra priimta ir daugiau apkaltinamųjų nuosprendžių bei baudžiamųjų įsakymų, kurie šiuo metu dar nėra įsiteisėję, tačiau juose apeliantas pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, dar kelios baudžiamosios bylos yra neišnagrinėtos teismuose arba yra ikiteisminio tyrimo stadijoje, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats apeliantas, nurodęs, kad jam Lietuvoje yra iškelta 12 baudžiamųjų bylų už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2015 m. rugpjūčio iki lapkričio 6 d. Iš 2015 m. gruodžio 21 d. Šengeno ingformacinės sistemos duomenų matyti, kad apelianto atžvilgiu rasti du aktyvūs pažeidimai – APK 178.0.1.0 ir APK 149.23.2.0, paskelbta jo paieška nacionaliniu lygiu, Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis, A. B. buvo (yra) policijos kontrolėje, anksčiau teistas už vagystes, jis žinomas kaip asmuo, vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas (už tai ne kartą baustas administracine tvarka), palaikantis nusikalstamus ryšius, užsimantis dviračių vagystėmis, vagystėmis iš butų ir biurų, Latvijos Respublikoje jo atžvilgiu taip pat pradėtas ne vienas baudžiamasis procesas. Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad apeliantas per gana trumpą laiką įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse sistemingai darė tyčinius analogiškus turtinius nusikaltimus, už kuriuos jo atžvilgiu jau yra priimti du įsiteisėję baudžiamieji įsakymai, taip pat į tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kituose teismuose išnagrinėtose ir nagrinėjamose baudžiamosiose bylose A. B. inkriminuojamų veikų skaičių, pradėtus ikiteisminius tyrimus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos Respublikoje, taip pat atsižvelgusi į Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis apie jo ankstesnį teistumą, padarytus administracinius teisės pažeidimus ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina A. B., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, nuteistojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, apeliantas yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo bei legaliai užsidirbti lėšų pragyvenimui, o jų gauna iš sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į tai aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog apelianto atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus už jo padarytas nusikalstamas veikas mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nors A. B. apeliaciniame skunde ir nurodo apgailestaujantis dėl tokio savo elgesio, teigė supratęs padarytų nusikaltimų pavojingumą, padaręs reikiamas išvadas, atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino savo kaltę ir civilinį ieškinį, nori atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, kas, žinoma, laikoma reikšmingais ir teigiamais jo pokyčiais, tačiau, įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad neigiami padariniai nuteistajam yra natūralus nusikalstamų veikų rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, kolegija daro išvadą, jog šios aplinkybės nėra pakankamos mažinti skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžių, nes tai prieštarautų teisingumo principui, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų. Taigi atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių, gerokai mažesnių nei sankcijose numatyti jų vidurkiai, laikyti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis bei jų švelninti. Nuteistajam paskirtos bausmės buvo bendrinamos taikant palankesnius bausmių subendrinimo būdus – apėmimo ir dalinio, o paskirta galutinė subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, atsižvelgus į tai, kad A. B. prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui už keturių nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams aštuoniems mėnesiams. Kolegijos vertinimu, tokia apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, priešingai, ji yra tinkama bausmės tikslams pasiekti, todėl nešvelninama.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, BK 41, 54, 61, 64¹ str. ir kt. nuostatų nepažeidė. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo asmenybės neigiamą charakterizavimą bei yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja bausmės paskirčiai, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir teisingumo principui, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais jos keisti. Atsižvelgus į tai, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.