- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-308-177/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00045-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- C. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistojo C. G. (C. G.) bei jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo C. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 253 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš C. G. priteista 1 850,96 Eur ekstradicijos išlaidų valstybei.
Konfiskuotas automobilis ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas A. B. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. C. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1990 m., tiksli data ir laikas nenustatyti, Vokietijos Respublikoje, ginklų parduotuvėje, įgijo šaunamuosius ginklus – fabrikinės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį „Anschutz-Miroku“ modelio medžioklinį šautuvą Nr. xxx, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos „Mauser M96“ modelio graižtvinį 6,5 mm kalibro šautuvą Nr. xxx, skirtą šaudyti 6,5 mm kalibro (6,5x55 „Mauser“) šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdį pompinį „Defender“ modelio šautuvą Nr. xxx, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 357 kalibro „W. M. 94AE“ šautuvą Nr. xxx, skirtą šaudyti 357 kalibro šoviniais (357 magnum), priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 357 kalibro revolverį „Smith&W. M.. 686-4“ Nr. xxx, skirtą šaudyti 357 kalibro šoviniais (357 magnum), priskirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletą „Browning HP“ Nr. xxx, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais (9 mm „Luger“), priskirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei šaudmenis – 502 fabrikinės gamybos 357 kalibro centrinio įskėlimo šovinius (357 magnum), kurie yra skirti 357 kalibro įvairių modelių revolveriams, šautuvams, skirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 505 fabrikinės gamybos 357 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius (357 magnum), kurie yra šaudmenys, skirti 357 kalibro įvairių modelių revolveriams, šautuvams, skirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 4 fabrikinės gamybos 8 mm kalibro dujinius šovinius, skirtus 8 mm kalibro įvairių modelių dujiniams pistoletams, skirtiems C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 15 fabrikinės gamybos 38 kalibro centrinio įskėlimo šovinius (38 special), kurie yra šaudmenys, skirti 38 kalibro įvairių modelių revolveriams, kurie skirti B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 293 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius (9 mm „Luger“), kurie yra šaudmenys, skirti 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, šautuvams ir pistoletams-kulkosvaidžiams, priskirtiems A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 47 fabrikinės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti 12-o kalibro lygiavamzdžiams įvairių modelių medžiokliniams šautuvams, priskirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 140 fabrikinės gamybos 6,5 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (6,5x55 „Mauser“), kurie yra šaudmenys, skirti įvairių modelių 6,5 mm kalibro šautuvams, priskirtiems C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2 fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti 16-o kalibro lygiavamzdžiams įvairių modelių medžiokliniams šautuvams, priskirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos 2006 m. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo, neteisėtai kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į (duomenys neskelbtini), kur G. V. priklausančio namo teritorijoje savo automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė iki 2008 m. liepos mėn. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), V. B. g. 1 R. S. priklausančio namo teritoriją, kur neteisėtai laikė iki 2010 m. pavasario, tiksli data ir laikas nenustatyti. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. pavasarį, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis į (duomenys neskelbtini), kur V. V. priklausančios sodybos daržinėje ir gyvenamajame name neteisėtai didelį kiekį šių šaunamųjų ginklų bei šaudmenų laikė iki 2013 m. sausio 16 d., kol juos kratos metu surado policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti: Ch. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmę 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
2.1. Teismas Ch. G. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, neužtikrinančią BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. Bausmės švelninimas, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau teismo nurodytos aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės ir nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima švelninti bausmę.
2.2. Aplinkybės, jog Ch. G. ne tik žinojo, kad Lietuvos Respublikoje reikia leidimo ginklams, bet ir tai, kad šių ginklų jis nelegalizavo ilgą laiką – nuo 2006 m. pradžios iki 2013 m., rodo jo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo asmenybės pavojingumą rodo ir ta aplinkybė, jog, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis išvyko iš Lietuvos į Vokietiją ir pasislėpė, dėl to reikėjo skelbti jo paiešką. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nepaisė jam parodyto pasitikėjimo.
2.3. Nesant išimtinių aplinkybių, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl teisingumo principą atitinkanti bausmė jam skirtina, remiantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Ch. G. skirtina sankcijos ribose numatyta artima minimaliai terminuota laisvės atėmimo bausmė. Minimalią bausmę skirti būtų neteisinga, nes nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
3. Nuteistasis Ch. G., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka teisinės valstybės standartų, jam trūksta europinių standartų, mažiausiai vienas dokumentas suklastotas, jame daug objektyvumo klaidų ir ryškių keistumų.
4. Nuteistojo Ch. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir Ch. G. išteisinti, taip pat panaikinti automobilio ,,Mercedes-Benz“ konfiskavimą.
4.1. Teismas netinkamai nustatė BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
4.1.1. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad teismas iš esmės sutinka ir pripažįsta, jog Ch. G. neturėjo tyčios padaryti kontrabandos, o nusikalstama veika, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (nusikaltimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti), neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Vadinasi, teismas netinkamai išaiškino nuteistojo kaltės turinį, ir, nors pats teismas nurodė, kad nuteistojo padarytą veiką lėmė jo naivumas, nepagristai bei neteisėtai pripažino Ch. G. kaltu padarius tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios ir kryptingumo daryti kontrabandą.
4.1.2. Nuteistasis 2006 m. pradžioje, būdamas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, jo atvykimas buvo deklaruotas Lietuvoje. Remiantis Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus duomenimis, jam buvo išduota pažyma, leista gyventi Lietuvos Respublikoje. Vokietijoje nuteistasis turėjo įgijęs leidimus šaudyti, legaliai užsiėmė sportiniu šaudymu, turėjo išduotus reikalingus šiam užsiėmimui leidimus, galėjo laikyti, nešiotis ir naudoti šaunamuosius ginklus, kuriuos taip pat buvo įsigijęs Vokietijoje. Atvykdamas nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą, jis su kitais savo daiktais atsigabeno ir jam priklausančius šaunamuosius ginklus su šaudmenimis. Neįžvelgė nieko neteisėto, kadangi Lietuvos Respublika nuo 2004 m. priklausė Europos Sąjungai, o nuteistasis, naudodamasis laisvo asmenų judėjimo teise, nutarė persikelti gyventi į Lietuvą. Tik atvykus į Lietuvą, policijoje jam pasakė, kad sportiniam šaudymui turimus ginklus reikia užregistruoti. Tai vienareikšmiškai patvirtina, jog jis neketino ir neturėjo tikslo neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šaunamųjų ginklų bei šaudmenų. Nesant Ch. G. suvokimo, kad jis daro nusikalstamą veiką, jo leidimai šaudyti bei ginklams Lietuvoje laikyti nebus pripažįstami, nėra būtinojo BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio – tyčios. Dėl to Ch. G. turi būti išteisintas.
4.2. Dėl Ch. G. inkriminuotos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika.
4.2.1. Ch. G. V. turėjo visus reikalingus leidimus ir pažymėjimą, suteikiančius jam teisę įgyti, nešiotis, disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, jam buvo suteikta teisė naudoti šaunamuosius ginklus. Dėl to nuteistajam inkriminuojamas nusikaltimas iš esmės nepasižymi pavojingumu. Nors Ch. G. neturėjo Lietuvoje išduotų leidimų, tačiau jam buvo išduoti Vokietijos Federacinės Respublikos šaulio pažymėjimas bei leidimai ginklams, suteikiantys teisę laikyti kaltinime įvardytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris, neturėdamas jokio leidimo, laikė šaunamuosius ginklus ar šaudmenis. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja ir nekelia reikalavimo, kad tokie leidimai turi būti išduoti tik Lietuvoje. Baudžiamojo įstatymo taikymo prasme ir vadovaujantis baudžiamojo proceso nuostatomis negalima plečiamai aiškinti baudžiamojo įstatymo. Baudžiamojo nusikaltimo esmė šiuo atveju – leidimo neturėjimas. Tai, kad nuteistasis neturėjo lietuviškų leidimų šaunamiesiems ginklams bei šaudmenims laikyti, nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę.
4.2.2. Įstatymas nenumato, jog leidimas laikyti ginklus yra ar gali būti išduotas išimtinai tik Lietuvoje. Tai reiškia, kad Vokietijoje išduotas leidimas šaunamiesiems ginklams laikomas teisėtu ir tinkamu dokumentu, patvirtinančiu, jog Ch. G. turėjo teisę laikyti kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iki 2013 m. balandžio 23 d. galiojusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalies redakcija numatė teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Kadangi Ch. G. šaunamieji ginklai ir šaudmenys įgyti teisėtai, tai patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu, Ch. G. galėjo juos gabenti, laikyti, naudotis, tačiau neįgijo leidimo juos įsivežti į Lietuvos Respubliką. Taigi jis padarė ne baudžiamąją veiką, o administracinės teisės pažeidimą – pažeidė teisėtai įgyto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo bei gabenimo taisykles. Tai reiškia, kad asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jam niekada nebūtų suteikta teisė (ar ji atimta) laikyti šaunamuosius ginklus (šaudmenis) jokioje valstybėje. Tai, kad nuteistasis tokią teisę turėjo, tačiau Lietuvoje netinkamai vykdė ir laikėsi ginklų laikymo taisyklių (negavo policijos įstaigos Lietuvoje leidimo įvežti ir laikyti ginklus), reiškia ne baudžiamąjį nusikaltimą, o administracinės teisės pažeidimą. Nuteistojo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tik netinkamu administracinių procedūrų (leidimo negavimas) (ne)įforminimu dėl teisės nežinojimo, o ne neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymu, neturint jokio šią teisę suteikiančio leidimo. Dėl to darytina išvada, jog Ch. G. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
4.3. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis ,,Mercedes-Benz“ į Lietuvos Respubliką įvežtas ir Lietuvos Respublikoje įregistruotas 2007 m., todėl jis negalėjo būti nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas konstatavo, kad kontrabanda padaryta 2006 m. pradžioje. Logiškai seka, jog automobilis ,,Mercedes-Benz“, registruotas Lietuvos Respublikoje tik 2007 m., negalėjo būti panaudotas ginklams bei šaudmenims gabenti ir nebuvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Dėl to teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį ,,Mercedes-Benz“.
Atsiliepimas
5. Nuteistasis Ch. G. atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą (jis išdėstytas 96 lapuose vokiečių kalba (t. 4, b. l. 1–96), vertimas į lietuvių kalbą t. 4, b. l. 97–147) ginčija ikiteisminio tyrimo veiksmus, kaltinamojo akto turinį, surinktus įrodymus ir pan., tačiau atsiliepimas nesusijęs su prokurorės apeliaciniu skundu, kuris paduotas tik dėl per švelnios bausmės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjai prašė nuteistojo bei gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
7. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo Ch. G. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami.
8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Ch. G. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl Ch. G. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį
9. Skundžiamu nuosprendžiu Ch. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo neteisėtai kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvą šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Ch. G. veiksmai, gabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, neturint Lietuvos kompetentingos institucijos išduoto leidimo, neatitinka kontrabandos sudėties požymių.
11. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis neturėdamas leidimo, t. y. neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
13. Šios pamatinės baudžiamojo įstatymo nuostatos reiškia, kad, pirma, padaryta veika turi atitikti baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, antra, turi būti nustatyta asmens kaltė.
14. Nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Atskiros požymių grupės apibūdina nusikaltimo padarymo vidinę ir išorinę puses. Šios požymių grupės vadinamos nusikaltimo sudėties elementais, kurie yra būtinos sudedamosios nusikaltimo vieningos struktūros dalys. Nusikaltimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jie turi būti matomi pačioje nusikalstamoje veikoje. Kai bent vieno nusikaltimo sudėties elemento nėra, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kontrabandos nusikaltimo pagrindinis objektas – Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tam tikrų daiktų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais – daiktų neteisėtu gabenimu per valstybės sieną. Nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo (gali būti ir juridinis asmuo). Kontrabandos subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti daromos veikos pavojingumą, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabena tam tikrus daiktus, ir norėti taip veikti.
16. Teisėjų kolegija pripažįsta esant nustatytas tokias aplinkybes: Ch. G. (nusikaltimo subjektas), neturėdamas tinkamai išduoto leidimo, iš Europos Sąjungos valstybės įvežęs į Lietuvą ginklus bei šaudmenis (nusikaltimo objektyvioji pusė), pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, reglamentuojantį tvarką, kaip ginklai gali būti įvežti į Lietuvos Respubliką (nusikaltimo objektas).
17. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas būtinas kontrabandos nusikaltimo sudėties elementas – subjektyvioji pusė. Nenustatyta, jog Ch. G. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad, įveždamas į Lietuvą ginklus bei šaudmenis, kuriems turėjo Vokietijoje išduotus leidimus, Ch. G. suvokė daromos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Jau pirmoje apklausoje nuteistasis parodė turintis Vokietijoje išduotus leidimus ginklams laikyti, todėl, nusprendęs apsigyventi Lietuvoje, 2006 m. juos ir šovinius atsivežė kartu su savo kitais daiktais. Iš viso atsivežė šešis šautuvus, du dujinius pistoletus ir jiems šovinių. Tiek ginklų turėjo, nes Vokietijoje priklausė Šaulių sporto sąjungai. Lietuvoje irgi norėjo užsiimti sportiniu šaudymu, reikėjo treniruotis. Įvažiuojant per valstybės sieną į Lietuvą, muitinėje jo nestabdė ir nieko nežiūrėjo (t. 2, b .l. 4–6).
17.2. Pirmosios instancijos teisme Ch. G. pakartojo savo parodymus ir juos papildė paaiškinęs, kad į Lietuvą atvyko, pakviestas Lietuvos šaulių sąjungos. Prieš vykdamas į Lietuvą, jis nesikreipė į atitinkamas Vokietijos institucijas dėl tarpininkavimo ginklams įvežti, nes galvojo, jog to nereikia daryti, kadangi iš vienos Europos Sąjungos šalies važiavo į kitą. Kai ginklus vežė, galvojo, kad bus galima jų vokiškus dokumentus perrašyti lietuviškai ir jais naudotis (t. 2, b. l. 168–169).
17.3. Byloje nėra duomenų, jog per valstybės sieną Ch. G. vežė ginklus ir šaudmenis, juos kaip nors paslėpęs nuo galimo patikrinimo muitinėje. Priešingai, nustatyta, kad ginklai buvo laikomi dėkluose, dalis jų – metalinėje dėžėje (seife), o šaudmenys – užrakintoje didelėje medinėje dėžėje.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Nenustatyta, jog Ch. G. tyčia nepasirūpino Vokietijos išankstiniu sutikimu ir Lietuvos kompetentingos institucijos – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar teritorinės policijos įstaigos išduotu išankstiniu sutikimu dėl ginklų ir šaudmenų įvežimo į Lietuvą, kaip tai numato 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 37 straipsnio nuostatos.
17.5. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad iš dalies nusikalstamą veiką lėmė Ch. G. naivumas, galvojimas, jog ginklus į Lietuvą galima įvežti be leidimo. Tai įrodo teismą pripažinus, kad Ch. G. neturėjo tikslo neteisėtai gabenti per valstybės sieną šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti įstatymą, o juo labiau nenumatė galimų tokio elgesio padarinių ir jų nenorėjo.
18. Bylos duomenys įrodo, jog Ch. G. iš tiesų turėjo Vokietijoje išduotus dokumentus ginklams bei šaudmenims įsigyti ir jais naudotis (dokumentų originalai yra voke prie 2 tomo viršelio).
18.1. Ginklo laikymo kortelės Nr. xxx kopija bei vertimas (t. 1, b. l. 70–71, 87–88) įrodo, kad Ch. G. turėjo leidimą įsigyti ir įsigijo revolverį ,,Smith-Wesson“ Nr. xxx, pistoletą ,,FN Hish-Power“ Nr. xxx (specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-76 įvardintą kaip pistoletas ,,Browning HP“), šautuvą ,,C. G.“ Nr. xxx, šautuvą ,,Winchester“ Nr. xxx, karabiną ,,Winschester“ Nr. xxx (specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-76 įvardintą kaip ,,Defender“ modelio šautuvas) bei jiems tinkamo kalibro šaudmenis.
18.2. Sportinio šaudymo ginklo laikymo kortelės Nr. xxx kopija bei vertimas (t. 1, b. l. 72–73, 85–86) įrodo, kad Ch. G. turėjo leidimą įsigyti ir įsigijo BDF tipo šautuvą ,,Anschutz-Miroku“ Nr. xxx bei jam tinkamo kalibro šaudmenis.
18.3. Mažosios ginklo licencijos Nr. xxxx kopija bei vertimas (t. 1, b. l. 74–75, 83–84) įrodo, kad Ch. G. turėjo teisę naudotis tuščio šaudymo, dirginančių medžiagų ir signaliniais ginklais su ženklu PTB.
18.4. Byloje nustatyta, kad pagal šią licenciją Ch. G. įsigijo dujinį pistoletą ,,W. M.. PPK“ Nr. xxx ir dujinį pistoletą ,,SM Mod. SM 80“ be numerio (t. 1, b. l. 48–49, 57, 114).
Žemesnės instancijos teismas
18.5. Įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 21–22) ir daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 57) duomenys įrodo, kad Ch. G. įsigijo visiems minėtiems ginklams tinkamus šaudmenis.
19. Iš specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-76 duomenų (t. 1, b. l. 94–115) matyti, jog visi Ch. G. turėti ginklai, šaudmenys ir šoviniai yra fabrikinės gamybos.
20. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinęs nustatytą faktą, jog Ch. G. turėjo Vokietijoje išduotus leidimus ginklams ir šaudmenims įsigyti, tačiau neturėjo leidimo jų įvežti į kitą Europos Sąjungos valstybę, teismas turi įsitikinti, kad šių daiktų gabentojas iš tiesų suvokė ne tik formalų būtinumą turėti leidimą, bet ir faktą, jog gabenami daiktai, dėl kurių jiems taikomi valstybės apribojimai, ir kad jis veikia priešingai šios apsaugos tikslams. Tik tada galima daryti išvadą apie tyčinį veikos pobūdį bei pakankamą jos pavojingumą baudžiamajai atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad, nesant Ch. G. suvokimo, jog jis daro nusikalstamą veiką ir jo turimi Vokietijoje išduoti leidimai ginklams Lietuvoje nebus pripažįstami, nėra būtino kontrabandos sudėties – tyčios – požymio.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo pasisakymą teismo posėdyje ir visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra įsitikinusi aptartu Ch. G. suvokimu. Dėl išdėstytų motyvų jo padaryta veika nesudaro BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas.
Dėl Ch. G. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį
22. Skundžiamu nuosprendžiu Ch. G. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo savo automobiliu gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nuo 2006 m. iki 2013 m. trijose gyvenamosiose vietovėse laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų bei šaudmenų.
23. Tai, kad Ch. G. gabeno ir laikė būtent šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, įrodo jau minėtos specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-76 duomenys (t. 1, b. l. 94–115).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Ch. G. veiksmai, laikius ir gabenus Lietuvos Respublikos teritorijoje didelį kiekį šaunamųjų ginklų bei šaudmenų, neturint Lietuvos kompetentingos institucijos išduoto leidimo, neatitinka neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamos veikos sudėties požymių.
25. Šio nuosprendžio 12–14 punktuose išdėstytos bendrosios baudžiamosios atsakomybės nuostatos taikomos ir nagrinėjamam nusikaltimui, todėl nekartojamos.
26. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tam, kas laikė, gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus arba didelį kiekį šaudmenų neturėdamas leidimo, t. y. neteisėtai.
27. Neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis objektas yra visuomenės saugumas, kuriam pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes kyla pavojus dėl neteisėto minėtų dalykų laikymo ir gabenimo. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė nagrinėjamoje byloje pasireiškia konkrečiais veiksmais – šaunamųjų ginklų bei šaudmenų laikymu ir gabenimu, neturint reikiamo leidimo. Nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo. Neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko ir gabena šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, ir norėti taip veikti.
28. Teisėjų kolegija neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog Ch. G. (nusikaltimo subjektas), neturėdamas tinkamai išduoto leidimo, Lietuvos teritorijoje laikė ir gabeno iš Vokietijos atsivežtus ginklus bei šaudmenis (nusikaltimo objektyvioji pusė), tuo formaliai sukėlė pavojų visuomenės saugumui (nusikaltimo objektui).
29. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas aptariamo nusikaltimo sudėties būtinas elementas, t. y. subjektyvioji pusė. Nenustatyta, jog Ch. G. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, kuriai formaliųjų nusikalstamų veikų sudėčių atveju (o aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji) yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas pavojingai veikti. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad, Lietuvos teritorijoje laikydamas ir gabendamas ginklus bei šaudmenis, kuriems turėjo Vokietijoje išduotus leidimus, Ch. G. suvokė daromos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.
29.1. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017).
30. Šio nuosprendžio 18 punkte jau aptarta, kad Ch. G. turėjo Vokietijoje išduotus dokumentus ginklams bei šaudmenims įsigyti ir jais naudotis.
31. Ch. G. parodymai, jog Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės, todėl vienoje valstybėje išduoti leidimai ginklams bei šaudmenims turi galioti ir kitoje valstybėje, tik tuos ginklus reikia kitoje valstybėje įregistruoti, rodo jo suvokimą, kaip ginklų laikymas gali būti įteisintas Lietuvoje. Šis suvokimas neapima jau minėto 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, kad leidimą disponuoti ginklais turi išduoti kompetentinga Lietuvos institucija.
32. Bylos duomenys įrodo, jog Vokietijoje Ch. G. užsiiminėjo šaudymo sportu, jo kompetenciją šioje srityje patvirtina Valenhorsto sporto šaulių klubo išduotas dokumentas (t. 3, b. l. 22). Byloje nepaneigtas Ch. G. aiškinimas, kad Kaune jis kreipėsi į policiją dėl ginklų įregistravimo, tačiau jam buvo paaiškinta, jog jo turimo kalibro ginklai Lietuvoje nelicencijuojami kaip sportiniai ginklai. Tai buvo priežastis, kodėl jis negalėjo savo turimų ginklų laikyti Lietuvos šaudymo sporto organizacijoje. Jam niekas nepasiūlė ginklus perduoti Ginklų fondui. Policijoje jam paaiškino alternatyvius kelius, ir jis bandė ieškoti išeičių. Įvertinus aplinkybę, kad Ch. G. yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos ir nežinantis Lietuvos Respublikos įstatymų, jo elgesys nerodo tiesioginės tyčios pažeisti tų įstatymų.
32.1. Atkreipiamas dėmesys, jog dar ikiteisminio tyrimo metu gynėjas prašė surinkti duomenis apie Ch. G. kreipimąsi į Lietuvos šaulių sąjungą ir policiją dėl ginklų laikymo (t. 2, b. l. 104), tačiau šis prašymas paliktas nenagrinėtas (t. 2, b. l. 118).
33. Teisme apklausti liudytojai H. P., G. V., R. S. Ch. G. apibūdino kaip nepiktybinį, savo pažiūromis kiek keistoką, bet gerą, kultūringą žmogų. Tokia su juo bendravusių žmonių nuomonė taip pat neleidžia galvoti apie jį kaip apie asmenį, suvokiantį savo elgesio pavojingumą ir norintį taip elgtis. Nėra pagrindo galvoti, kad savo elgesiu jis tyčia pažeidė aptariamą Lietuvos įstatymą.
33.1. Tą galima suprasti ir iš skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, jog iš dalies Ch. G. nusikalstamą veiką lėmė jo naivumas. Taigi pats teismas atmetė kaltinamojo elgesyje buvus tiesioginę tyčią.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad, nors neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis paprastai sukelia pavojų visuomenės saugumui, nagrinėjamu atveju toks pavojus realiai nebuvo kilęs.
34.1. Pagal bylos duomenis ginklai bei šaudmenys buvo laikomi metalinėje ir medinėje dėžėse (metalinė dėžė uždaroma, medinė dėžė rakinama), ginklų įdėkluose. Nėra jokių duomenų, kad Ch. G. tuos ginklus bent kartą panaudojo. Nė vienas liudytojas, išskyrus V. V., pas kurį Ch. G. kurį laiką gyveno, neparodė matęs tuos ginklus ar šaudmenis.
35. Kita vertus, negalima neįvertinti aplinkybės, jog baudžiamoji atsakomybė numatyta už disponavimą ginklais ir šaudmenimis neturint leidimo. Neginčijant aplinkybės, kad Ch. G. Lietuvoje išduoto leidimo neturėjo, jis disponavo ginklais ir šaudmenimis, kuriems turėjo Vokietijoje išduotus leidimus, aptartus šio nuosprendžio 18 punkte. Taigi būtų neteisinga teigti Ch. G. neturėjus jokio leidimo. Esant tokiai situacijai, nebūtų galima daryti kategoriškos išvados, kad jo padarytą veiką galima vertinti kaip atitinkančią BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją (apie veikos neatitikimą šio nusikaltimo sudėčiai jau pasisakyta anksčiau).
36. Iš to darytina kita išvada, jog Ch. G. veiksmai laikius ir gabenus Lietuvoje ginklus bei šaudmenis, neturint Lietuvos kompetentingos institucijos leidimo, tačiau turint Vokietijoje išduotus reikiamus leidimus ginklams ir šaudmenims, t. y. juos teisėtai įgijus, gali atitikti aptariamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį – teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti reikalingas leidimas, laikymo bei gabenimo taisyklių pažeidimą (dabar galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalis).
37. Dėl išdėstytų motyvų Ch. G. padaryta veika neatitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas.
38. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kitą aspektą, susijusį su Ch. G. padaryta veika. Ginklai ir šaudmenys iš jo paimti 2013 m. sausio 16 d., tačiau, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktą, t. y. 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, Lietuvoje nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo paskelbtas pereinamasis laikotarpis, kai asmenys (Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai), turintys Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų (iš jų C kategorijai priskiriamų dujinių pistoletų (revolverių)), privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šie asmenys iki nustatyto termino pabaigos turėjo teisę laikyti nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.
38.1. Ch. G. buvo pripažinta teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (15/5-11) 12U-00011 (t. 1, b. l. 162, 163). Vadinasi į Migracijos departamentą jis kreipėsi anksčiau. Taigi jis būtų turėjęs teisėtą galimybę pasinaudoti minėtu pereinamuoju laikotarpiu ir prašyti bei gauti leidimą laikyti turimus dujinius pistoletus, tačiau policijos pareigūnai, nepatikrinę užsienio piliečio galimo teisinio statuso Lietuvoje ir pažiūrėję labai formaliai, iš jo tokią galimybę atėmė 2013 m. sausio 16 d.
38.2. Negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, kad pagal ankstesnę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją, galiojusią iki 2011 m. kovo 1 d., dujiniai pistoletai buvo priskiriami D kategorijos ginklams, kuriems laikyti Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams nereikėjo leidimo. Taigi ir dėl šios priežasties, aplinkybes vertinant ne formaliai, bet iš esmės, nebuvo pagrindo Ch. G. kaltinti, kad neturėdamas leidimo laikė dujinius pistoletus ,,W. M.. PPK“ Nr. xxx ir ,,SM Mod. SM 80“ be numerio.
39. Nors dėl Ch. G. padarytų veikų priimamas išteisinamasis nuosprendis, jam negali būti grąžinti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, kol bus išspręstas klausimas dėl leidimo juos laikyti Lietuvoje arba išvežti iš Lietuvos. Dėl to šaunamieji ginklai ir šaudmenys paliekami saugoti Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
40. Ginklo valymo priemonės, saugomos Šilutės rajono policijos komisariate, nėra uždraustos civilinėje apyvartoje, joms laikyti nereikalingas leidimas, todėl šios priemonės grąžinamos Ch. G.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
41. Prokurorės apeliacinis skundas paduotas tik dėl per švelnios bausmės, todėl, teisėjų kolegijai nustačius, kad Ch. G. pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti prokurorės skundo, taigi ir konkrečiai atsakyti į jo argumentus.
Dėl automobilio konfiskavimo
42. Teisėjų kolegijai nustačius, kad Ch. G. pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo laikyti, jog automobilis ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis 2006 m. pradžioje atvažiavo į Lietuvą ir kartu su kitais asmeniniais daiktais atsivežė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis (tuo metu automobilis buvo su Vokietijoje išduotais numeriais), yra kontrabandos priemonė. Dėl to automobilis grąžinamas Ch. G.
Dėl ekstradicijos išlaidų
43. Dėl tos pačios priežasties iš Ch. G. nepriteisiamos 1 850,96 Eur ekstradicijos išlaidos.
44. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo kokybe, turėjusias įtakos tam, kad Ch. G. buvo ieškoma daugiau nei 3 metus ir 7 mėnesius.
44.1. Teisėjų kolegija neginčija aplinkybės, jog Ch. G. pažeidė 2013 m. sausio 18 d. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nenustatytu laiku išvyko iš Lietuvos. Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių operatyviai nustatyti jo gyvenamąją vietą, todėl ikiteisminis tyrimas užtruko taip ilgai, buvo išduotas Europos arešto orderis.
44.2. Įvykio vietos apžiūros metu 2013 m. sausio 16 d. vienas ginklas rastas įmautėje, kurioje buvo lapelis su ginklo savininko vardu, pavarde, telefono numeriu, gyvenamąja vieta Vokietijoje (t. 1, b. l. 21–22, 29), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ta informacija buvo pasinaudota.
44.3. Jau 2013 m. liepos 12 d. iš liudytojo R. V. parodymų buvo žinoma, jog Ch. G. grįžo pas savo tėvus į Vokietiją (t. 1, b. l. 155), tačiau vėlgi byloje nėra jokių duomenų, kad operatyviai buvo prašoma patikrinti tą informaciją.
44.4. 2013 m. spalio 1 d. paskelbta Ch. G. paieška motyvuojant, jog nėra galimybių jį surasti (t. 2, b. l. 31–32), ir 2013 m. spalio 3 d. buvo prašoma nustatyti jo gyvenamąją vietą Vokietijoje.
44.5. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2013 m. lapkričio 15 d. atsakymo (t. 2, b. l. 49) matyti, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Šilutės rajono policijos komisariate gauta informacija apie Ch. G. tėvų gyvenamąją vietą, telefono numerį sutampa su duomenimis, kurie buvo rasti įvykio vietos apžiūros metu lapelyje ginklo įmautėje.
44.6. 2014 m. vasario 11 d. išduotas Europos arešto orderis (t. 2, b. l. 42–47), tačiau tik 2015 m. rugsėjo 24 d. pasidomėta paieškos rezultatais (t. 2, b. l. 52), joks atsakymas negautas.
44.7. Pakartotinai pasidomėta tik 2016 m. rugsėjo 13 d. (t. 2, b. l. 53). Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakymo matyti, kad SIS paieška patvirtinta 2014 m. kovo 32 d. (iš atsakymo dienos nustatyti neįmanoma), tačiau tik 2016 m. gegužės 2 d. išsiųstas raštas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai prašant tarpininkauti, susisiekiant su kompetentingomis Vokietijos institucijomis, norint išsiaiškinti tikslią Ch. G. gyvenamąją vietą, jį sulaikyti ir spręsti klausimą dėl jo išdavimo Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį (t. 2, b. l. 54).
44.8. Ch. G. paso C7KVNPTRH duomenys įrodo, kad nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki spalio 6 d. jis buvo Benino Respublikoje, 2015 m. sausio 23–29 d. lankėsi Kenijos Respublikoje. Abiem atvejais jis ne kartą kirto Europos Sąjungos valstybės sieną, nesukėlęs pareigūnų dėmesio, o tai leidžia svarstyti, ar iš tiesų buvo laiku panaudotos priemonės asmens tarptautinei paieškai.
44.9. Ch. G. sulaikė 2017 m. gegužės 21 d. jo tėvų namuose (t. 2, b. l. 64; t. 3, b. l. 56).
44.10. Išdėstyti duomenys rodo ne tik ilgai trukusios paieškos mažą efektyvumą, bet ir kelia abejonių dėl jos reikalingumo, nes galima Ch. G. buvimo vieta buvo žinoma dar 2013 metais.
Dėl dokumentų grąžinimo
45. Ch. G. išteisinus, jam grąžinami byloje esantys asmens dokumentai ir kiti dokumentai, paimti ikiteisminio tyrimo metu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
C. G. (C. G.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir C. G. paleisti teismo salėje.
Šaunamuosius ginklus ir šaudmenis palikti saugoti Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pagal 2013 m. balandžio 25 d. kvitus Nr. 017487 ir Nr. 017488, 2015 m. gegužės 7 d. kvitą Nr. 0061970), kol bus išspręstas klausimas dėl leidimo juos laikyti Lietuvoje arba išvežti iš Lietuvos.
Dėžutę su ginklo valymo priemonėmis, saugomą Šilutės rajono policijos komisariate (pagal 2013 m. sausio 30 d. kvitą Nr. 062062), grąžinti C. G..
Automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas A. B., gim. 1947 m. kovo 20 d. Šilutės r., grąžinti C. G..
C. G. asmens dokumentus (pasą Nr. xxxx, pasą Nr. xxxx, asmens tapatybės kortelę Nr. xxxx, leidimą gyventi Nr. xxxx), mažąją ginklo licenciją Nr. xxxx, ginklo laikymo korteles Nr. xxxx ir Nr. xxxx, darbo pažymėjimo kopiją, įlaipinimo bilietą Nr. 052 su bagažo identifikavimo žyma Nr. xxxx, kelionės bilietą Nr. xxxx, du lapus neišverstų į lietuvių kalbą vokiečių kalba surašytų dokumentų, saugomus vokuose baudžiamosios bylos antrame ir trečiame tomuose, grąžinti C. G.