Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis C. G. 1990 m., tiksli data ir laikas nenustatyti, Vokietijos Respublikoje, ginklų parduotuvėje, įgijo šaunamuosius ginklus – fabrikinės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdį, dvivamzdį „Anschutz-miroku“ modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, fabrikinės gamybos „Mauser M96“ modelio graižtvinį 6,5 mm kalibro šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6,5 mm kalibro (6,5x55 „Mauser“) šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdį pompinį „Defender“ modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 357 kalibro „Winchester Model 94AE“ šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 357 kalibro šoviniais (357 magnum), priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos 357 kalibro revolverį „Smith&Wesson Mod. 686-4“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 357 kalibro šoviniais (357 magnum), priskirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro pistoletą „Browning HP“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais (9 mm „Luger“), priskirtą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei šaudmenis – 502 fabrikinės gamybos 357 kalibro centrinio įskėlimo šovinius (357 magnum), kurie yra skirti 357 kalibro įvairių modelių revolveriams, šautuvams, skirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 505 fabrikinės gamybos 357 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius (357 magnum), kurie yra šaudmenys, skirti 357 kalibro įvairių modelių revolveriams, šautuvams, skirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 4 fabrikinės gamybos 8 mm kalibro dujinius šovinius, skirtus 8 mm kalibro įvairių modelių dujiniams pistoletams, skirtiems C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 15 fabrikinės gamybos 38 kalibro centrinio įskėlimo šovinius (38 special), kurie yra šaudmenys, skirti 38 kalibro įvairių modelių revolveriams, kurie skirti B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 293 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius (9 mm „Luger“), kurie yra šaudmenys, skirti 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, šautuvams ir pistoletams-kulkosvaidžiams, priskirtiems A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 47 fabrikinės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti 12-o kalibro lygiavamzdžiams įvairių modelių medžiokliniams šautuvams, priskirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; 140 fabrikinės gamybos 6,5 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinių (6,5x55 „Mauser“), kurie yra šaudmenys, skirti įvairių modelių 6,5 mm kalibro šautuvams, priskirtiems C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2 fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti 16-o kalibro lygiavamzdžiams įvairių modelių medžiokliniams šautuvams, priskirtiems B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos 2006 m. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo, neteisėtai kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvą, (duomenys neskelbtini), kur G. V. priklausančio namo teritorijoje savo automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė iki 2008 m. liepos mėnesio, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno į Kauno r., (duomenys neskelbtini), V. B. g. 1 R. S. priklausančio namo teritoriją, kur neteisėtai laikė iki 2010 m. pavasario, tiksli data ir laikas nenustatyti. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. pavasarį, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis į Šilutės r., (duomenys neskelbtini), kur V. V. priklausančios sodybos daržinėje ir gyvenamajame name neteisėtai šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis dideliu kiekiu laikė iki 2013 m. sausio 16 d., kol juos kratos metu surado policijos pareigūnai.

Kaltinamasis C. G. parodė, kad į Lietuvą atvyko 2005 m. pabaigoje su savo vokišku automobiliu. Su savimi vežėsi tuos ginklus, kurie yra išvardyti kaltinamajame akte. Ginklai buvo sudėti į metalinį seifą. Į Lietuvą atvyko todėl, nes buvo pakviestas į Vilnių sportinių šaulių organizacijos. Organizacija pakvietė jį atvykti į Lietuvą ir pažadėjo padėti priregistruoti, gauti visiems ginklams lietuviškus dokumentus. Be tokio pažado jis būtų čia nevažiavęs. Vilniuje Lietuvos policija jam pasakė, kad jis pirma turi užsiregistruoti kaip Lietuvos gyventojas, gyvenantis Lietuvoje, gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Jam buvo nurodyta eiti į policijos komisariatą toje teritorijoje, kurioje jis planavo gyventi. Jis nuėjo į Kauno policiją, nes ten numatė savo gyvenamąją vietą. Kaune susipažino su G. V., kuris dirbo Apsaugos skyriuje. Kaune policijai pateikė savo vokiškus dokumentus, jį pasiuntė pas vertėją. Laisvės alėjoje jis kreipėsi į vertimų biurą. Jo dokumentus, ginklų dokumentus, žaliąją kortą, ginklų pasą ir daiktų patikros dokumentą išvertė į lietuvių kalbą. Kauno policijoje pareigūnas paaiškino, kad Lietuvoje registruojami tik mažo kalibro ir oriniai ginklai. Kiti kalibrai nėra registruojami Lietuvoje kaip sportiniai ginklai. Tai buvo pagrindas, kodėl jis negalėjo Šaulių sąjungoje registruoti savo ginklų. Pareigūnams nepasakė, kad savo ginklus yra atsivežęs į Lietuvą. Jo niekas to nepaklausė. Jam buvo neaišku, kodėl negalėtų savo ginklų laikyti Lietuvos sporto susivienijime. Nors jis kreipėsi į policiją, norėdamas užregistruoti savo ginklus ir gauti licenciją. Jam buvo pasakyta, kad jis turi ginklus sandėliuoti atitinkamoje firmoje, padaryti juos tos firmos nuosavybe, tos firmos apsaugos padalinys galėtų tais ginklais naudotis, tada derinti klausimą dėl tų kalibrų. Kai apsigyveno pas V., tą savo ginklų seifą laikė automobilyje. Automobilis stovėjo G. V. sklype. Kai iš G. V. išvažiavo, gyveno pas vieną ūkininką. Jis norėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu verstis žemės ūkiu. Vėliau iš Raudondvario važiavo link Šilutės rajono. Ten rado sau tinkantį sklypą. Tada jis persivežė savo daiktus, automobilį į Šilutę. Išsiaiškino, kas yra to sklypo savininkas ir koks bankas valdo šį sklypą. „(duomenys neskelbtini)“ tikslams įgyvendinti reikėjo pinigų. Gavo 2 mln. JAV dolerių iš firmos, pinigai vėliau dingo. Jis turėjo tikslą nupirkti tą namą su sklypu ir ten kurti „(duomenys neskelbtini)“. Prieš vykdamas į Lietuvą jis nesikreipė į atitinkamas Vokietijos institucijas dėl tarpininkavimo su Lietuvos Respublika minėtiems ginklams įvežti. Kai gavo kvietimą telefonu atvykti į Lietuvą, jis buvo Austrijoje kartu su savo ginklais. Jo manymu, tokio Vokietijos institucijų tarpininkavimo nereikėjo, jei jo nuolatinė gyvenamoji vieta Vokietijoje ir kitoje ES šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tada gali užsisakyti Europos ginklo dokumentą, pasą ir bet kur Europoje transportuoti savo sportinius ginklus. Kai vežė tuos ginklus į Lietuvą, manė, kad bus galima vokiškus dokumentus perrašyti lietuviškai ir jais naudotis. Susivienijime jam buvo pasakyta, kad galėtų iškilti problemos, nes atitinkami kalibrai Lietuvoje nelaikomi sportiniais ginklais. Jis savo ginklus pirko ne juodojoje rinkoje, nesiruošė jais Lietuvoje spekuliuoti. Norėjo persikelti iš vokiečių šaulių į Lietuvos šaulių sąjungą. Jis turėjo dokumentus, kad jo ginklai yra registruoti. Kai kirto sieną, manė, kad reikia tik perregistruoti tuos ginklus. Lietuva yra Europos Sąjungoje, todėl manė, kad su savo turimais ginklais ir jų dokumentais gali įvažiuoti į Lietuvą. Ginklams turi tokį europietišką šaunamųjų ginklų pasą. Jis nežinojo, kad čia iškils tokia problema.

Liudytojas R. V. parodė, kad Ch. G. prieš 5–6 metus buvo apsigyvenęs Šilutėje. Jis mokėsi vokiečių kalbos, todėl buvo puiki galimybė su juo susipažinti, bendrauti ir tobulinti savo vokiečių kalbos žinias. Jis dažnai lankydavosi Šilutės miesto bibliotekoje, taip ir susipažino. Jam jis nėra rodęs ginklų ir apie juos nekalbėjo. Kai sužinojo iš spaudos, paklausė jo apie tuos ginklus. Jis minėjo, kad yra šaulys, Vokietijoje buvo mokęsis šaudyti. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) pas V. V.. Jis kasdien iš to kaimelio vykdavo į Šilutės biblioteką. Bibliotekos darbuotojai jį irgi gerai pažinojo, jiems buvo įkyrėjęs iki gyvo kaulo. Jis jam nesigyrė, iš kokių lėšų gyveno. Nematė, kad jis turėtų su savimi dideles pinigų sumas.

Liudytojas H. P. parodė, kad jo kieme atsirado žmogus, kalbantis vokiškai. Jis pasakojo, kad ligi tol gyvenęs Šilutėje, vokiečių bendrijos namuose, dabar norįs kur nors apsigyventi, – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Netoli V. V. savame miške turi miško trobelę, kuri jau buvo išplėšta, tai leido jam apsigyventi laikinai. Vėliau V. V. jį priėmė gyventi. Ch. G. papasakojo, kad Vokietijoje turįs leidimą laikyti ginklus ir kad turįs jų visai nemažai, visą spintą. Galimas dalykas, kad jis iš tos vidinės baimės ką nors iš tų ginklų parsivežė vien tik tam, kad galėtų ramiau miegoti. Tų ginklų nematė.

Liudytojas G. V. parodė, kad bendraujant su Ch. G., vieną kartą jis paklausė, kur galėtų apsigyventi. Leido jam kelis mėnesius gyventi pas save (duomenys neskelbtini). Neteko jam pas jį matyti ginklų. Seną žalią „Mercedes“ automobilį laikė jo stovėjimo aikštelėje. Apie ginklus jis nekalbėjo. Tik minėjo, kad Vokietijoje buvo šaulių organizacijos narys. Jis buvo įsteigęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo planus sukurti verslą. Kelis mėnesius jis mokėjo nuomą, bet paskui jau nemokėjo. Jis vis sakė, kad vėliau sumokės. Visi jį laikė keistoku, bet geru žmogumi. Jis nebuvo šiurkštus, su žmonėmis labai delikačiai bendravo.

Liudytojas R. S. parodė, kad Ch. G. kažkokiu būdu atsirado pas jį kaip ūkininką. Jis pareiškė norą gyventi ir padėti ūkininkauti. Leido jam apsigyventi, jis nebijodavo gyvulių, kirsti padėjo krūmus. Nėra matęs pas jį jokių ginklų. Jis turėjo žalią mersedesą. Laikė jį kieme. Jis turėjo planų ateityje įsigyti karvę, daryti ekologinį pieną, pardavinėti jį tiesiogiai vartotojams išnešiojant. Jis išsilavinęs, apsiskaitęs žmogus, savo pažiūromis gal keistokas, neįprastas, bet šiaip kultūringas, užjaučiantis.

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-01-16, apie 12 val. 30 min., atėjusi kaimynė pasakė, kad vokietis Ch. G. ūkiniame pastate laiko ginklus. Moteris apie ginklus pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai daržinėje, palėpėje rado ginklus. Kaimynas vokietis yra rodęs ginklus, kurių trys buvo vienodi. Vokietis prašė savo daiktus leisti palaikyti, todėl jam leido daiktus laikyti ūkiniame pastate-daržinėje. Vokietis buvo minėjęs, kad leidimus ginklams laikyti turi. Policijos pareigūnų rastus du ginklus atpažįsta, kad tai tie patys, kuriuos vokietis buvo rodęs (t. 1, b. l. 14).

Liudytojas V. V. papildomos apklausos metu parodė, kad Ch. G. pas jį atvyko 2009 m. rudenį, tikslaus mėnesio nežino. Jis buvo atvykęs be automobilio. Automobilį Ch. G. atsivarė 2010 m. pavasarį. Kad Ch. G. laikytų ginklus ir šovinius, nematė. Ginklus pamatė tik suradus policijai (t. 1, b. l. 143-144).

Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas juos Ch. G. atvažiavo 2009 m. rudenį. Daiktų su savimi jis turėjo mažai. Apie tai, kad Ch. G. turėjo ginklų, jis nesakė ir ginklų bei šovinių pas jį nematė. Tuo metu, kai buvo rasti Ch. G. ginklai, pačios namuose nebuvo. Iš savo vyro sužinojo, kad ginklai buvo rasti daržinėje (t. 1, b. l. 146–14).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį leido pas save vasarnamyje gyventi Vokietijos piliečiui Ch. G.. Kadangi buvo potvynis, o Ch. G. neturėjo kur gyventi, todėl jį pas save ir priėmė. Praėjus savaitei laiko Ch. G. atsivarė automobilį „Mercedes- Benz“. Kiek pagyvenęs Ch. G. išvyko, nepasakęs, kur vyksta. Sūnus V. B. sakė, kad Ch. G. išvyko į Vokietiją. Apie Ch. G. ginklus nieko nežino (t. 1, b. l. 153).

Specialistas P. Š. paaiškino, kad buvo pateikti tirti ginklai ir šoviniai. Ginklai buvo C ir B kategorijos, jie tinkami šaudymai. Jie nebuvo mažesnės kinetinės energijos, dujiniams kinetinė energija nematuojama. Jie pagal įstatymą skirstomi į kategorijas. Pistoletas „Walther“ ir pistoletas 8 nuotraukoje SM Mod. SM 80 yra dujiniai, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami C kategorijai. Buvo pateikta tirti didelis kiekis šaudmenų – 1517 šovinių. Rasti šoviniai tinka tiems ginklams. Kai kurie šoviniai buvo mokomieji, jie kaip ir nelaikomi šaudmenimis – 23 nuotraukoje ir 10A nuotraukoje – iš viso 7 šoviniai. Jie neišminusuoti iš 1517. Tai šoviniai, bet ne šaudmenys, šaudyti netinkami, neturi užtaiso. 1 nuotraukoje C kategorijos ginklas gali būti skirtas ir savigynai, medžiojimui, šaudyti į lėkštutes, gali būti daug kam naudojamas. 2 nuotraukoje – tai po Antrojo pasaulinio karo likęs „Mauser“ ginklas, kuris buvo perdarytas gamykliniu būdu. Švedijos Vyriausybė pramoniniu būdu pakeitė kalibrą ir perdarė ginklus. Pagal išvaizdą, užrašus buvo nustatyta ginklo rūšis. Internete rado aprašymą, kad tokie ginklai buvo perdaryti. 3 nuotrauka – pompinis ginklas, užtaisomas ranka. Senas buvo tik vienas ginklas – mauzeris, kiti gerokai naujesni. „Brauning“ revolveris irgi iš senesnių. Kolekcionavimui ginklai netinka, kolekcionavimui turi būti perdaryti, kad nebūtų galima atlikti šūvio, jie turi būti nepavojingi. Nuo 2011-01-01 iki 2013-07-01 buvo pereinamasis laikotarpis, kai buvo galima registruoti ginklus. Pagal ankstesnę redakciją dujiniai pistoletai būtų patekę į D kategoriją, tuo metu leidimų jiems nereikėjo. Bet kokį ginklą buvo galima naudoti sportiniam šaudymui. Šaudmenys tinkami šaudyti iš įvairių modelių, savadarbių šovinių nebuvo, visi gamyklinės gamybos.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalis (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-05-28 iki 2007-12-21) numatė, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniai gyventojai pavienius ginklus, jų šaudmenis taip pat gali įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos turėdami Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą, kopiją. Be to, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniai gyventojai turi teisę įvežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų pavienius ginklus, jų šaudmenis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami Policijos departamento išankstinį sutikimą dėl jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, bei išvežti juos iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotą leidimą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti išduoda po to, kai gauna Europos Sąjungos valstybės narės išankstinį sutikimą.